- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2014-10-16
- Bylos Nr.
- 1-356-169/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Violeta Erlickienė
- Kaltinamasis
- T. L.
išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro Žilvino Gžimailos pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje
T. L., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, teistas 2013-05-24 teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 243 straipsnį, 140 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, bausmes subendrinus dalį jų apimant ir iš dalies sudedant, – areštu 30 parų, bausmę atlikęs,
kaltinamas pagal BK 145 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. L. 2014 m. birželio 13 d. apie 18 val. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatyta 2,69 promilių girtumas) konflikto su mama G. L. metu bandydamas per jėgą įeitį į kambarį, kuriame užsirakinusi buvo jo mama, spardydamas kambario duris grasino ją nužudyti ir nukentėjusiajai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Motyvuojamoji dalis
Baudžiamoji atsakomybė už šią T. L. padarytą veiką yra numatyta BK 145 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis T. L. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju kaltu neprisipažino. Parodė, jog gyveno pas mamą G. L. jai priklausančiame trijų kambarių bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Minėtame bute niekas daugiau negyvena. Kadangi neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, tai būna kartais pas mamą, kartais pas drauges. Jis kartais susirasdavo draugę ir pas mamą nebegyvendavo, gyvendavo pas draugę, mama pykdavo, kad negrįždavo namo, o jei grįždavo išgėręs, tai taip pat pykdavo, nes jai nepatinka, kad sūnus geria. Su mama jis sutaria gerai, jai padeda sode, tik mama pyksta, kad dažnai geria alkoholinius gėrimus. Anksčiau prieš mamą yra smurtavęs, buvo iškelta baudžiamoji byla, bet už tai jau yra atlikęs bausmę. Jis kartais išgėręs pareina į mamos namus permiegoti, buto raktų neturi, mama pati įsileidžia į namus. 2014-06-13 galėjo ateiti į mamos namus būdamas neblaivus, nors tiksliai nepamena tos dienos. Kadangi jau daug laiko po darbo atsipalaiduodamas išgeria alkoholio, tai todėl ir nepamena, kas kokią dieną vyksta. Jis tikrai mamai G. L. nieko blogo nėra linkėjęs, nėra grasinęs jos nužudyti. Būdamas neblaivus galėdavo pasakyti tik kokį negražų žodį, keiksmažodį. Mano, kad mama ant jo tuo metu buvo supykusi, kad jis geria alkoholį ir kaip tik turėjo susiradęs naują merginą, bet daug geriančią ir mamai tai nepatiko, todėl mano, kai buvo išgėręs grįžęs 2014-06-13 namo, ji priekaištavo dėl naujos draugės, o jis ant jos supyko ir galėjo ją iškeikti tik keiksmažodžiais, tikrai negalėjo pasakyti, kad ją užmuš ar kaip kitaip su ja susidoros, nes mamą gerbia. Kaip atvyko pareigūnai į mamos namus ir pristatė į policijos komisariatą, nelabai pamena, jis buvo sulaikytas pusantros paros, tiksliai nepamena, už grasinimą nužudyti. Jau tada per apklausą sakė, kad mamai negrasino (60, 71 b. l.);
T. L. kaltė padarius BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:
2014-06-13 bendra informacija apie įvykį Nr. ROIK 0114000308653, kurioje nurodyta, kad 2014-06-13 20 val. 45 min., Telšių apskrities AVPK Mažeikių RPK užregistruotas informacinis pranešimas apie tai, kad pranešėja teigia, kad sūnus T. L. neblaivus namuose daužo baldus, grasina pranešėjai išprievartauti, neatpažįsta mamos, nenaudojo fizinio smurto, ketina panaudoti, šiuo metu tranko kambario duris (4–5 b. l.)
2014-06-13 tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad atvykę policijos pareigūnai į įvykio vietą išsiaiškino, kad 2014-06-13 20:50 val. (duomenys neskelbtini), sūnus T. L. grasino mamai G. L., kad ją išprievartaus, grasino ją užmušti, fizinės jėgos nenaudojo, mama užsirakino kambaryje (6–8 b. l.);
2014-06-13 21:07:12 alkotesterio „lion alcolmeter 500, serijos Nr. 18780 asmens blaivumo testu Nr. 5083, kuriame užfiksuotas T. L. tikrinimo rezultatas 2,69 ‰ (9 b. l.);
nukentėjusiosios G. L. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jog sūnus T. L. jos bute (duomenys neskelbtini), kartu su ja negyvena, tačiau dažnai ateina pavalgyti, paprašo pinigų, o kai neturi kur gyventi, apsistoja kelias dienas pas ją. Į jos namus ateina nuolat girtas, o kai ateina grasina susidorojimu, yra naudojęs anksčiau fizinį smurtą. 2014-06-13 apie 18 val. į jos namus atėjo neblaivus sūnus T. L., kuris atsinešė su savimi 2 l talpos butelį alaus, davė jam pavalgyti. Žinodama, kad sūnus gali pradėti konfliktuoti, nuėjo į savo kambarį ir užsirakino duris. Sūnus pasileido garsiai muziką, pradėjo šokinėti ant grindų. Ji išėjusi iš kambario liepė sūnui ramintis. Tada sūnus pradėjo jai sakyti, kad „iš..., lieps nučiulpti, išdulkins, nes prasidedanti su kitais vyrais. Ji išsigandusi ir supratusi, kad sūnus agresyvus ir neprognozuojamas, įbėgo į savo kambarį ir užsirakino. Sūnus spardė duris ir sakė, kai įeis nužudys, pribaigs. Supratusi tokį grasinimą sūnaus, jog ją nužudys, paskambino telefonu 112 ir pranešė apie įvykį. Šiuo metu sūnus atsiprašė, kad būdamas neblaivus grasino nužudyti (18–19, 21 b. l.).
Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą., jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Byloje surinktų įrodymų visetas suponuoja išvadą, kad T. L. per jėgą bandydamas įeitį į kambarį, kuriame užsirakinusi buvo jo mama, spardydamas kambario duris grasino ją nužudyti ir nukentėjusiajai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Bylos aplinkybės yra aiškios, T. L. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui jokių abejonių nekelia – jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiosios parodymais, tarnybiniais pranešimais.
Kaltinamojo T. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Atsižvelgiant į tai, jog BK 145 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, prokuroras pagrįstai galėjo įtariamajam pasiūlyti baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam sutikus, 2014 m. rugsėjo 22 d. apie tai buvo surašytas protokolas, kuriame nurodyta, jog įtariamasis suprato galimybę užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarką ir pasekmes, sutinka su prokuroro kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su siūlomos bausmės dydžiu.
Skirdamas kaltinamajam T. L. bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir stadiją (nesunkus baigtas nusikaltimas), į kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), įstatymo ginamas vertybes, į kėsinimosi dalyko vertingumą, padarytos žalos dydį ir mastą, nusikaltimo tikslus ir motyvus, nusikaltimo padarymo būdą, laiką ir vietą, žalingų pasekmių turinį ir sunkumą, taipogi kaltinamojo asmenybę – anksčiau jau teistas už analogišką nusikaltimą, baustas administracine tvarka (27–29, 30–36 b. l.).
Bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį ar atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Įvertinus bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, jog nukentėjusioji kaltinamajam atleido ir prašo bylą nutraukti, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką paskiriant minėto straipsnio sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – viešuosius darbus, jų terminą nustatant mažesnį nei BK 46 straipsnio 2 dalyje numatytas bausmės termino vidurkis.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto „b“ papunkčiu, į paskirtą bausmę įskaitytinas laikinas sulaikymas nuo 2014 m. birželio 13 d. iki 2014 m. birželio 14 d., vieną arešto parą prilyginant 6 viešųjų darbų valandoms –1:6 (49–50 b. l.).
Kaltinamajam T. L. išaiškintina viešųjų darbų bausmės vykdymo tvarka ir jos neatlikimo pasekmės, numatytos BK 46 straipsnio 4, 5–8 dalyse.
Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo T. L. paliktina nepakeista kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei apsaugos užtikrinimo priemonė – įpareigojimas nesiartinti prie G. L., nebendrauti, neieškoti ryšių su ja.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421 straipsniais, teismas
nusprendžia:
T. L. pripažinti kaltu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam viešuosius darbus trims mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 10 (dešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.
Į paskirtą bausmę įskaityti laikiną sulaikymą nuo 2014 m. birželio 13 d. iki 2014 m. birželio 14 d., vieną arešto parą prilyginant 6 viešųjų darbų valandoms – 1:6.
Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo T. L. palikti nepakeistą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei apsaugos užtikrinimo priemonę – įpareigojimą nesiartinti prie smurtą patyrusios G. L., nebendrauti, neieškoti ryšių su ja.
Išaiškinti T. L., kad darbą nuteistajam parenka bausmę vykdanti institucija kartu su savivaldybių vykdomosiomis institucijomis. Jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas LR BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.
Išaiškinti T. L., kad jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas.
Išaiškinti T. L., kad jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešųjų darbų bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba areštu. Viešieji darbai keičiami bauda arba areštu pagal BK 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles. Jeigu asmuo po nuosprendžio įsiteisėjimo nesutinka atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu pakeičia viešuosius darbus bauda arba areštu pagal šio kodekso 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Teismo baudžiamąjį įsakymą pasirašytinai įteikti kaltinamajam T. L.
Informuoti kaltinamąjį, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo jam, o jeigu jis laikinai išvykęs – nuo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.