Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2015-06-04 · Byla Nr. A2.2.-7045-843/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2015-06-04
Bylos Nr.
A2.2.-7045-843/2015
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-06385-2015-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Aušra Valinskienė
Pažeidėjas
J. L.
Nukentėjusysis
J. V.
Kategorijos
  • 41.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Įžanginė dalis

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.2.-7045-843/2015Teisminio proceso Nr. 4-68-3-06385-2015-1Procesinio sprendimo kategorija 41.1.(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. birželio 4 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Valinskienė,sekretoriaujant Živilei Osipovai,vertėjaujant Svetlanai Minakovai,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. L.,nukentėjusiajai J. V.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. L. pagrobė svetimą turtą vagystės būdu, o būtent: 2015 m. balandžio 22 d., apie 17.18 val., parduotuvėje „Iki“, esančioje Laisvės pr. 31, Vilniuje, prekybos salėje, nuo prekystalio, esant kasininkei, paėmė prieš ją stovėjusios pirkėjos J. V. paliktą piniginę, kurioje buvo 50 €, vairuotojo pažymėjimas, dvi banko kortelės ir įvairių nuolaidų kortelių, bei nepranešusi parduotuvės administracijai, išėjo iš parduotuvės. Taip J. L. padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 50 straipsnyje numatytą pažeidimą.

J. L. teismo posėdžio metu nurodė kaltę pripažįstanti pilnai ir paaiškino, kad protokole nurodytas aplinkybes patvirtina. Anksčiau viską, ką ji rasdavo, ji gražindavo. Nežino, kodėl taip pasielgė šį kartą. Paimtą piniginę ji išmetė. Iš jos nieko nepaėmė. Korteles ji turi savo, o pinigų piniginėje nebuvo. Savo veiksmus vertina blogai. Su reikalavimu atlyginti turtinę ir neturtinę žalą sutinka, galėtų mokėti iš gaunamos pensijos.

Nukentėjusioji J. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad parduotuvėje stovint eilėje prie kasos tarp jos ir J. L. buvo apie 1 metro atstumas, nuo pastarosios smirdėjo. Su savimi nukentėjusioji turėjo piniginę, kurią atsiskaičiusi paliko. Piniginė buvo atverta. Kasininkė jos negalėjo matyti. Piniginė buvo stora, nes joje ji laikė daug nuolaidų kortelių, savo ir tėvo mokėjimo korteles, savo vairuotojo pažymėjimą. Taip pat buvo 50 € kupiūra. Ji laikė ją piniginės kairėje pusėje užtrauktuku užsegtame skyrelyje. Tai įprastinė popierinių pinigų laikymo vieta. J. L. veikė apgalvojusi savo veiksmus, tai matyti iš vaizdo įrašo. Po įvykio ji bandė kalbėtis su J. L., tačiau ši bendravo grubiai. Žala jai neatlyginta. Prašo priteisti jos patirtą turtinį nuostolį – 130 €, ir 100 € neturtinės žalos. Nurodė, kad dėl šio įvykio buvo sutrikdyta jos darbinė veikla. Patirtų turtinių nuostolių paskaičiavimus ji pateikė.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad jie pilnai patvirtina J. L. reiškiamus kaltinimus. Tiek pačios J. L. paaiškinimai, duoti tiek surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, tiek teismo posėdžio metu, tiek nukentėjusios J. V. parodymai, byloje esantis vaizdo įrašas, taip pat byloje esantys rašytiniai dokumentai, tai yra J. V. 2015-04-22 pareiškimas, parduotuvės „Iki“ atsakingo asmens G. S. 2015-04-23 pareiškimas, policijos pareigūno V. G. 2015-04-23 tarnybinis pranešimas, neabejotinai patvirtina, kad J. L. 2015 m. balandžio 22 d., apie 17.18 val., parduotuvėje „Iki“, esančioje Laisvės pr. 31, Vilniuje, prekybos salėje, nuo prekystalio paėmė prieš ją stovėjusios pirkėjos J. V. paliktą piniginę ir išsinešė su savimi. Nors J. L. neigia, kad piniginėje buvo 50 € kupiūra, šią faktinę aplinkybę patvirtina nukentėjusiosios J. V. paaškinimai. Ji parodymus davė būdama įspėta dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą, jos parodymai yra nuoseklūs, šią piniginėje buvusią pinigų sumą ji nurodė iš karto po įvykio rašytame pareiškime, patvirtino posėdžio metu, jos parodymai yra pakankamai kategoriški ir teismui abejonių nesukėlė. Todėl teismas jais vadovaujasi. Šių argumentų ir byloje esančių duomenų pagrindu teismas sprendžia, kad yra nustatyti visi ATPK 50 straipsnyje numatyto pažeidimo sudėties elementai, todėl pažeidėja baustina.

Skirdamas administracinę nuobaudą bei vertindamas ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo galimybę teismas atsižvelgia į tai, kad J. L. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas atsižvelgia ir į padaryto pažeidimo pobūdį, į pagrobto turto vertę (vidutinė), į tai, kad paimti daiktai negrąžinti, taip pat į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius J. L. – paskutinį kartą buvo bausta administracine tvarka 2007 metais, galiojančių nuobaudų neturi, pensininkė. Šių nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu spręstina, kad pagrindo taikyti J. L. atžvilgiu ATPK 30¹ straipsnį nėra, jai skirtina ATPK 50 straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda.

Nukentėjusioji J. V. byloje prašė priteisti jos patirtus turtinius nuostolius – 130 €: piniginės vertė – 14,48 €, 50 € grynais, nauja sveikatos pažyma – 10 €, naujas vairuotojo pažymėjimas – 14,16 €, mokėjimo kortelės blokavimas – 8,69 €, nauja mokėjimo kortelė – 5,79 €, 15 vnt. nuolaidų kortelių kaina – 25 €. Nurodyti turtiniai nuostoliai yra pagrįsti, atitinka protingumo standartus, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo įpareigotinas juos atlyginti (ATPK 37 straipsnio 1 dalis).

Pasisakant dėl nukentėjusios reikalavimo atlyginti 100 € neturtinę žalą atkreiptinas dėmesys, kad ATPK 37 straipsnio 1 dalis numato tik turtinių nuostolių atlyginimą. Neturtinės žalos atlyginimo klausimas gali būti sprendžiamas J. V. kreipiantis civilinio proceso tvarka. Esant šiom aplinkybėm pareikštas reikalavimas šioje dalyje paliekamas nenagrinėtu.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

J.L. pripažinti kalta padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50 straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, už kurį skirti 86 € (aštuoniasdešimt šešių eurų) baudą.

Priteisti iš J. L. J. V. naudai 130 € padarytų turtinių nuostolių atlyginimą. Reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.

Išaiškinti pažeidėjai, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsniu, bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, arba sąskaitą banke Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyrius, sąskaitos Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, įmokos kodas 6030. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (ATPK 314 straipsnio 1 dalis).

Taip pat pažeidėjai išaiškinti, kad turtinį nuostolį ji turi atlyginti ne vėliau kaip per penkiolika dienų nuo nutarimo jai įteikimo dienos (ATPK 288 straipsnis), o jeigu toks nutarimas apskundžiamas – ne vėliau kaip per penkiolika dienų nuo pranešimo, kad skundas nepatenkintas, dienos (ATPK 341 straipsnis). Jeigu administracinio teisės pažeidimo byloje nutarimo dalis dėl turtinio nuostolio atlyginimo neįvykdoma per ATPK 341 straipsnyje nustatytą laiką, nutarimas siunčiamas nuostoliui išieškoti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso numatyta vykdymo proceso tvarka (ATPK 342 straipsnis).

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Aušra Valinskienė