Alytaus apylinkės teismo įsakymas

2021-02-17 · Baudžiamoji byla Nr. e1-279-319/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2021-02-17
Bylos Nr.
e1-279-319/2021
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rimas Švirinas
Kaltinamasis
Ž. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-279-319/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00958-2021-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.1; 1.1.7.2.3; 1.1.7.4; 1.1.8.1.1; 1.1.8.2; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.8; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.1.8.15; 1.2.4.6.2.1; 2.1.16.1.9; 2.1.16.1.13; 2.12.1.3; 2.12.1.4 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. vasario 17 d.Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėjas Rimas Švirinas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro J. V. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje Ž. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), dirbantis darbininku (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis Ž. S. 2021 m. sausio 8 d. apie 23.30 val., namuose adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, buto virtuvėje, mušdamas ir kitaip smurtaudamas artimoje aplinkoje sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sužalojo šeimos narį - savo sugyventinę A. M., kuriai, tarpusavio žodinio konflikto metu, tyčia sudavė vieną smūgį kumščiu į veido sritį, tuo padarydamas nukentėjusiajai A. M. nežymų sveikatos sutrikdymą, dėl poodinės kraujosruvos dešinio skruosto srityje ir sukėlė nukentėjusiajai A. M. fizinį skausmą.

Kaltinamasis Ž. S. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė, jog jis pilnai pripažįsta savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo. Ž. S. paaiškino, kad 2021 m. sausio 8 d. maždaug nuo 14.00-15.00 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), su savo sugyventine A. M. vartojo alkoholį. Gėrė alų ir degtinę. Vėliau vakare, galbūt apie 23.30 val., tarp jų įvyko žodinis konfliktas dėl asmeninių priežasčių. Gerai nepamena visų įvykio detalių, kadangi abu buvo labai apsvaigę nuo alkoholio, tačiau pamena, kad šio konflikto metu jis A. M. sudavė keletą smūgių iš rankos per galvą. Kad galėjo suduoti penkis smūgius, sutinka. Tuomet A. M. paskambino policijai ir greitajai pagalbai. Su įtarimais sutinka visiškai, dėl įvykio gailisi. Su savo sugyventine A. M. jis gyvena apie 2 metus. Kartu veda bendrą ūkį. Su A. paprastai sutaria labai gerai. Pykstasi kai būna neblaivūs. 2021 m. sausio 8 d. buvo pas draugus, kur vartojo alkoholį. A. M. namo išėjo pirma, jis dar pasiliko. Tiek jis, tiek A. M. minėtą dieną buvo neblaivūs. Dėl neblaivumo visų aplinkybių tiksliai neprisimena, bet gerai prisimena, kad jam grįžus į namus, jiems būnant virtuvėje, jie kažko susipyko ir jis jai sudavė kumščiu į veido sritį. Jis supranta, kad A. M. sukėlė fizinį skausmą. Dėl to, kad sudavė A. M. labai gailisi. Jis nukentėjusiosios atsiprašė, ji jam atleido ir jie susitaikė (bylos lapai (toliau – b. l.) 70-72, 77-79).

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo Ž. S. prisipažinimo bei paaiškinimų, jo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu byloje surinkti bei žemiau aptariami duomenys, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio prasme pripažįstami įrodymais.

Nukentėjusioji A. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2021 m. sausio 8 d. apie 23.30 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), virtuvėje, ji su savo sugyventiniu Ž. S., su kuriuo kartu gyvena apie 2 metus, susipyko. Žodinio konflikto metu, jis ją delnais ir kumščiais daužė per galvos sritį ir taip jai sukėlė fizinį skausmą. Tiksliai pasakyti negali, bet jai sugyventinis sudavė nemažiau penkių smūgių, po kiekvieno iš smūgių ji jautė fizinį skausmą. Po visų suduotų smūgių ji nuo jo atsistūmė ir išeidinėjo į kitą patalpą, kai išgirdo skambutį į buto duris. Atidariusi buto duris pamatė, kad atvyko policija ir medikai. Su medikais vykti atsisakė, nes buvo neblaivi. Pareiškimo nerašys, nes bijo, kad sugyventinis ją gali vėl sumušti. Tikrintis neblaivumą atsisakė (b. l. 35-37).

Papildomos apklausos metu nukentėjusioji A. M. parodė, kad ji laikosi savo ankstesnių parodymų ir nori juos papildyti. Kartu su Ž. S. gyvena maždaug metus su puse, kartu veda bendrą ūkį, sutaria labai gerai. Žodiniai konfliktai tarp jų kyla tik tuomet, kai vienas iš jų arba abu yra neblaivūs. Būdami neblaivūs jie vienas kitam priekaištauja, jis jos pavydi. Ž. S. neblaivus būna linksmas, kartais nekalbus, o kartais ir piktas, tai priklauso nuo alkoholio kiekio. Ž. S. yra labai geras, nuoširdus, padedantis. 2020 m. sausio 8 d. ji su Ž. S. buvo svečiuose, kur vartojo alkoholį. Ji į namus sugrįžo pirma, jis grįžo šiek tiek vėliau, apie 23.30 val., jiems abiems būnant namuose abu būdami stipriai neblaivūs susipyko, dėl ko tiksliai susipyko ji neprisimena. Jiems būnant buto virtuvėje, ji sėdėjo ant kėdės prie lango ir rūkė, o jis stovėjo prieš ją. Jiems besipykstant, Ž. S. sudavė jai vieną smūgį kumščiu į veido sritį, dėl ko ji jautė fizinį skausmą. Po suduoto smūgio ji atsistojo, pastūmė jį nuo savęs, tada, jis jai nestipriai sudavė penkis smūgius rankų delnais į galvos sritį, dėl ko jai fizinis skausmas nebuvo sukeltas. Jai tikrai neskaudėjo, kai jis sudavė į galvos sritį delnais. Ji nuėjo į kambarį ir paskambino savo sūnui, paprašė, kad jis ją išvežtų pas mamą. Sūnui A. P. pasakė, kad su Ž. S. susipyko. Sūnus pasakė, kad kvies policiją, ji policijos nenorėjo. Iš dalies dėl įvykusio konflikto su Ž. S. ji jaučiasi kalta, nes ji žino, kokia yra būdama neblaivi. Ž. jos dėl tokio savo elgesio atsiprašė, jie susitaikė, ji jam atleido. Civilinio ieškinio ji nereikš (b. l. 38-41).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo N. B. tarnybinis pranešimas dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo, kurio pagrindu buvo pradėtas šis ikiteisminis tyrimas (b. l. 1-4).

Įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriuo nustatyta, jog 2021 m. sausio 9 d. nuo 11.35 val. iki 11.55 val. buvo apžiūrėta ir aprašyta įvykio vieta – (duomenys neskelbtini), esantis butas. Apžiūros metu tyrimui reikšmingų objektų nerasta ir niekas nepaimta. Apžiūra buvo užfiksuota fotonuotraukose (b. l. 10 – 16).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio V. Z. tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, kuriame užfiksuota, kad 2021 m. sausio 8 d. nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), A. M. paaiškino, jog jos sugyventinis Ž. S. konflikto metu sudavė į veidą. Fiksuoti smurtą rodantys požymiai veido srityje (b. l. 17-20).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo N. B. tarnybinis pranešimas dėl asmenų neblaivumo nustatymo, kuriame nurodyta, kad Ž. S. 2021 m. sausio 9 d. 13.14 val. alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest“ 7510 ARKB 0206 nustatytas 1,54 promilių girtumas (b. l. 22).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 33/2021(06), kurioje nurodyta, kad A. M. padaryta poodinė kraujosruva dešinio skruosto srityje. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje. Sužalojimas kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Padaryto sužalojimo pasėkoje nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą (b. l. 47).

Taigi aukščiau aptartų įrodymų pagrindu nagrinėjamoje byloje įrodyta, jog kaltinamasis Ž. S., mušdamas savo šeimos narį – sugyventinę A. M., sukėlė jai fizinį skausmą ir tuo jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Prokuroras pateikė teismui pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.

Prokuroro pareiškimas tenkinamas.

Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis Ž. S., jam buvo išaiškinta baudžiamojo proceso įstatymo numatyta galimybė užbaigti šį baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. Ž. S. susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, pasekmes suprato ir sutiko, jog prokuroras kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutiko ir su prokuroro pasiūlyta bausmės rūšimi bei jos dydžiu (b. l. 119 – 120).

Skirdamas bausmės rūšį ir jos dydį, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamasis Ž. S. padarė baigtą nusikalstamą veiką, kurią baudžiamasis įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamą nusikalstamą veiką kaltinamasis įvykdė veikdamas tiesiogine tyčia, kadangi jis pats suvokė pavojingą savo veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Bylos duomenimis, Ž. S. neteistas, baustas administracine tvarka (b. l. 98 – 102, 104-109), nevedęs, dirbantis, psichikos ligų įskaitoje neįrašytas, priklausomybių ligų įskaitoje įrašytas, diagnozė: F10.2 (2010-03-15 KMPL) (b. l. 89). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus 2021 m. sausio 19 d. specialisto išvadoje Nr. 83TPK-44/2021 nurodyta, kad Ž. S. nereikalinga skirti teismo psichiatrinę ekspertizę, todėl abejonių dėl jo pakaltinamumo nėra (b. l. 95). Nagrinėjamu atveju kaltinamojo Ž. S. atsakomybę lengvina aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina aplinkybė, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas; b. l. 22).

Už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Teismas, įvertinęs visas nustatytas bei ištirtas bylos aplinkybes, kaltinamojo Ž. S. asmenybę, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, bus pilnai įgyvendinta už padarytą nusikalstamą veiką jam paskyrus prokurorės pasiūlytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kadangi ši bausmės rūšis pilnai atitiks visus bausmės skyrimo tikslus bei pagrindus.

Kaltinamojo Ž. S. baudžiamoji byla baigiama supaprastinto proceso tvarka – teismo baudžiamuoju įsakymu ir jis pilnai pripažino savo kaltę, todėl jo atžvilgiu taikomas BK 64¹ straipsnis ir jam skiriama bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog kaltinamasis Ž. S. šios bylos ikiteisminio tyrimo metu buvo laikinai sulaikytas nuo 2021 m. sausio 9 d. 11.30 val. iki 2021 m. sausio 10 d. 10.40 val. (b. l. 59 - 60, 80). Šis laikas įskaitomas į Ž. S. paskirtą laisvės apribojimo bausmę (BPK 140 straipsnio 9 dalis, 66 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam Ž. S. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 82-84). Ši kardomoji priemonė Ž. S. panaikinama pradėjus bausmės vykdymą (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 – 422 straipsniais,

nusprendžia:

Ž. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti bausmę – laisvės apribojimą vieneriems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, Ž. S. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu – iki aštuonių mėnesių laisvės apribojimo, kurios vykdymo metu įpareigoti jį sudalyvauti elgesio pataisos programoje; per 3 (tris) mėnesius nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 80 (aštuoniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; uždrausti jam šios bausmės vykdymo metu vartoti alkoholį bei kitas psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, įskaityti Ž. S. į paskirtos laisvės apribojimo bausmės laiką laikinajame sulaikyme jo išbūtą laiką nuo 2021 m. sausio 9 d. 11.30 val. iki 2021 m. sausio 10 d. 10.40 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio šio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

Išaiškinti nuteistajam Ž. S. tai, jog jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

Išaiškinti nuteistajam Ž. S. ir tai, jog jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu nuteistasis paduos prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios. Tokiu atveju teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, galės paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu. Jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė. Jeigu nuteistasis šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Patvirtintą šio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą įteikti nuteistajam Ž. S..

Teisėjas Rimas Švirinas