- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-10-09
- Bylos Nr.
- e2-24349-631/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03560-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gitana Butrimaitė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „NEO Finance“
- Atsakovas
- D. S.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gitana Butrimaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį dėl skolos priteisimo, pareikštą atsakovei D. S. (M.).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas akcinė bendrovė (toliau – AB) „NEO Finance“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės D. S. (M.) 4 163,17 Eur negrąžinto kredito dalies, 644,08 Eur palūkanas, paskaičiuotas iki kreipimosi į teismą dienos, 2 194,04 Eur tarpininkavimo mokesčio, 22,29 Eur sutartines palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2018-10-22, iki kreipimosi į teismą dienos, 24 proc. mokėjimo palūkanas už negrąžintą 4 163,17 Eur vartojimo kredito sumą, nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Procesiniai dokumentai atsakovei įteikti vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalimi (palikus pranešimą asmens deklaruotoje gyvenamoje vietoje). Atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Ieškovas yra pareiškęs prašymą priimti sprendimą už akių, jei byloje atsiliepimas į ieškinį nebus pateiktas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nepateikė atsiliepimo į ieškinį, jai kyla CPK 142 straipsnio 4 dalyje numatytos pasekmės – sprendimo priėmimas už akių.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad tarp ieškovo ir atsakovės 2018 m. rugpjūčio 7 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. K308846904, pagal kurią atsakovei buvo suteiktas 4 200 Eur vartojimo kreditas 60 mėnesių laikotarpiui, o atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą, t. y. 3 049,80 Eur palūkanų, 427,73 Eur tarpininkavimo mokesčio iki 2023 m. rugpjūčio 8 d. Byloje nėra duomenų apie atsakovės prievolės įvykdymą. Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškovo nurodomų aplinkybių dėl prašomos priteisti sumos bei jos pagrįstumo nenuginčijo (CPK 178 straipsnis).
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Remiantis CK 6.63 straipsnio 2 punktu, skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 str.). CK 6.873 straipsnio 1 dalis numato, jog paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.38 straipsnio l dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Pagal CK 6.59 straipsnį, draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalį kredito gavėjas privalo grąžinti gautą kreditą (kredito sumą) jo davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Pagal CK 6.874 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis. Kadangi atsakovė nevykdė savo prievolių sąžiningai, tinkamai ir laiku pagal vartojimo kredito sutartį, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 4 163,17 Eur negrąžinto kredito dalies laikytinas pagrįstu bei tenkintinas (CK 6.4, 6.38, 6.200, 6.205, 6.881 straipsnio 2 dalis, 6.886 straipsnio 1 dalis).
Pagal CK 6.872 straipsnio 1 dalį, palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis (CK 6.874 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju, iš teismui pateiktų vartojimo kredito sutarties sąlygų ir mokėjimo grafiko matyti, kad atsakovė įsipareigojo mokėti 24 proc. dydžio metines palūkanas. Ieškovas prašo priteisti 644,08 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, priskaičiuotų iki 2019 m. gegužės 7 d. Esant nurodytoms aplinkybėms, iš atsakovės ieškovo naudai priteistinos 644,08 Eur dydžio palūkanos, paskaičiuotos iki 2019 m. gegužės 7 d.
Kasacinio teismo išaiškinta, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010). Nagrinėjamu atveju, atsakovei nustojus vykdyti prievoles pagal ginčo vartojimo kredito sutartį, pareiga mokėti palūkanas už naudojimąsi kreditoriaus pinigais neišnyko. Sutarties 6.1 punktu ir šios sutarties specialiosiomis sąlygomis šalys susitarė dėl 24 proc. mokėjimo palūkanų normos skaičiuotinos nuo suteikto vartojimo kredito sumos. Minėta, jog atsakovė neatsiskaitė su ieškovu, todėl nesant byloje tokių duomenų, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 24 proc. dydžio mokėjimo palūkanas nuo negrąžintos vartojimo kredito 4 163,17 Eur sumos, nuo kreipimosi į teismą dienos (2019 m. gegužės 8 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas.
Taip pat ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 22,29 Eur sutartines palūkanas, paskaičiuotas už laikotarpį nuo 2018 m. spalio 22 d. iki kreipimosi į teismą dienos (2019 m. gegužės 8 d.). Kadangi atsakovė laiku neįvykdė savo sutartinių prievolių ieškovui, ieškovui iš atsakovės priteistinos 22,29 Eur sutartines palūkanos už prievolės įvykdymo termino praleidimą.
CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio l dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (7 023,58 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. gegužės 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.
Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 2 194,94 Eur tarpininkavimo mokesčio. Pagal sutarties 1.27 punktą, tarpininkavimo mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei. Pagal sutarties 5.3 punktą tarpininkavimo mokestis susideda ir yra apskaičiuojamas tokia tvarka: vartojimo sutarties specialiose sąlygose nustatytas tam tikras procentinis dydis nuo mėnesinės įmokos ir priskaičiuotos vėlavimo palūkanų sumos, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra praledstas; 1,2 proc. per mėnesį nuo vartojimo kredito sumos, iš šios sumos atėmus 5.3.1. punkte nustatyta tvarka priskaičiuotą sumą. Šiame punkte apskaičiuota tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis per mėnesį yra ne didesnė nei 30 dienų. Pagal bendrųjų sutarties sąlygų 5.4 punktą vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant sutartį, vartojimo kredito gavėjas priskiriamas įprastos rizikos asmenų grupei, o bendrovė nevykdo aktyvių veiksmų, susijusių su nuolatine vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole. Todėl šalys susitaria, kad sutarties 5.3.2. punkte nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai yra taikoma 100 procentų nuolaida. Vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant sutartį, t.y. vėluojant apmokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 dienų, toks asmuo priskiriamas padidintos rizikos asmenų grupei. Kadangi sutarties 5.3.2. punkte nurodyta tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis nėra naudojama skolos išieškojimo proceso išlaidoms padengti, o yra skirta bendrovės patiriamoms išlaidoms susijusiomis su padidintos rizikos asmeniu ir su juo sudarytos vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, todėl visam tolimesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui, sutarties 5.3.2. punkte nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai nuolaida nebetaikoma ir vadovaujamasi sutarties 5.14. punktu. Bet kokios nuolaidos, susijusios su vartojimo kredito gavėjo išlaidomis, kurios yra taikomos tik apibrėžtu laikotarpiu, taikomos tik vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį t.y. kai vėluojama mokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 dienų, nuo 31 vėlavimo dienos nuolaidos netaikomos visam tolimesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui.
Taigi, ieškovo prašomas priteisti 2 194,07 Eur tarpininkavimo mokestis susideda iš dviejų dalių, t.y. iš 427,73 Eur, paskaičiuotų pagal sutarties 5.3.1. punktą ir 1 766,31 Eur paskaičiuotų pagal sutarties 5.3.2. punktą. Teismas, įvertinęs sutarties sąlygas, kuriose aptartas 427,73 Eur tarpininkavimo mokestis su nuolaida, nurodyta šio mokesčio procentinė išraiška – 5,90 proc. Pagal sutartį, bendra vartojimo kredito kaina, įskaičius 427,73 Eur, yra 3 477,53 Eur (427,73 Eur tarpininkavimo mokestis ir 3 049,80 Eur palūkanos). Ši suma yra mažesnė už 7 677,53 Eur vartojimo kredito sumą, todėl atitinka protingumo ir pagrįstumo kriterijus, taip pat sąžiningos verslo praktikos reikalavimus, bei nepažeidžia vartojimo kredito gavėjo, vartojimo kredito davėjo ir paskolos davėjo interesų pusiausvyros (VKĮ 21 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 2 punktas). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovui iš atsakovės priteisiama 427,73 Eur dydžio tarpininkavimo mokesčio dalis.
Tuo tarpu pagal sutarties bendrųjų sąlygų 5.4 ir 5.14 punktus, sutartyje nustatyta nuolaida kitai tarpininkavimo mokesčio daliai, apskaičiuotai pagal sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.2. punktą, yra sąlyginė ir taikoma tik tuo atveju, jeigu vartojimo kredito gavėjas tinkamai vykdo sutartį, jos nepažeidžia, ir tik pažeidus vartojimo kredito sutartį, t.y. daugiau kaip 30 dienų praleidus bent vienos įmokos mokėjimo terminą, minėta nuolaida nėra taikoma. Ši tarpininkavimo mokesčio dalis yra netesybų forma (CK 6.71 straipsnis). Kitaip tariant, prievolė mokėti šį mokestį atsiranda tik kaip pažeidimo pasekmė. Specialiosios teisės normos, reglamentuojančios vartojimo kredito teisinius santykius, yra nustatytos Vartojimo kredito įstatyme, pagal kurio 11 straipsnio 8 dalį pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, o jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi, todėl nagrinėjamu atveju, reikalavimas dėl 1 766,31 Eur tarpininkavimo mokesčio dalies priteisimo negali būti tenkinamas. Be to, ieškovui, jo prašymu, iš atsakovės yra priteistos sutartinės palūkanos, kurios laikytinos netesybomis, už piniginės prievolės vykdymo praleidimo terminą. Dėl šios priežasties spręstina, kad už sutarties pažeidimą atsakovei pritaikius kompensuojamąsias palūkanas, papildomos netesybos jokia forma nebegali būti priteisiamos, nes tai prieštarautų imperatyviosioms Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatoms, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 1 766,31 Eur tarpininkavimo mokesčio netenkintinas.
Ieškovas patyrė 404,01 Eur bylinėjimosi išlaidų (158,00 Eur dydžio žyminis mokestis + 246,01 Eur už procesinių dokumentų parengimą ir kitas patirtas išlaidas). Kadangi ieškinys patenkinamas iš dalies (75 proc. patenkintų reikalavimų), ieškovui iš atsakovės priteistina 303,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Iš atsakovės valstybei priteistinos teismo 5,66 Eur patirtos pašto išlaidos, nes jos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos 3,00 Eur minimalios valstybei iš šalies priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 285 – 286 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės D. S. (M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4 163,17 Eur (keturis tūkstančius vieną šimtą šešiasdešimt tris eurus ir 17 ct) negrąžinto kredito dalies, 644,08 Eur (šešis šimtus keturiasdešimt keturis eurus ir 8 ct) palūkanų, paskaičiuotų už laikotarpį iki 2019 m. gegužės 7 d., 24 procentų metinių palūkanų nuo negrąžinto kredito sumos (4 163,17 Eur) už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos (2019 m. gegužės 8 d.) iki visiško kredito grąžinimo, 427,73 Eur (keturis šimtus dvidešimt septynis eurus ir 73 ct) tarpininkavimo mokesčio, 22,29 Eur (dvidešimt du eurus ir 29 ct) kompensacinių palūkanų, 5 procentus metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos (7 023,58 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. gegužės 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 303,00 Eur (tris šimtus tris eurus ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovo AB „NEO Finance“, juridinio asmens kodas 303225546, naudai.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovės D. S. (M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5,66 Eur (penkis eurus ir 66 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos, kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.
Išaiškinti atsakovei, kad ji per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo, kuriame turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios atsiliepimo nepateikimo priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo pridedamos šalies medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data. Už pareiškimus dėl sprendimo už akių peržiūrėjimą mokamas žyminis mokestis pagal CPK 80 straipsnio 3 ir 7 dalis.
Ieškovas per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.