- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-10
- Bylos Nr.
- e2S-1642-262/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-02168-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ona Gasiulytė
- Atsakovas
- S. E. D., D. D., M. D.
- Ieškovas
- K. M.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ona Gasiulytė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo S. E. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės K. M. ieškinį atsakovams S.E. D., D. D. ir M. D. dėl iškeldinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė: iškeldinti atsakovus S. E. D., D. D. ir M. D. iš 2/3 dalies ieškovei nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), bei ūkinio pastato (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato (duomenys neskelbtini), kitų statinių (inžinerinių) - kiemo statinių (šulinio), (duomenys neskelbtini)., su visais atsakovams priklausančiais daiktais.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. vasario 7 d. sprendimu ieškinys buvo patenkintas visiškai.
3. Atsakovas S. E. D. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. vasario 7 d. sprendimą apskundė apeliacine tvarka prašydamas pakeisti jo dalį dėl sprendimo vykdymo atidėjimo ir sprendimo vykdymą atidėti 3 mėnesiams. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo dar nėra priimtas.
Žemesnės instancijos teismas
4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. kovo 26 d. nutartimi atsakovo prašymu pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – uždraudė ieškovei atlikti bet kokius veiksmus, trukdančius atsakovams naudotis kiemo statiniu – šuliniu, esančiu (duomenys neskelbtini). Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartimi Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. kovo 26 d. nutartis palikta nepakeista.
Šalies argumentai
5. Ieškovė pateikė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. liepos 11 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino ir pakeitė Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019-03-26 nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą bei įpareigojo atsakovą ir jo šeimos narius - D. D. ir M. D. per vieną savaitę nuo nutarties priėmimo dienos pašalinti iš šulinio vandens siurblį, elektros įrenginius bei tinklus ir iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo uždrausti atsakovams naudoti šulinio vandenį, naudojant elektros prietaisus.
6. Atsakovas pateikė prašymą pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartimi nustatytas laikinąsias apsaugos priemones: leisti atsakovams naudotis šuliniu, (duomenys neskelbtini), naudojant vandens siurblį iki bus išnagrinėtas atsakovų pateiktas apeliacinis skundas.
7. Nurodė, kad atsakovas vandens poreikį gali patenkinti tik naudodamas vandens siurblį, kadangi gyvenamajame name įrengtas dušas, tualetas, skalbyklė, todėl nėra techninės galimybės patenkinti atsakovų būtinuosius buitinius poreikius vandenį semiant kibirais. Leidimas atsakovui naudotis šuliniu, semiant vandenį kibirais, pažeidžia šalių proporcingumo principą. Ieškovės gyvenamoji vieta deklaruota kitoje gyvenamojoje vietoje. Ieškovė nuolat nesinaudoja jai asmenine nuosavybe priklausančiais nekilnojamojo turto objektais, o atsakovo šeimai, netekus galimybės naudotis vandens siurbliu, daroma žala.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi atmestas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.
9. Teismas nurodė, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas iškeldinti atsakovus iš ieškovei nuosavybės teise priklausančių patalpų buvo priimtas 2019 m. vasario 7 d. Šulinys yra ieškovės asmeninė nuosavybė. K. M. šulinį, kartu su kitu jai dovanotu turtu įgijo iš savo motinos M. D. 2004-08-10 dovanojimo sutarties pagrindu. Taigi atsakovas jau 2004 metais žinojo, kad šulinys yra ieškovės nuosavybė, tačiau apsirūpinimo vandeniu klausimo, nenaudojant tam svetimo turto, nesprendė. Naudojimasis svetimu turtu jau pats savaime varžo šio turto savininko teises ir jeigu turto savininkas sutinka su tam tikru savo teisių suvaržymu, tai svetimas turtas turi būti naudojamas ne patogiausiu, bet mažiausiai savininko teises varžančiu būdu. Nuo to, kiek ir kokiu būdu savininkė naudoja ar ketina naudoti savo nuosavybę, atsakovui neatsiranda daugiau teisių į svetimą turtą, negu nustatė jo savininkė. Terminas teismo sprendimui vykdyti prasidėjo 2019-03-07 ir nuo to laiko praėjo jau 5 mėnesiai, t.y. jau beveik dvigubai viršytas paties atsakovo pageidaujamas terminas teismo sprendimui įvykdyti. Nepatogumai atsiradę dėl apsirūpinimo vandeniu yra ne teismo nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių, bet paties atsakovo neveiklumo pasekmė.
III. Atskirojo skundo argumentai
10. Atsakovas atskiruoju skundu prašė Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 19 d. nutartį panaikinti ir pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – leisti atsakovams S. E. D., D. D., M. D. naudotis kiemo statiniu – šuliniu, esančiu (duomenys neskelbtini), naudojant elektros prietaisus.
11. Nurodė, kad teismas nevertino prašyme pateiktų reikšmingų aplinkybių, duomenų, todėl be pagrindo konstatavo atsakovo neveikimą siekiant apsirūpinti vandeniu. Atsakovas tvarko dokumentus dėl jo gyvenamųjų patalpų prijungimo prie miesto vandentiekio. Teismas nevertino prašyme akcentuotų jau priimtų teismo sprendimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentų. Pakeitus laikinąsias apsaugos priemones, ir uždraudus naudoti vandens siurblį, atsakovas ir jo šeimos nariai neturi galimybių tinkamai pasirūpinti buitimi, higiena (naudotis dušu, tualetu, skalbykle ir etc.). Tokia situacija per daug varžanti atsakovo, šeimos narių interesus, yra neproporcinga.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmetamas.
12. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
13. Pagal CPK 144 str. laikinosios apsaugos priemonės yra taikomos tada, kai nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
14. Atsakovas teikdamas prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar jų pakeitimo, siekia, kad iki Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. vasario 7 d. sprendimo (toliau – ir Sprendimas) įsiteisėjimo jam būtų leidžiama naudojantis elektriniu vandens siurbliu pumpuoti vandenį iš ieškovei priklausančio šulinio, esančio (duomenys neskelbtini). Sprendimas dar nėra įsiteisėjęs, nes jį atsakovas apskundė apeliaciniu skundu, tačiau apeliacinis skundas dar nėra išnagrinėtas. Apeliaciniu skundu atsakovas neskundžia paties Sprendimo esmės, o tik prašo jo vykdymą atidėti trims mėnesiams.
15. Šioje byloje laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos jau po atsakovui nepalankaus teismo sprendimo priėmimo iki šio sprendimo įsiteisėjimo. Nors pats laikinųjų apsaugos priemonių taikymo faktas nėra kvestionuojamas, tačiau pažymėtina, kad vien leidimas ar neleidimas atsakovams naudotis vandens siurbliu, niekaip neįtakos jau priimto sprendimo įvykdymo.
16. Sprendimu buvo nuspręsta iškelti atsakovus iš tam tikrų ieškovei priklausančių pastatų (ar jų dalių) įskaitant ir ginčo šulinį. Taigi, iš Sprendimo aiškiai matyti, kad šulinys yra ieškovės nuosavybė. Kadangi atsakovas šios Sprendimo dalies neskundžia, todėl, nors jis pats tiesiogiai to ir neįvardija, laikytina, jog jis pripažįsta, kad šulinys priklauso ieškovei. Taigi, ieškovė turi teisę savo nuožiūra leisti ar neleisti naudotis jai priklausančiu turtu (šuliniu) ieškovui, taip pat nustatyti tam tikras naudojimosi juo sąlygas. Dėl išvardintų priežasčių sutiktina su skundžiamos nutarties motyvais, kad svetimas turtas turi būti naudojamas ne patogiausiu, bet mažiausiai savininko teises varžančiu būdu. Nuo to, kiek ir kokiu būdu savininkė naudoja ar ketina naudoti savo nuosavybę, atsakovui neatsiranda daugiau teisių į svetimą turtą, negu nustatė jo savininkė.
17. Apeliantas nesutinka su skundžiamos nutarties motyvais, kad jis buvo neveiklus ir laiku nesirūpino vandens tiekimu iš kito šaltinio. Anot atsakovo, jis iki 2018 m. pabaigos nežinojo, jog šulinys priklauso ieškovei. Toks atsakovo teiginys yra nepagrįstas. Šioje byloje ieškinys teismui pateiktas 2018 m. rugsėjo 18 d., tačiau iš ieškinio ir kitų bylos aplinkybių matyti, kad ginčai dėl naudojimusi šuliniu kilo jau gerokai anksčiau už ieškinio padavimą. Be to, ieškovė nurodė, kad jau 2018 m. gegužės mėnesį atsakovui siūlė išsipirkti jai priklausančias ginčo pastatų dalis arba jas atlaisvinti. Taigi, labai tikėtina, kad dar prieš ieškinio pateikimo teismui dieną atsakovui buvo žinoma, jog šulinys priklauso ieškovei. Taigi, jeigu atsakovas būtų elgęsis protingai ir atsakingai, jis būtų turėjęs pakankamai laiko užsitikrinti vandens tiekimą iš kito šaltinio, įskaitant kito šulinio arba gręžinio įsirengimą.
18. Iš Sprendimo matyti, kad atsakovai išsikeldinimui prašė suteikti jiems 3 mėnesių terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Jeigu šis atsakovų prašymas būtų patenkintas, tikėtina, kad atsakovai Sprendimo nebūtų skundę ir Sprendimas būtų įsiteisėjęs 2019 m. kovo 12 d. Tokiu atveju terminas Sprendimui įvykdyti būtų pasibaigęs 2019 m. birželio 12 d., t. y. dar gerokai prieš skundžiamos nutarties priėmimą. Taigi, ir tokiu atveju atsakovas būtų turėjęs pasirūpinti vandens tiekimu dar gerokai anksčiau nei buvo priimta skundžiama nutartis. Dėl to, kad atsakovas tinkamai nesirūpino savo interesais (apsirūpinimu vandeniu) neturi nukentėti ieškovės interesai – savo nuožiūra naudotis jai priklausančiu šuliniu. Šiuo atveju visiškai neturi reikšmės atsakovo teiginiai, jog ieškovė toje vietoje negyvena, nes ji su savo nuosavybe gali elgtis taip kaip jai atrodo tinkamiausia.
19. Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, jog nėra pagrindo, naudojantis laikinųjų apsaugos priemonių institutu, leisti atsakovams siurbliu pumpuoti vandenį iš ieškovei priklausančio šulinio. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, todėl skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti ar keisti nėra pagrindo. Dėl išvardintų priežasčių atskirasis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d. 1 p., teismas
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.