Šiaulių apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Bronius Zalaga Baudžiamoji byla Nr. 1A-98-135/2011

Teisėjas Rimantas Žilevičius Procesinio dokumento kategorija:

2.4.2., 1.2.14.1.2.1.

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N UTARTIS

2011 m. vasario 17 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Zalagos,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. P. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 6 d. nuosprendžio, kuriuo G. P. nuteistas pagal LR BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis LR BK 64 str., prie paskirtos 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėta Telšių rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 9 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis ir galutinė subendrinta bausmė G. P. paskirta laisvės atėmimas 2 (dviems) metams 5 (penkiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. P. nuteistas už tai, kad 2010-04-11 naktį, apie 4 val., būdamas neblaivus, G. B. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) kieme, išdauždamas S. K. priklausančio automobilio „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinį vairuotojo durelių lango stiklą, įsibrovė į S. K. priklausantį automobilį ir iš jo pagrobė svetimą, S. K. priklausantį turtą: kompaktinį grotuvą „Goodmans“ 400 Lt. vertės, du butelius 0,7 litro talpos degtinės „Gintarinė“ po 28 Lt bei vieną 2 litrų talpos plastikinį butelį „Tauro“ alaus 8 Lt vertės, viso pagrobė svetimo, S. K. priklausančio turto už 464 Lt.

Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo G. P. apeliacinis skundas atmestinas.

Išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas betarpiškai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, kuriuos, išsamiai išanalizavęs, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, o taip pat nuosprendyje išdėstė motyvuotas išvadas dėl padarytų nusikalstamų veikų kvalifikacijos, bausmės rūšies ir jos dydžio.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam G. P. bausmę, Lietuvos Respublikos BK 41 str. ir 54 str. įtvirtintų bausme siekiamų tikslų bei bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir jos pobūdį (nusikaltimas priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai), jo padarymo aplinkybes, kaltės formą (tyčia), lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Taip pat skiriant bausmę, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į G. P. asmenybę charakterizuojančius duomenis – nuteistasis baustas administracine tvarka, anksčiau teistas 3 kartus, tame tarpe ir už analogiško pobūdžio nusikaltimų padarymą, vėl nusikalto per ankstesniu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, todėl laikomas recidyvistu (BK 27 str. 1 d.). BK 56 str. 1 d. numatyta, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad nuteistasis nedaro jokių išvadų dėl savo poelgių, nerodo noro laikytis visuomenei priimtinų elgesio taisyklių, yra linkęs nusikalsti. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas, apeliantui paskyręs laisvės atėmimo bausmę, Lietuvos Respublikos BK 56 str. įtvirtintos nuostatos nepažeidė, juolab, kad kitos rūšies bausmių G. P. kriminaliniams polinkiams pakeisti nepakanka, nes, kaip matyti iš jo atžvilgiu anksčiau priimtų nuosprendžių, teismas 2009-03-09 G. P. atžvilgiu priimtu nuosprendžiu jam taikė bausmių vykdymo atidėjimą, tačiau nuteistasis teismo pasitikėjimo nepateisino ir vėl nusikalto. Šios aplinkybės, kolegijos manymu, neleidžia daryti išvados, kad bausmės tikslai G. P. atžvilgiu bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Nustatydamas paskirtos bausmės dydį, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ne tik į aukščiau paminėtas aplinkybes, bet ir į tai, kad apeliantas prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailėjosi, ką teismas įvertino kaip aplinkybę, lengvinančią jo atsakomybę (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.), taip pat į tai, kad nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jų padarymui, ką įvertino kaip aplinkybę, sunkinančią jo atsakomybę (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.). Tokiu būdu, įvertinęs visas bylos aplinkybes, turinčias reikšmės bausmės skyrimui, pirmosios instancijos teismas nuteistajam pagrįstai parinko sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kurios dydis nesiekia sankcijoje numatyto šios bausmės vidurkio, o bendrindamas paskirtą bausmę su anksčiau paskirta ir neatlikta bausme taikė palankesnį bausmių subendrinimo būdą – bausmes iš dalies sudedant. Atsižvelgiant į tai, G. P. paskirtą bausmę vertinti kaip aiškiai per giežtą nėra pagrindo.

Apelianto skunde nurodyti argumentai, kad jis nusikalstamos veikos metu buvo neatsakingas už savo veiksmus, atmetami kaip nepagrįsti, kadangi, kaip matyti iš G. P. parodymų, duotų viso ikiteisminio tyrimo metu, jis įvykio aplinkybes prisiminė ir jas nurodė pakankamai tiksliai, taip pat nurodė, kad pareikšto įtarimo esmę suprato (63, 68, 73 b. l.). Iš UAB ,,Ž. p. s. c.“ pateiktos pažymos matyti, kad G. P. nėra psichikos sveikatos centro įskaitoje (100 b. l.). Byloje nėra duomenų, jų nepateikė ir pats apeliantas, kad nuteistojo sveikatos būklė trukdytų atlikti jam paskirtą bausmę.

Kolegija, įvertinusi aukščiau aptartas aplinkybes, konstatuoja, kad Telšių rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 6 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti nuosprendį dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo G. P. apeliacinį skundą atmesti.