Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje,

A M, a.k. (duomenys neskelbtini)gimusi (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, nedirbanti, gyvenanti (duomenys neskelbtini), teista: 2008-10-29 Vilniaus m. 4 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 180 str., 1 d. - laisvės atėmimas 1 m. 6 mėn., vadovaujantis LR BK 75 str., 1 d., 2 d., 4 p,, 7 p., ir bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vielos ilgiau kaip 7 paroms, per 3 mėn. atlyginti turtinę žalų ir pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje.; 2009-12-22 Vilniaus m. 4 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 214 str., 1d., 215 str. 1 d. - 1 metams 8 mėnesiams laisvės atėmimo, vadovaujantis LR BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. 2010-10-05 Vilniaus m. 4 apylinkės teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas; 2010-11-26 Vilniaus m. 4 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str., 1 d., 233 str. 3 d. - laisvės atėmimu 1 m. 3 mėn. Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d,, LR BK 64 str. 3 d. pagal 2010-11-26 Vilniaus m. 4 apylinkės teismo nuosprendį paskirta bausmė subendrinta su 2009-12-22 Vilniaus m. 4 apyl., teismo nuosprendžiu ir skirtas terminuotas laisvės atėmimas 2 m. 2 mėn.; 2011-01-17 Vilniaus m. 4 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d,, 182 str. 3 d. - laisvės atėmimu 2 m. 8 mėn.; 2011-02-08 Vilniaus m. 4 apylinkės teisino nuosprendžiu pagal LR BK 3 78 str. 1 d. - 2 metams 10 mėnesių laisvės atėmimo; 2014-05-13 Vilniaus m. apyl. teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str., 2 d. - 1 m. 4 mėn. laisvės apribojimo, įpareigojant per visų bausmės laikų dirbti arba būti registruotai darbo biržoje, nuo 23 vai. iki 6 vai, būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, bei per dešimt mėnesių atlyginti turtinę žalų. 2015-01.-12 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-05-13 nuosprendžiu paskiria laisvės atėmimo bausmė buvo pakeista 90 parų areštu: 2015- 06-19 bausmę atlikusi;

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalį,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. 2016 m. gruodžio 11 d. apie 12.10 val., būdama J. P. priklausančiame bute, adr. (duomenys neskelbtini), turėdama tikslą pagrobti svetimų turtą, kambaryje iš sekcijos nuo lentynos paėmusi 290 eurų grynųjų pinigų -- juos pagrobė, tuo padarydama nukentėjusiajam J. P. 290 eurų turtinę žalą.

Įtariamojo apklausos metu A. M. prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 str. 1 d. bei parodė, kad ji psichikos ligomis neserga, narkotiką nevartoja, priklausomybės alkoholiui neturi. Savo veiksmus ir duodamus parodymus supranta gerai ir dėl savo įvykdytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi. Ji pažįsta kaimynystėje gyvenantį J. P.. Jis yra senyvo amžiaus žmogus, apie 80 metą. Žino, kad jis gyvena vienas, (duomenys neskelbtini). Kartais ji užeina pas kaimyną J. P., žino, kad J. P. po mėnesio 10 dienos gauna pensiją. Gavęs pensiją, jis kartais ją pamatęs, einančią jo namą pasikviečia ir paprašo ką nors parnešti iš parduotuvės. 2016 m. gruodžio 11 d, ji, žinodama, kad J gavo pensiją, nuėjo pas jį į namus, nes norėjo pasiskolinti iš jo pinigų. Minėtą dieną, dienos metu, laiko tikslaus neatsimena, galimai tai buvo apie 11.00 val. ., o gal 13.00 val., ji nuėjo pas kaimyną J. P.. Jai atėjus pas J, jis nusivedęs ją į kambarį, iš sekcijos išėmė 5 eurus ir jai padavęs paprašė nueiti į parduotuvę nupirkti jam vyno. K. J. ėmė 5 eurus vynui, ji pamatė, kad spintelėje yra daugiau kupiūrų, kurias sugalvojo pavogti, o neprašyti pasiskolinti. Ji sugalvojo J paprašyti atnešti jai stiklinę vandens, o kai J išėjo į virtuvę atnešti vandens, ji atsidarė sekcijos spintelę, kurioje matė J padėtus pinigus ir nuo lentynos paėmė keletą banknotų. Ėmė tiek, kiek spėjo paimti. Paėmė ne visus banknotus, keletas banknotų dar liko sekcijoje. Kad ji paėmė nuo lentynos pinigus, J nematė. Paėmusi pinigus, juos užsikišo sau už rankovės. J atėjus į kambarį ir padavus jai atsigerti vandens, vandens ji atsigėrė ir išėjo j parduotuvę. Parduotuvėje nupirko J vyno, kurį parnešė J ir jam padavė. Kai padavė vyną J, J dar nebuvo pasigedęs pinigų. Padavusi vyną ji išėjo namo. Namuose ji suskaičiavo pinigus, prisimena, kad pavogė apie 300 eurų, tikslios sumos neatsimena, tačiau galimai buvo 290 eurų. Pavogtus pinigus pragėrė. Ji supranta, kad įvykdė vagystę, dėl to labai nuoširdžiai gailisi, dėl to jai labai gėda, pasižada J grąžinti pinigus. Ji atsisako važiuoti į parodymų patikrinimą vietoje, nes jai labai gėda prieš kaimyną J ir kitus kaimynus (b.l. 25).

Įtariamojo papildomos apklausos metu A. M. prie savo anksčiau duotų parodymų papildė, kad ji J. P. prisipažino, kad pavogė iš jo pinigus, jo atsiprašė ir pasižadėjo per tris mėnesius atlyginti jam padarytą žalą. t.y. grąžinti iš jo pavogtus 290 eurų. Su J. P. jie pasirašė susitarimą, kuriuo ji įsipareigojo per tris mėnesius grąžinti pavogtus pinigus. Ji pasižada atiduoti pavogtus pinigus, nes dėl to, kad pavogė pinigus jai gėda ir ji dėl to labai nuoširdžiai gailisi. Šiuo metu yra sunki jos materialinė padėtis, ji niekur nedirba, pragyventi padeda sugyventinis. Ji pati ieškosi darbo, uždarbiaus ir žalą atlygins. Dėl padarytos vagystės ji nuoširdžiai gailisi, pasižada ateityje taip nedaryti. Parašo esant galimybei jai skirti viešųjų darbų (b.l. 27).

Apklaustas nukentėjusysis J. P. parodė, kad jis šiuo metu gyvena) apie 12,10 vai. į namus atėjo kaimynė, kuri gyvena galimai (duomenys neskelbtini), vardu A, jos tek (duomenys neskelbtini). Ji paprašė duoti atsigerti vandens, todėl ją įsileido į namus ir atsivedė į svetainę, o pats nuėjo į virtuvę įpilti stiklinės vandens. Užtruko kelias minutes. Grįžęs jis padavė stiklinę atsigerti, ji paėmė vandenį ir išgėrė. Išgėrusi pasakė, kad labai skuba ir išėjo pro duris. Pas jį užtruko apie 5-10 minutes. Apie 12.30 val., į namus atvažiavo jo sesuo D. R., kuri, apie 13.00 val. atidariusi svetainėje stovinčią sekciją, pamatė, kad iš jos lentynos dingo dalis pensijos, kurią gavo penktadienį, t.y. 2016-12-09. Dingo 290 eur grynųjų pinigų (kokiomis kupiūromis - neprisimena). Liko tik 35 eurai. Viso jis gauna pensijos 325 eurus. Įtaria, kad minėtus pinigus pavogė kaimynė A, nes į namus savaitgalį daugiau niekas nebuvo atėjęs. Kad kaimynė A užeidinėjo pas jį į namus, matė šalimais gyvenantis (duomenys neskelbtini) (b.l. 10, 11).

Liudytojo apklausos metu I. J. parodė, kad nuo vaikystės pažįsta savo kaimyną J. P., gyvenantį (duomenys neskelbtini), 2016-12-11 apie 12 valandą susiruošė eiti į parduotuvę, bei apie 12.10 val. išėjo iš savo namo, adresu (duomenys neskelbtini), Prieš išeinant į parduotuvę, apie 12.00 val., per savo namo langą pamatė, kaip į J. P. namo kiemą, pro vartelius, užėjo jos kaimynė vardu A, pavardės jos nežino, žino tik, kad gyvena ji (duomenys neskelbtini). Kadangi iš jos namo langų nesimato įėjimo į (duomenys neskelbtini), tai nematė, ar A užėjo į minėto namo vidų, tačiau jai išeinant į parduotuvę apie 12.10 val., ji dar nebuvo išėjusi iš kaimyno namo kiemo pro vartus, nes lai butų pastebėjusi. Nuėjusi į parduotuvę apsipirkti, užtruko apie valandą ir grįžo į namus maždaug apie 13.10 val. Jai grįžtant namo, pusiaukelėje, Linksmojoje gatvėje sutiko J. P. seserį D, ir kartu su ja ėjo namo. Kartu su D priėjo iki J. P. namo vartų. Čia pastebėjo, kad į jo namo kiemą sniege vedė vieno žmogaus pėdsakai, tikrai suprato, kad moteriškos avalynės, o kili pėdsakai - identiški jos manymu, kaip ir atėjusio asmens - išeinančio žmogaus nuvedė į kalniuką, tai yra Grikių gatve didėjančio namų numeracijos tvarka. Kur tiksliai, į kurį namą nuvedė pėdsakai išėjusio žmogaus, ji nepažiūrėjo, pėdsakais nepasekė ir grįžo namo. Į pėdsakus atkreipė dėmesį, nes tai, kad pas jį ėjo A, jai sukėlė įtarimą todėl, kad jo niekas šiaip nelanko, tik sesuo D. Apie tai, kad matė pas J einančią A, D neužsiminė. Po dviejų valandų pas ją į namus užėjo J. P. sesuo Dana ir pasakė, kad iš J namo dingo apie 300 eurų. Ji tada D pasakė, kad matė užeinančią į kiemą pas J. P. kaimynę . Tada ji kartu su D nusprendė kviesti policiją. Dana jai užsiminė, kad jau buvo nuėjusi į (duomenys neskelbtini), kur gyvena A, tačiau namuose jos nerado (b.l. 14-15).

Liudytojo apklausos metu D. R. parodė, kad J. P., gi m. 1932 m., yra jos brolis, jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini), gyvena vienas. Ji broliui padeda tvarkytis namų ūkyje. Jis kažkur kiekvieno mėnesio 10 dieną gauna pensiją, kurios didžiąją dalį ji paima ir po to perka jam produktus bei tvarko kitus piniginius reikalus, o nedidelę dalį pensijos palieka jam kokioms nors smulkioms reikmėms. Todėl kiekvieną kartą, tą dieną, kai brolis J gaudavo pensiją, lai ji atvažiuodavo pensijos paimti. 2016 m. gruodžio mėnesį brolis pensiją gavo-9 dieną. Kadangi šią dieną ji blogai jautėsi, be to, buvo labai blogos oro sąlvgos - slidu, tai ji būtent tą dieną pas jį negalėjo atvažiuoti. Pas brolį J. P. į namus atvažiavo 2016-12-11 apie 13.00 vai. Einant pas brolį, pakeliui sutiko jo kaimynę Ireną (pavardės nežino, gyvena (duomenys neskelbtini), šalia brolio), jos kurį laiką ėjo kartu. Užėjusi į brolio namo kiemą, pamatė sniege vieno žmogaus pėdsakus, vedančius į namą. Namuose brolio paklausė, ar jis gavo pensiją, jis pasakė, jog gavo. Tada atidarė sekciją, pažiūrėjo į lentynėlę, kur brolis visada padeda savo pensiją ir kvitą apie jos gavimą ir ten pat guli kiti dokumentai. Pamatė, kad yra tik 35 eurai (kupiūromis po 5 eurus) ir guli kvitas apie 325 eurų pensijos gavimą. Tada brolio paklausė, kur kili pensijos pinigai. Jis pasimetė, negalėjo nieko konkrečiai paaiškinti. Pamalė ant stalo puodelį, paklausė, kodėl jis čia stovi. Tuomet brolis J pasakė, kad buvo atėjusi jauna kaimynė, prašė atsigerti vandens. Jie dar bandė paieškoti namuose pinigų, apžiūrėjo sekciją, kitas vietas, bet pinigų nerado. Po to ji nuėjo pas kaimynę Ireną, papasakojo, kad dingo J pinigai. K. I. pasakė, jog prieš jai atvažiuojant matė, kad į brolio J namo kiemą užėjo kaimynė A, kuri gyvena (duomenys neskelbtini), bet ji nematė, ar ši užėjo į namą, ar ne. Tada joms kilo įtarimas, kad galbūt kaimynė A (jos pavardės nežino) paėmė brolio pinigus, nes šiaip pas brolį namuose išskyrus ją niekas nesilanko. K. I. pirma paskambino jos dukrai R, pranešė, kas atsitiko, bet dukra negalėjo tuo metu atvažiuoti. Tada kaimynė I paskambino ir iškvietė policiją. Brolis J. P. tikrai 2016-12-09 buvo gavęs pensiją, nes apie tai pas jį namuose yra kvitas. Brolis pats negalėjo pensijos pinigų išleisti, nes jis į parduotuvę nevaikšto, produktus ar kita ko reikia perka jam ar padeda dukra R. Brolis J niekam svetimiems namo durų neatidaro 9b.l. 17-18).

Iš apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėta įvykio vieta (b.l. 7-8).

Motyvuojamoji dalis

Iš surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos darytina išvada, jog kaltinamoji padarė jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Jos kaltę įrodo jos pačios prisipažinimas ir parodymai, nukentėjusiojo J. P., liudytojų I. J., D. R. parodymai, apžiūros protokolo duomenys. A. M. nusikalstama veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia, kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamosios atsakomybę lengvina prisipažinimas ir gailėjimasis. Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.

Paskelbus kaltinamajai apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, jis tam neprieštaravo, su tuo sutiko, dėl siūlomos bausmės rūšies sutiko (b.l. 76-77).

Skirdamas bausmę kaltinamajai teismas atsižvelgia į tai, kad padaryta nusikalstama veika baigta, tyčinė, asmuo pagrobė svetimą turtą. Atsižvelgiama į kaltinamosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai nėra nustatytos atsakomybės sunkinančios aplinkybės, į asmenybę: netekėjusi, nedirbanti, teista ne vieną kartą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kaltinamajai tikslinga paskirti viešųjų darbų bausmę.

Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti naikintina, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui (b.l. 28-29).

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Kaltinamoji pateikė susitarimą dėl žalos atlyginimo (b.l. 74).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas, -

nusprendžia:

pripažinti A M kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalyje, ir jai skirti viešuosius darbus 6 mėnesiams, įpareigojant šiuo laikotarpiu neatlygintinai dirbti po 40 valandų per mėnesį visuomenės labui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti kaltinamajai viešuosius darbus 4 mėnesiams, įpareigojant šiuo laikotarpiu neatlygintinai dirbti po 40 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Kaltinamajai paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui

Išaiškinti kaltinamajai, jog Viešųjų darbų bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 39 – 45 straipsniai. Nuteistasis, kuriam paskirta viešųjų darbų bausmė, privalo per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti teismo nustatytą valandų skaičių per mėnesį visuomenės labui.

Nuteistasis, kuriam paskirta viešųjų darbų bausmė, šaukiamas privalo atvykti į šią bausmę vykdančią instituciją (pagal gyvenamąją vietą, Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnyba, Kareivių g. 1/Kalvarijų g. 135, tel. +370 5 276 0145). Jei nuteistasis šios pareigos be svarbių priežasčių neįvykdo, jam gali būti paskirta nuobauda – įspėjimas.

Įsiteisėjęs teismo nuosprendis, kuriuo yra paskirta viešųjų darbų bausmė, yra pateikiamas vykdyti apygardos probacijos tarnybai pagal nuteistojo gyvenamąją vietą. Ši tarnyba, kartu su nuteistojo gyvenamosios vietos savivaldybės vykdomąja institucija pagal bausmės vykdymo vietovėje esančių įmonių, įstaigų ar organizacijų, taip pat visuomeninių organizacijų paraiškas arba nuteistojo pageidavimą parenka konkrečią viešųjų darbų atlikimo vietą ir konkretų darbą.

Viešųjų darbų bausmė vykdoma tik rašytiniu nuteistojo sutikimu. Jei nuteistasis atlikti viešųjų darbų bausmę nesutinka, šią bausmę vykdanti institucija kreipiasi į nuosprendį priėmusį teismą su teikimu viešųjų darbų bausmę pakeisti bauda arba areštu.

Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtą laiką.

Nuteistiesiems, kurie po viešųjų darbų bausmę vykdančios institucijos įspėjimo vengia atlikti šią bausmę, apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali viešųjų darbų bausmę pakeisti areštu arba bauda.

Išaiškinti nuteistajai, kad ji nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t.y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Šia teise kaltinamajam nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir bus vykdomas įstatymais nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.