Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2016-12-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1-931-953/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-12-16
Bylos Nr.
1-931-953/2016
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Martynas Galvičius
Kaltinamasis
D. B.
Nukentėjusysis
V. D.
Civilinis ieškovas
Šiaulių apskrities VPK
Advokatai
Juana Dumbliauskaitė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-931-953/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-41038-2016-8Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.7; 1.1.10.1.; 1.2.14.10.; 1.2.27.1; 2.3.6.4.5.; (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gruodžio 16 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Martynas Galvičius,sekretoriaujant Indrei Kučinskaitei,dalyvaujant prokurorei Daivai Kaučikienei,kaltinamajam D. B.,jo gynėjai advokatei Juanai Dumbliauskaitei,nukentėjusiajam V. D.,ekspertui S. R.,civilinio ieškovo Šiaulių apskrities VPK atstovui nedalyvaujant,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 8 klasių išsilavinimo, nedirbantis, neregistruotas darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruojama gyvenamoji vieta ten pat, teistas užsienyje ((duomenys neskelbtini)) ir Lietuvoje:

1) 1996-09-25 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal BK 271 straipsnio 1 dalį (galiojo iki 2003-05-01) 2 metų laisvės atėmimo bausme su 1/10 turto konfiskavimu, pritaikius BK 47¹ straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams,

2) 2006-03-06 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį 40 parų arešto bausme,

3) 2007-01-29 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį 2 metų laisvės atėmimo bausme,

4) 2007-08-13 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pritaikius BK 64 straipsnio 1, 3 dalis, prie Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007-01-29 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalies 1 metų 4 mėnesių 22 dienų pridėta nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo dalis ir galutinė bausmė paskirta 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose, 2009-04-10 paleistas iš Alytaus pataisos namų atlikus bausmę,

5) 2009-11-12 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmę atlikęs;

6) 2015-12-14 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį skirta bausmė - 30 MGL (1128 Eur) dydžio bauda, paskirta bauda nesumokėta, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 286 straipsnį ir 187 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. B. laikotarpiu nuo 2016-08-27 apie 23.55 val. iki 2016-08-28 apie 14.25 val., Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos Areštinėje, esančioje Purienų g. 48, Šiaulių m., atlikdamas 30 parų administracinio arešto bausmę 13 kameroje, tyčiniais veiksmais nepataisomai sulaužydamas sanitarinio mazgo pertvarą 907,50 eurų vertės, nuplėšdamas nuo sienos ir nepataisomai sulaužydamas paveikslą 17,38 eurų vertės, informacijos stendą 66,55 eurų vertės, nuplėšdamas nuo sienos ir sulaužydamas pritvirtintą muilo laikiklį 1,67 eurų vertės, tualetinio popieriaus laikiklį 2,54 eurų vertės bei rūbų kabyklą 30,25 eurų vertės, kurie nebetinkami naudojimui, nepataisomai sulaužydamas popieriaus dėžę 2,04 eurų vertės, tokiu būdu tyčia sugadino Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui priklausantį 1027,93 eurų vertės turtą.

Be to, jis 2016-08-28 apie 14.25 val., Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos Areštinėje, esančioje Purienų g. 48, Šiaulių m., 13 kameroje atlikdamas 30 parų administracinio arešto bausmę, sugadinęs areštinės turtą, nevykdydamas teisėtų policijos pareigūno reikalavimų negadinti areštinės turto, tyčia, panaudodamas fizinį smurtą, tai yra, suduodamas išlaužtu metaliniu strypu į galvos sritį savo pareigas atliekančiam Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos Areštinės vyriausiajam postiniui V. D., policijos pareigūnui smūgį atrėmus gumine lazda, pasipriešino valstybės tarnautojui - Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos Areštinės vyriausiajam postiniui V. D..

Kaltinamasis D. B. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad įvykis įvyko rugpjūčio 27 d. 13-oje kameroje, kai jį sulaikė dėl administracinės nuobaudos – arešto. Kameroje jis buvo vienas. Kai buvo atvežtas į areštinę, jam reikėjo gydytojo, tačiau niekas jo neiškvietė. Jam buvo sunku, nes prieš tai tris paras vartojo narkotikus - kokainą ir gėrė brendį. Jam suėmė nervai ir jis pradėjo viską laužyti. Po jo tokių veiksmų jis buvo įspėtas taip nesielgti, bet jis prašė iškviesti gydytoją, tačiau tai nieką nedomino. Jis daužė ir spardė duris. Jis sulaužė paveikslą, sienas, t. y. išlaužė viską, ką tik galėjo. Po to į kamerą įbėgo du pareigūnai. Moteris tuo metu stovėjo koridoriuje prie durų. Nukentėjusysis į kamerą įėjo pirmas ir rankoje turėjo ,,bananą“. Jis užsimojo su geležiniu strypu, o policijos pareigūnas su ,,bananu“ apsigynė. Metalinis strypas buvo nulaužtas nuo pertvaros sujungimo su lubomis. Tada jis susigrūmė su policijos pareigūnais, tačiau jis buvo surakintas antrankiais. Gailisi dėl padarytų veiksmų. Civilinį ieškinį pripažįsta.

Nukentėjusysis V. D. parodė, kad įvykis įvyko rugpjūčio 28 d. prieš pietus areštinės 13-oje kameroje. Tuo metu jis buvo vyriausiasis postinis – budėtojo padėjėjas. Perduodant budėjimą jie eina rytais 8 val. per kameras ir jiems buvusi pamaina perdavė, kad buvo sulaikytas asmuo, kuris naktį kameroje siautėjo, išlaužė dalį pertvaros. Jam einant per kameras, tas asmuo D. B. jau elgėsi įžūliai. Vėliau jis vėl pradėjo kameroje siautėti. Jis jį daug kartų perspėjo nelaužyti turto. Jį perspėjo ir jo kolegė, ir budėtojas. Po perspėjimų jis laikinai nurimdavo, atsiguldavo, tačiau ir vėl pradėdavo siautėti. Kai buvo išdalinti pietūs, tai D. B. sviestu ištepė kameros durų langelį, kad nieko nesimatyti, jis šlapinosi ant grindų. Postinė L. M. juos perspėjo, kad D. B. vėl pradėjo siautėti, viską daužyti, laužyti pertvaras. Tuomet jis su budėtoju R. L. nuėjo prie 13-os kameros, atrakino duris ir bandė įeiti. Darant kameros duris D. B. jau stovėjo su nulaužtu strypu, o įėjus jis užsimojo trenkti, tačiau to padaryti nespėjo, kadangi strypas buvo atimtas, jam buvo užlaužtos rankos ir asmuo buvo paguldytas ant žemės bei surakintas antrankiais. D. B. strypu jam trenkė, tačiau smūgį jis atrėmė lazda. Pats smūgis į jo pusę buvo, bet jis jį atrėmė. Buvo taikyta jam į galvos-peties sritį. Tuomet budėtojas R. L. čiupo D. B. už rankos, jam ją užlaužė, numetė jį ant grindų ir surakino antrankiais. D. B. reiškė pretenzijas, prašė parodyti dokumentus, klausė, kodėl jis sėdi, kodėl yra sulaikytas. Jie buvo atspausdinę jo prašomus dokumentus. Asmuo įžūliai keikėsi, vadino juos visokiais žodžiais. Išoriškai D. B. neatrodė, kad būtų nesveikas, tačiau jo akys buvo stiklinės, todėl iš jų matėsi, kad yra neadekvatus. Jis minėjo, kad jam reikia iškviesti medikus, tačiau kiek žino, jis jau buvo apžiūrėtas jų. Nesimatė, kad asmeniui reikėtų medikų pagalbos, o matėsi, kad jis buvo išgėręs ar neišsiblaivęs. D. B. buvo sulaikytas naktį, o kitą dieną apie pietus vyko jo sutramdymas. D. B. buvo užsimojęs lazda ir jei smūgio nebūtų atrėmęs gumine lazda, tai galėjo būti, kad jis būtų jam ta lazda pataikęs į galvą, galbūt būtų ją prakirtęs. Į kamerą jis ėjo pirmas, todėl buvo užsimota jam. Kai jis atrėmė smūgį, budėtojas asmenį čiupo už rankos. D. B. jų perspėjimų neklausė, per langelį rodė nepadorius gestus, šaukė: „ką jūs man padarysit“. Iki pietų jie nuolat su asmeniu bendravo. Kai buvo nebeįmanoma, kai D. B. pradėjo viską laužyti, kad pats nesusižalotų, tuomet jie bandė eiti į kamerą. Kol jis šlapinosi kameroje ant grindų, tai jį tik perspėdavo, bet durų nedarė. Jie gali iškviesti greitąją medicinos pagalbą, jei mato, kad jos asmeniui reikia, nes areštinėje išgėrę asmenys nuolat prašo medikų.

Nukentėjusysis V. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016 m. rugpjūčio 28 d. apie 14 val. 25 min. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos areštinėje 13 kameroje D. B. atlikinėjo 30 parų administracinio arešto bausmę. Pamatė, kad minėtas asmuo niokoja kameroje esančius daiktus, bandant jį nuraminti, jis užsimojęs metaliniu strypu, nulaužtu nuo sanitarinio mazgo pertvaros, mėgino suduoti į galvos sritį, tačiau jis spėjo laiku sureaguoti ir gumine lazda atremti smūgį. Kartu su juo buvęs kolega R. L. sugriebė D. B. ranką, kad šis negalėtų dar kartą užsimoti metaliniu strypu ir trenkti. Kiek pamena, D. B. supyko dar labiau ir pradėjo visaip muistytis, mėginti išsilaisvinti nuo kolegos rankos. Prasidėjo grumtynės, kurių metu su kolega panaudojo kovinių imtynių veiksmus ir D. B. buvo pargriautas ant grindų. Tuomet antrankiais surakino rankas, paguldė ant lovos ir liepė nusiraminti. D. B. metaliniu strypu mėgino suduoti tik jam vienam. L. M., kuri visą tą laiką stovėjo koridoriuje ir R. L. jis tikrai nesudavė. Kadangi žala nepadaryta civilinio ieškinio ikiteisminio tyrimo byloje reikšti neketina (1 t., b.l.40-41, 47-48)

Liudytoja L. M. parodė, kad įvykio datos neprisimena, tuo metu areštinėje dirbo vyriausiąja postine. Po pietų išgirdo 13-oje kameroje triukšmą. Priėjus prie tos kameros per langelį pamatė, kad D. B. metaliniu strypu niokoja kamerą, plyteles. Paklausus, ką jis daro, asmuo nurodė, kad viską išdaužys. Ji jam liepė nusiraminti, tačiau į tai nebuvo sureaguota, todėl apie tai pranešė budėtojui V. D.. Ji su juo kartu nuėjo prie kameros, bandė nuraminti D. B., tačiau jam tai padaryti taip pat nepavyko, todėl jie pranešė budėtojui R. L.. Tuomet visi trys nuėjo prie 13-os kameros, budėtojas R. L. atidarė pirmas duris, pradėjo raminti D. B., bet jis elgėsi labai agresyviai, nenusiramino, tai kolegos nusprendė eiti į kamerą. Jai atrodo, kad į kamerą pirmasis įėjo V. D.. Tuo metu D. B. buvo labai susinervinęs, tai smūgiavo V. D. į viršutinę kūno dalį. V. D. smūgį atrėmė lazda. D. B. užsimojo metaliniu strypu suduoti. Tą metalinį strypą D. B. išlupo iš tualeto. Visą laiką ji stovėjo prie durų ir nėjo į kamerą, tai girdėjo, kad kameroje yra didelis šurmulys. Kai V. D. atrėmė smūgį, tai R. L. iš D. B. atėmė strypą, paguldė jį ant žemės, uždėjo antrankius. Iš D. B. nusiskundimų dėl sveikatos ji negirdėjo. Jis buvo nepatenkintas ir agresyvus, kad yra sulaikytas, kodėl turi sėdėti uždarytas, vartojo necenzūrinius žodžius. D. B. neprašė iškviesti medikų. Tą dieną ji pradėjo dirbti 8.00 val. Jei atvežti į areštinę asmenys reikalauja medikų apžiūros arba būna matomi akivaizdūs kūno sužalojimai, tai medikai būna iškviečiami į areštinę. Tikslaus laiko, kada D. B. buvo patalpintas į kamerą, ji nežino, atrodo, kad naktį. Taip pat nežino, ar jis buvo apžiūrėtas medikų, prieš patalpinant jį į kamerą. Jei asmuo prašo medikų, tai jie juos iškviečia.

Liudytoja L. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016 m. rugpjūčio 28 d. ji dirbo Šiaulių apskrities VPK viešosios tvarkos tarnybos Areštinėje kartu su Šiaulių apskrities VPK Viešosios tvarkos tarnybos Areštinės vyriausiuoju postiniu V. D. ir specialistu R. L.. Tą dieną, po pietų, 13 kameroje išgirdo triukšmą. Nedelsiant nuėjo pasižiūrėti kas vyksta. Priėjus prie 13 kameros ir pakėlusi duryse įmontuotą stebėjimo langelį, pamatė, jog langelis visas ištepliotas maistu, o asmuo, kaip vėliau paaiškėjo D. B., kuris atliko ir vis dar atlieka 30 parų administracinio arešto bausmę, metaliniu strypu, nulaužtu nuo sanitarinio mazgo pertvaros, gadina tualeto sienų plyteles. Ji jo paklausė, ką jis čia daro. Jis jai pasakė, kad ruošiasi viską čia išdaužyti. Ji matė, kad asmuo buvo įtūžęs ir dėl kažko susinervinęs. Ji nuėjo pas kolegą V. D. ir papasakojo, kas vyksta 13 kameroje. Nuėję kartu prie anksčiau minėtos kameros kolega pasižiūrėjęs pro stebėjimo langelį ir pamatęs ką daro D. B. paprašė jo nusiraminti ir nebegadinti areštinės turto. Asmuo visiškai nereagavo į kolegos perspėjimus ir vis tiek tuo pačiu metaliniu strypu gadino kameroje esančius daiktus. Tada kartu su V. D. nuėjo pasivadinti R. L.. Abu kolegos priėjo prie 13 kameros ir atidarė pirmąsias duris, durys su grotomis vis dar buvo uždarytos ir kiek pamena R. L. paprašė D. B., kad šis daugiau nebegadintų turto ir nusiramintų. D. B. pasakė, kad visus juos sudaužys. Atidarius kolegoms ir antrąsias duris su grotomis ir įėjus jiems į patalpas, ji tuo metu liko stovėti koridoriuje prie 13 kameros durų, matė kaip D. B. užsimojo metaliniu strypu ir smūgiavo V. D. į galvos sritį, tačiau smūgį kolega atrėmė gumine lazda. Tarp kolegų ir D. B. įvyko grumtynės. Kadangi D. B. buvo priešiškai nusiteikęs, keikė juos įvairiais žodžiais, kolegoms buvo sunku uždėti antrankius, tad tai jie padarė tik pasiguldę D. B. ant grindų. Surakintas D. B. buvo paguldytas ant lovos ir jam buvo liepta nusiraminti. (1 t., b.l. 55-56)

Liudytojas R. L. parodė, kad įvykis galėjo įvykti rugpjūčio mėnesį. Tuo metu jis ėjo areštinės budėtojo pareigas. Tą dieną postinė L. M. jam pranešė, kad asmuo niokoja 13-ą kamerą. Ji nurodė, kad asmuo daužosi, viską mėto, spardo. Jis paprašė padėjėjo V. D., kad nueitų pažiūrėti. Jie abu nuėjo pažiūrėti, o grįžę pranešė, jog veiksmai nesibaigia, asmuo nesiramina. Tuomet prie kameros jie ėjo visi trys. L. M. pasiliko prie kameros durų, o jis ir V. D. atidarė kameros duris. Pirmasis į kamerą įėjo V. D., o kameroje buvęs D. B. jam bandė suduoti strypu, kurį išlaužė iš sienelės. D. B. užsimojo strypu iš viršaus į apačią, davė juo smūgį, tačiau V. D. tikriausiai tą smūgį atrėmė. Tuomet jis puolė ir toje kameroje su D. B. jie pradėjo ristis, nes joje buvo šlapia ir slidu. Paties smūgio atrėmimo jis nematė. V. D. eidamas į kamerą turėjo antrankius, dujas, o ar turėjo guminę lazdą – neprisimena. Jis pats turėjo antrankius, dujas, o lazdos neturėjo. Jei ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad V. D. atrėmė smūgį gumine lazda, tai vadinasi jis ją turėjo eidamas į kamerą. Ikiteisminio tyrimo metu įvykio aplinkybes prisiminė geriau, kadangi buvo praėję ne tiek daug laiko. Po V. D. smūgio jis puolė ant D. B. ir visi ritosi. Kadangi kameroje buvo slidu, tai jis pargriuvo, taip pat nugriuvo ir D. B., paskui uždėjo jam antrankius. Antrankius D. B. uždėjo tam, kad jis nesipriešintų. Įeinant į kamerą D. B. nebuvo išreiškęs nusiskundimų dėl savo sveikatos, jis neprašė iškviesti medikų. Tą dieną jis pradėjo dirbti 8.00 val. ir D. B. tuo metu jau atlikinėjo areštą, o jis galėjo būti sulaikytas naktį arba vakare. Jei asmenys skundžiasi sveikata dienos metu, tai areštinėje būna medikas, kuris apžiūri asmenis, o jei nusiskundimai būna nakties metu ir prašosi medicininės pagalbos, tai tuomet kviečia greitąją medicinos pagalbą. Nuo 8 val. iki pietų D. B. niekuo nesiskundė. Jis nežino, ar vėliau asmuo buvo pristatytas į gydymo įstaigą. D. B. nusiraminti prašė L. M., po to - V. D.. Tuo momentu jis kartu su jais nebuvo, tai negali pasakyti, ar jis į raminimus reagavo. D. B. išsakė keiksmažodžius, nenorėjo sėdėti. Asmuo buvo agresyvus, todėl buvo reikalinga imtis specialių priemonių, kad jį nuramintų, nes nebegalėjo jo įtikinti. Jis atėjęs į darbą, rado D. B. areštinėje ir jis nebuvo girtas. Jis nežino, ar jo girtumas buvo patikrintas, nes tai yra padaroma laikino sulaikymo patalpose, o kai asmenis atveda pas juos, tai girtumų nenustatinėja. Greitąją medicinos pagalbą kviečia, jei asmenys skundžiasi sveikata.

Liudytojas R. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016 m. rugpjūčio 28 d. dirbo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos Areštinėje. Tą dieną su juo kartu dirbo ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos Areštinės vyriausiasis postinis V. D. ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos areštinės vyriausioji postinė L. M.. Pamena, jog apie 14 val. 25 min. vyriausioji postinė L. M. atėjusi į budėtojų dalį pranešė, kad 13 kameroje asmuo, kuris atlieka 30 parų administracinio arešto, su metaliniu strypu gadina areštinės turtą. Kaip vėliau paaiškėjo minėtas asmuo - D. B.. Pažiūrėti kas vyksta 13 kameroje išėjo V. D. su L. M.. Kadangi nuraminti kolegoms nepavyko pasikvietė jį ir tada visi trys nuėjo prie 13 kameros. Pamatė, jog nuo sanitarinio mazgo pertvaros nulaužtu metaliniu strypu D. B. gadina tualeto duris, nieko nelaukdami su V. D. atidarė kameros duris ir jis perspėjo D. B., kad negadintų areštinės turto ir nesižalotų savęs, o jei neklausys bus panaudotos policijos specialiosios priemonės. Į tokius žodžius nereagavo visiškai ir ėmė įžeidinėti įvairiais necenzūriniais žodžiais, pradėjo mojuoti metaliniu strypu. Tik spėjus atidaryti duris ir įeiti į kamerą, D. B. metaliniu strypu, kurį buvo nulaužęs nuo sanitarinio mazgo pertvaros, užsimojo ir smūgiavo V. D. į galvos sritį, bet kolega greitai sureagavo ir atrėmė smūgį gumine lazda. Kad D. B. negalėtų dar kartą užsimoti metaliniu strypu ir trenkti kolegai, tai jis sugriebė jo ranką, kurioje turėjo tą strypą, tada D. B. dar labiau supykęs pradėjo priešintis, visaip bandė išlaisvinti ranką, su kolega panaudojo kovinių imtynių veiksmus ir D. B. buvo pargriautas ant grindų. Surakintą D. B. su kolega paguldė ant lovos ir liepė nusiraminti. Jam nusiraminus antrankiai buvo nuimti. Kai jis su V. D. įėjo į 13 kamerą, kolegė L. M. pasiliko stovėti koridoriuje. Įvykio metu jam D. B. nei metaliniu strypu, nei kuo kitu nemėgino suduoti. Suduoti mėgino tik V. D. (1 t., b.l.51)

Liudytojas D. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016-08-28 apie 08.00 val. darbo metu iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo nurodymą nuvykti į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos areštinę 13 kamerą, kurioje D. B. atlikdamas 30 parų administracinio arešto bausmę, sugadino areštinės turtą. Nuėjus apžiūrėti 13 kameros, pamatė prie kameros durų padėtą šepetį, tualetui valyti, sulaužytą paveikslą, informacijos stendą, šiukšlių dėžę, tualetinio popieriaus laikiklį, tualeto durų bei pertvaros detales, kokie dar daiktai buvo sudėti prie durų nepamena. Tačiau daiktai, kurie buvo sudėti prie 13 kameros durų, kaip jam pasirodė, buvo nebetinkami naudojimui. Įėjus į pačią kamerą matė ant dešinės sienos informacijos stendo kabėjimo žymes, tai yra likusius nulaužto stendo kampus, išjudintą unitazą, sulaužytą tualeto pertvarą - duris. Apžiūrėjo kamerą ir viską užfiksavo fotoaparatu. Dar išsiaiškino, kad D. B. buvo paleidęs vandenį ir yra subėgusios rūsio lubos, tai jis buvo nuėjęs apžiūrėti rūsio ir pamatė koridoriuje ant lubų dvi šlapias dėmes, kurios buvo nufotografuotos. Pamena, jog koridoriaus, pagalbinių patalpų ir persirengimo kambario grindys buvo išvalytos, tačiau dar šlapios. Ta pačią dieną apie 18.00 val. iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo vėl gavo nurodymą nuvykti į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos areštinę, 13 kamerą, kur tas pats asmuo vėl gadino areštinės turtą. Nuėjus apžiūrėti 13 kameros, pamatė prie kameros durų sudėtą fekalijomis ir šlapimu išteptą patalinę, miegojimo čiužinį. Užėjus į pačią kamerą užsiuodė fekalijų ir šlapimo kvapas Taip pat matė ant grindų išmėtytus maisto likučius, apspjaudytas sienas, sviestu išteptą maisto perdavimo langelį, prie durų numestą sviesto gabaliuką ir visiškai sulaužytą tualeto pertvarą. Apžiūrėjęs patalpą viską užfiksavo fotoaparatu. Nori pasakyti, jog daiktai, kurie buvo sugadinti 13 kameroje yra aprašyti įvykio vietos apžiūros protokoluose ir nufotografuoti (1 t., b.l.60-61)

Iš 2016-08-28 įvykio vietos apžiūros protokolų matyti, kad apžiūrėta vieta Šiauliuose, Purienų g. 48, Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato areštinės patalpos, 13 kamera, kurioje D. B. sugadino svetimą turtą ir pasipriešino pareigūnui (1 t., b.l.14-29).

Iš 2016-09-19 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas metalinis vamzdis (1 t., b.l.82-83).

Iš 2016-08-29 Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto matyti, kad D. B. buvo apžiūrėtas medikų 2016-08-29 17.35 val., sužalojimai nenustatyti, tačiau nustatyta, kad yra vartojęs psichoaktyviųjų medžiagų (1 t., b.l. 31).

Iš 2016-08-28 policijos pareigūnų V. D., R. L. tarnybinių pranešimų matyti, kad D. B., gim.1981-12-07, atlikdamas arešto bausmę areštinės 13 kameroje, sugadino kameros turtą ir pasipriešino policijos pareigūnui (1 t., b.l.32-37 ).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamų veikų kvalifikavimas

Pagal BK 187 str. 1 d. baudžiamas tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas ir šių pasekmių nori arba, jei ir nenori, sąmoningai leidžia joms atsirasti.

Kaltinamasis D. B. kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 187 str. 1 d. prisipažino visiškai ir parodė, kad atlikinėdamas administracinę nuobaudą – areštą, jis sugadino policijos komisariato areštinės turtą, t.y. laužė kameroje buvusius daiktus. Šiuos kaltinamojo D. B. parodymus patvirtina nukentėjusysis V. D., liudytojai L. M., R. L., kurie nurodė, kad kameroje Nr. 13 D. B. atlikinėjo areštą bei kameroje gadino policijos komisariato areštinės turtą. Šiuos liudytojų parodymus taip pat patvirtina ir 2016-08-28 įvykio vietos apžiūros protokolas iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėta vieta Šiauliuose, Purienų g. 48, Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato areštinės patalpos, 13 kamera, kurioje D. B. sugadino svetimą turtą. Esant išdėstytoms aplinkybėms, kaltinamojo D. B. kaltė dėl padaryto nusikaltimo, numatyto LR BK 187 str. 1 d. yra įrodyta ir veika teisingai kvalifikuota.

Pasipriešinimas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, numatytas BK 286 straipsnyje, pagal objektyviuosius nusikaltimo požymius pasireiškia aktyviais veiksmais. Pasipriešinimas galimas dviem alternatyviais būdais: 1) jis turi būti padaromas panaudojant fizinį smurtą arba 2) grasinant tuoj pat jį panaudoti. Šio nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai priešindamasis valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui kaltininkas pradeda naudoti smurtą arba grasina tuoj pat jį panaudoti. BK 286 straipsnio prasme fizinis smurtas yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis (tyčinis smūgių sudavimas, kankinimas, surišimas, laikymas, uždarymas ir pan.), kuris sukelia žmogui skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis D. B. dėl pasipriešinimo policijos pareigūnui kaltu prisipažino ir parodė, kad jis kameroje sugadino turtą norėdamas atkeipti dėmesį bei prašė iškviesti gydytoją, nes jo buvo bloga savijauta. Į kamerą įėjo du policijos pareigūnai, kurių vienas iš jų buvo nukentėjusysis V. D., kuris rankoje turėjo guminę lazdą. Jis užsimojo metalinių strypu, o nukentėjusysis guminės lazdos pagalba atrėmė minėtą smūgį. Šias kaltinamojo D. B. nurodytas aplinkybes patvirtina liudytojai V. D., L. M., R. L.. Nukentėjusysis V. D. nurodė, kad į kamerą jis įėjo pirmas, o kaltinamasis D. B. tuo metu užsimojo metaliniu strypu, tačiau jis smūgį atrėmė. Šias nukentėjusiojo V. D. nurodytas aplinkybes patvirtino liudytojai L. M. bei R. L., kurie nurodė, kad V. D. guminės lazdos pagalba atrėmė kaltinamojo D. B. smūgį metaliniu strypu.

Taigi BK 286 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis – formali, todėl ji laikoma baigta nuo to momento, kai, priešindamasis valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, kaltininkas pradeda naudoti smurtą (arba grasina tuoj pat jį panaudoti), siekdamas neleisti pareigūnui vykdyti savo tarnybinius įgaliojimas, todėl neturi reikšmės tai, ar pareigūnui yra padaryti kūno sužalojimai, ar ne. Šioje byloje tik dėl nukentėjusiojo asmeninių savybių – vikrumo ir pan., buvo išvengta pavojingų žmogaus sveikatai padarinių, t. y. nukentėjusysis V. D. išvengė smūgio metaliniu strypu, kuriuo smūgiavo kaltinamasis D. B., nes šį smūgį jis atrėmė gumine lazda, o vėliau kartu su liudytojo R. L. pagalbą, kaltinamąjį D. B. pargriovė ant žemės ir rankas surakino antrankiais bei liepė nusiraminti. (2013 m. lapkričio 5 d. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-439/2013).

Esant išdėstytoms aplinkybėms kaltinamojo D. B. padaryta nusikalstama veika, numatyta LR BK 286 str. yra įrodyta ir teisingai kvalifikuota.

Bausmės skyrimas

Kaltinamojo D. B. atsakomybę lengvina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas. Nors iš 2016-08-29 Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto matyti, kad D. B. buvo apžiūrėtas medikų 2016-08-29 17.35 val., sužalojimai nenustatyti, tačiau nustatyta, kad yra vartojęs psichoaktyviųjų medžiagų (1 t., b.l. 31), tačiau byloje nėra nustatytas nusikalstamų veikų padarymo metu asmens apsvaigimas nuo psichoaktyviųjų medžiagų. Kaltinamasis D. B. nurodė, kad jo veiksmams įtakos turėjo sunki sveikatos būklė bei didelis pyktis, o ne apsvaigimas nuo psichoaktyviųjų medžiagų, todėl teismas šalina šią atsakomybę sunkinančią aplinkybę.

Teismas, skirdamas bausmę D. B., atsižvelgia į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; kaltininko asmenybę; jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, į tai, kad jis padarė dvi nusikalstamas veikas, kurios pagal LR BK 11 straipsnio 3 dalies nuostatas yra priskiriamos prie nesunkių nusikaltimų, veikos baigtos. Kaltinamasis D. B. nusikalstamas veikas padarė būdamas teistas, teistumas neišnykęs (1 t., b.l. 87-95), baustas administracine tvarka (1 t., b.l. 96-139), nedirbantis (1 t., b.l. 140), buvo taikytas psichiatrinis gydymas, buvo gydytas VĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Psichiatrijos klinikoje, diagnozė potrauminis sindromas; žalingas alkoholio vartojimas (1 t., b.l.145) psichikos sveikatos centruose pacientų registre įrašytas: asocialaus tipo asmenybės sutrikimas (1 t., b.l.143,144), tačiau pagal eksperto paaiškinimus asmuo supranta savo veiksmų pobūdį, gali juos valdyti, todėl skirti ekspertizę asmeniui netikslinga.

Esant šioms aplinkybėms, jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis mažesnis nei sankcijos vidurkis, kadangi kitos rūšies bausmės nepasieks bausmės tikslų ir paskirties, nes kaltinamasis D. B. yra recidyvistas, daug kartų baustas administracine tvarka, nedirbantis, tačiau teisme pripažino padaręs nusikalstamas veikas, gailisi, bei pasižada ateityje nedaryti naujų nusikalstamų veikų bei savanoriškai kreiptis dėl gydymo į psichiatrus.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., šiuo nuosprendžiu skiriamos bausmės subendrinamos dalinio sudėjimo būdu.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 str., 2 d. šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta galutinė bausmė subendrintina su 2015-12-14 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme – nesumokėta 28 MGL bauda, visiško sudėjimo būdu, kadangi paskirta bauda yra nesumokėta, be to, nuosprendžiu paskirta 30 MGL dydžio bauda, tačiau 2015-12-14 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaitytas D. B. laikino sulaikymo laikas – nuo 2015-07-14, 01.46 val., iki 2015-07-14, 14.10 val., skaitant, kad D. B. yra sumokėjęs 2 MGL, todėl likusi nesumokėta 28 MGL dydžio bauda.

Baudžiamajame įstatyme nustatytos sąlygos, kurioms esant bausmės vykdymo atidėjimas yra galimas, t. y. 1) asmens pripažinimas kaltu ir nuteisimas už atitinkamo sunkumo nusikaltimą – padaryti nusikaltimai nėra priskiriami labai sunkių nusikaltimų kategorijai; 2) asmuo turi būti nuteistas atitinkamos trukmės laisvės atėmimo bausme – ne daugiau kaip šešeriems metams už neatsargius nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus); 3) teismo išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog ir atidėjus nuteistajam paskirto laisvės atėmimo vykdymą, bus įgyvendinti bausmės tikslai. BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga, todėl, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją, esminė taikymo sąlyga yra teismo išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 1 dalis) (kasacinė byla Nr. 2K-404/2007).

Vertinant BK 75 straipsnio taikymo D. B. galimybes, pažymėtina, kad D. B. šioje baudžiamojoje byloje teisminio nagrinėjimo metu davė nuoširdžius parodymus, dėl nusikalstamų veikų gailisi, žada atlyginti padarytą turtinę žalą, pasižadėjo ateityje nedaryti naujų nusikalstamų veikų bei savanoriškai kreiptis dėl gydymo į psichiatrus.

Kadangi kaltinamasis D. B. pripažino padaręs nusikalstamas veikas, be to, aukščiau išvardintos aplinkybės rodo, kad kaltinamasis vertina savo veiksmų neigiamas pasekmes, gailisi dėl padarytų nusikaltimų, žada atlyginti padarytą turtinę žalą, gydytis, taigi iš visumos aptartų duomenų matyti, kad D. B. supranta savo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę ir gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų, nesistengia išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamų veikų padarymo siekia įrodyti, kad ateityje nedarys naujų pavojingų veikų. Atsižvelgus į visas anksčiau paminėtas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad visuma duomenų, t. y. padarytų nusikaltimų pavojingumas ir kaltininko asmenybė, leidžia daryti išvadą, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti D. B. taikant BK 75 straipsnį (įstatymo Nr. XII-1554 redakcija, įsigaliojusi 2015 m. gruodžio 24 d.) ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, paskiriant jam BK 75 straipsnyje numatytus įpareigojimus.

Kaltinamajam D. B. skirtos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (1 t., b.l.165-166;168-169) nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

Vadovaujantis LR BPK 94 str. 1 d. 4 p. metalinis vamzdis, kuris pagal kvitą ŠAP Nr.0001502 saugomas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato daiktų saugykloje (1 t., b.l. 84), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas.

Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pateikė civilinį ieškinį 1185,23 eurų sumai (1 t., b.l.66-67) Ieškinyje nurodyta, kad įvertinus sugadinto turto (sanitarinio mazgo pertvaros)įgijimo bei atstatymo išlaidas, pateikė sąmatą, kurioje nustatyta, kad sugadinto turto (prekių) įgijimo ir atstatymo (darbų) kaina bendrojoje sumoje yra 1064,80 Eur. Kito turto vertė – paveikslo kaina 17,38 Eur, stendas – 66,55 Eur, muilo laikiklis – 1,67 Eur, tualetinio popieriaus laikiklis – 2,54 Eur, rūbų kabykla – 30,25 Eur, popieriaus dėžė – 2,04 Eur. (1 t., b.l. 70-75). Ši turtinė žala pripažįstama prie atlygintinų išlaidų, patirtų dėl kaltinamojo D. B. nusikalstamų veiksmų. Civilinis ieškinys yra pagrįstas bylos medžiaga, todėl tenkinamas visiškai. Žala Šiaulių apskrities VPK padaryta D. B. kaltais veiksmais, todėl 1185,23 Eur - priteistina iš D. B..

Šiaulių valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo D. B.. Pagal LR BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kadangi nėra informacijos apie kaltinamojo turtinę padėtį, t.y. turtą ir lėšas, be to, šioje byloje gynėjo dalyvavimas buvo būtinas nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 2 d.,

nusprendžia:

D. B. pripažinti kaltu už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje, padarymą, ir paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

D. B. pripažinti kaltu už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, padarymą, ir paskirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir D. B. paskirti subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi šiuo nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinti su 2015-12-14 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme – nesumokėta 28 MGL (1054,48 Eur) dydžio bauda ir galutinę subendrintą bausmę D. B. skirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimą ir 28 MGL (1054,48 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 6 punktu, 8 punktu, 10 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį:

dirbti arba būti registruotam darbo biržoje,dalyvauti elgesio pataisos programoje per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Vadovaujantis LR BPK 94 str. 1 d. 4 p. metalinį vamzdį, kuris pagal kvitą ŠAP Nr.0001502 saugomas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato daiktų saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Civilinio ieškovo – Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareikštą 1185,23 Eur civilinį ieškinį tenkinti visiškai, priteisiant civilinio ieškovo naudai 1185,23 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto aštuoniasdešimt penkių eurų 23 centų) iš kaltinamojo D. B..

Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų iš D. B. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų, nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėjas Martynas Galvičius