Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo N. A. (N. A.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. sausio 21 d. nutarties N. A. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

I.

Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Statybos valstybinės priežiūros skyriaus (toliau – ir Institucija) 2009 m. rugsėjo 21 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje N. A. nubaustas 5000 litų bauda už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 159² straipsnio 1 dalyje, padarymą. Nuobauda skirta už tai, kad N. A. 2009 m. rugsėjo 11 d., (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., neturėdamas nustatyta tvarka suderinto projekto ir įgalioto valstybės tarnautojo raštiško pritarimo, statė ūkinį pastatą (3,8x4,9 m²), tokiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 12.4 punkto ir 1 priedo 1 punkto reikalavimus. Byla dalyje dėl N. A. pastatyto šiltnamio (4,9x7,3 m²) nutraukta vadovaujantis ATPK 35 straipsnio 1 dalimi ir 250 straipsnio 7 punktu.

N. A. skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Institucijos nutarimą arba sumažinti paskirtą baudą, jeigu teismas pripažins, kad jo argumentai nepagrįsti bei priteisti iš Institucijos bylinėjimosi išlaidas. N. A. teigė pažeidimo numatyto ATPK 159² straipsnio 1 dalyje nepadaręs, teisės aktų reikalavimų nepažeidęs. Mano, kad administracinė nuobauda jam paskirta neteisėtai ir nepagrįstai. Taip pat nurodo, kad jam paskirta per didelė bauda, neadekvati pažeidimo pobūdžiui, todėl neteisinga. Paaiškina, kad dirba, gauna 1 800 Lt dydžio darbo užmokestį, iš šių pajamų išlaiko sodybą, moka mokesčius, pats turi pragyventi, be to prižiūri sergantį tėvą. Paaiškino, kad statybos leidimas ūkiniam pastatui nereikalingas, nes tai gyvenamojo namo priklausinys; ūkinis pastatas statomas iš senų plytų, nepažeidžiant nei pločio, nei aukščio reikalavimų; statybos inspekcijai atliekant patikrinimą, rodė pamatus, aiškino, kad tai nėra naujas statinys; kelis kartus ūkinį pastatą bandė perstatyti. Mano, kad pareigūnų atliktas statybos patikrinimas inicijuotas sodų bendrijos pirmininkės, su kuria jis turi problemų, todėl tokiu būdu ji bando jam keršyti, taip norėdama nukreipti dėmesį nuo jos daromų pažeidimų.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010 m. sausio 21 d. nutartimi pareiškėjo skundo netenkino. Teismas konstatavo, kad N. A. kaltė padarius administracinį pažeidimą įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, savavališkos statybos aktu, nuotraukomis, kitais bylos duomenimis. Liudytoju byloje apklausto K. V. parodymus teismas vertino kaip nei patvirtinančius, nei paneigiančius, jog ūkinį pastatą N. A. statė turėdamas privalomus tokiais atvejais dokumentus. Šis liudytojas paaiškino, kad N. A. ūkinį pastatą pradėjo remontuoti nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. – dengė naują stogą bei patvirtino, kad byloje esančiose nuotraukose užfiksuoti N. A. priklausantys pastatai.

Remdamasis ATPK 159² straipsnio 1 dalimi, Statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 straipsnio 6 punktu, ir Statybos reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ nuostatomis, teismas pažymėjo, kad I grupės nesudėtingiems statiniams, statomiems žemės sklype, nepriklausančiame statytojui nuosavybės teise, taip pat I grupės nesudėtingiems pastatams, statomiems ar rekonstruojamiems (kai didinamas jų užstatymo plotas ar gabaritai) mieste, taikomi II grupės nesudėtingiems statiniams keliami reikalavimai. II grupės nesudėtingiems statiniams, išskyrus statomus teritorijose, išvardytose 12.1 ir 12.2 papunkčiuose rengiamas supaprastintas statinio projektas, kurį patikrina savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, įgaliotas nustatyti statinio architektūros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistinius reikalavimus, taip pat jiems nereikalingas statybos leidimas, vietoj jo reikalingas raštiškas valstybės tarnautojo, paminėto 12.4.2 papunktyje, pritarimas. Išanalizavęs minėtų teisės aktų nuostatas ir vertindamas bylos faktinius duomenis, teismas padarė išvadą, kad N. A. kaltas dėl pažeidimo, numatyto ATPK 159² straipsnio 1 dalyje, padarymo. Akcentuota, kad įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnis). Teismas pažymėjo, kad skiriant administracinę nuobaudą, N. A. pripažino padaręs pažeidimą ir dėl jo nuoširdžiai gailėjosi. Taip pat, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismas netenkino ir N. A. prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teismas pažymėjo, kad atstovavimo ar kitos dėl bylinėjimosi teisme patirtos išlaidos administracinių teisės pažeidimų bylose negali būti priteisiamos, nes tam nėra juridinio pagrindo. ABTĮ 44 straipsnis reglamentuoja proceso šalių išlaidų atlyginimą tik ginčo bylose. Teismo nutartis nepriteisti patirtų išlaidų administracinio teisės pažeidimo bylos procese nesudaro kliūčių asmeniui reikalauti nuostolių atlyginimo civilinio proceso tvarka.

Apeliaciniu skundu N. A. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. sausio 21 d. nutartį ir administracinę bylą nutraukti. Apeliantas nurodo, jog tiek Institucija, tiek teismas neteisingai nustatė pažeidimo padarymo laiką – pagrindiniai statybos darbai buvo vykdomi 1997-2000 metais. Tuo metu Statybos įstatymo ir statybos techninių reglamentų nuostatos dar negaliojo, todėl jų taikymas atgal negalimas, ir byla turi būti nutraukta. Toks netikslaus laiko fiksavimas protokole laikytinas esminiu protokolo trūkumu. Taip pat nurodo, jog bylos nagrinėjimo Institucijoje praktiškai nebuvo, N. A. nebuvo supažindintas su įstatymo suteikiamomis teisėmis, nebuvo išklausyta jo nuomonė dėl tariamo pažeidimo, nesuteikta galimybė pateikti rašytinius įrodymus. Taip pat atkreipia dėmesį, kad nuobauda buvo paskirta praleidus ATPK 35 straipsnyje numatytą terminą, be to, protokolą surašė ir nutarimą priėmė asmuo, galimai neturintis tam įgalinimų. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismui pateikė argumentus dėl ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo, tačiau teismas dėl to taip pat nepasisakė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

III. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. N. A. administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad statė ūkinį pastatą, kurio išmatavimai – 3,8x4,9 m, neturėdamas nustatyta tvarka suderinto supaprastinto statinio projekto ir įgalioto valstybės tarnautojo raštiško pritarimo. Apeliantas nurodo, jog pagrindiniai statinio statybos darbai vyko dar 1997-2000 metais. Toks jo teiginys atmestinas kaip nepagrįstas ir paneigtas byloje surinktais įrodymais. Byloje esantis savavališkos statybos aktas (b. l. 18-19), nuotraukos (b. l. 20-21), liudytojo K. V. parodymai (b. l. 55) patvirtina, kad ūkinio pastato statybos darbai buvo vykdomi pareigūnų tikrinimo metu. Įvertinus šio ūkinio pastato išmatavimus, darytina išvada, kad savavališkos statybos akte teisingai nurodyta, jog pastatas priskiriamas I grupės nesudėtingų statinių grupei. Įvertinus tai, kad šis statinys yra mieste, tiek pažeidimo padarymo metu, tiek šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose yra numatytas privalomas supaprastintas statinio projektas ir raštiškas įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas (pažeidimo padarymo metu galiojusio Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 12.4 punktas, bendrų pastabų 1 ir 2 lentelėms 1 punktas, šiuo metu galiojančio Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 6 priedo 3.2 punktas, Statybos techninio reglamento STR STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ bendrų pastabų 1 ir 2 lentelėms 1 punktas). Todėl darytina išvada, kad N. A. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn. Pažeidimas nustatytas 2009 m. rugsėjo 11 d., Institucijos nutarimu nuobauda paskirta 2009 m. rugsėjo 21 d., t. y. nepraleidus ATPK 35 straipsnyje numatyto termino. Nuobaudą paskyrė tam įgaliotas pareigūnas – Institucijos vyriausioji specialistė (b. l. 32). Kita vertus, ATPK 8 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad aktai, švelninantys arba panaikinantys administracinę atsakomybę už administracinius teisės pažeidimus, turi atgalinio veikimo galią, t. y. taikomi skiriant nuobaudas už teisės pažeidimus, padarytus prieš šių aktų išleidimą, taip pat paskirtoms nuobaudoms, kurios nėra įvykdytos. Administracinio teisės pažeidimo padarymo ir nuobaudos skyrimo metu galiojusi ATPK 159² straipsnio 1 dalis numatė, kad nesudėtingo statinio statyba (griovimas) mieste ar saugomoje teritorijoje neturint normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodyto dokumento, kai statybos leidimas neprivalomas, užtraukia baudą nuo 5000 iki 10 000 litų. Šiuo metu atsakomybę už tokį pažeidimą numato ATPK 159 straipsnio 1 dalis, kurioje teigiama, kad naujo nesudėtingo statinio savavališka statyba – užtraukia baudą nuo 500 iki 1000 litų. Šiuo metu galiojančioje ATPK normoje, numatančioje atsakomybę už pažeidimą, nuobauda yra švelnesnė už anksčiau galiojusią, tad ji turi būti taikoma ir anksčiau padarytam pažeidimui. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nenustatyta nei pažeidėjo atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių (ATPK 31, 32 str.), vadovaujantis ATPK 30² ir 20 straipsnių nuostatomis jam skirtinas nuobaudos vidurkis, t. y. 750 litų bauda.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

N. A. (N. A.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. sausio 21 d. nutartį N. A. administracinio teisės pažeidimo byloje pakeisti ir N. A. skirtą 5000 (penki tūkstančiai) litų baudą sumažinti iki 750 (septyni šimtai penkiasdešimt) litų.

Nutartis neskundžiama.