- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-25
- Bylos Nr.
- e2S-331-221/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-00492-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Lozoraitytė
- Ieškovas
- E. P.
- Atsakovas
- K. P.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. P. atskirąjį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo E. P. ieškinį atsakovei K. P. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimo, atsakovės K. P. priešieškinį ieškovui E. P. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimo, išvadą duodanti institucija – Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Kaišiadorių rajono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo E. P. ieškinį atsakovei K. P. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimo, atsakovės K. P. priešieškinį ieškovui E. P. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimo, išvadą duodanti institucija – Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Atsakovė pateikė teismui prašymą taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones – papildomai nustatyti laikiną atsakovės bendravimo su nepilnamečiu sūnumi A. P., gimusiu (duomenys neskelbtini), ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką, nustatant, kad atsakovė su nepilnamečiu sūnumi A. P. bendrauja ir dalyvauja jį auklėjant: pirmos ir trečios (I ir III) mėnesio savaitės antradieniais, vaiką pasiimdama iš ugdymo įstaigos ir pristatydama vaiką į ugdymo įstaigą kitą dieną – trečiadienį; antros ir ketvirtos (II ir IV) mėnesio savaitės antradieniais ir ketvirtadieniais, vaiką pasiimdama iš ugdymo įstaigos ir pristatydama vaiką į ugdymo įstaigą kitą dieną – atitinkamai trečiadienį ir penktadienį.
Atsiliepimas
Atsakovė prašyme dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodė, kad bendravimas kas dvi savaitės nepakankamai dažnas, neatitinkantis nepilnamečio vaiko interesų, jis neigiamai įtakos atsakovės ir sūnaus bendravimą, nes per tokį ilgą laiko tarpą jie nutols, susvetimės. Toks retas bendravimas neigiamai atsilieps ir vaikų santykiams, nes šalių dukra K. P. atsisako vykti pas ieškovą, todėl vaikai bendrauja tik atsakovės namuose.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 24 d. nutartimi patenkino atsakovės prašymą dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo: iki bus priimtas teismo sprendimas byloje nustatė papildomą laikiną atsakovės bendravimo su nepilnamečiu sūnumi A. P. ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką, t. y. atsakovė su sūnumi A. P. bendrauja ir dalyvauja jį auklėjant, atsižvelgus į vaiko sveikatą ir norą, pirmos ir trečios (I ir III) mėnesio savaitės antradieniais, vaiką pasiimdama iš ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo įstaigos darbo laikui ir pristatydama vaiką į ugdymo įstaigą kitą dieną – trečiadienį – prasidėjus ugdymo įstaigos darbo laikui; antros ir ketvirtos (II ir IV) mėnesio savaitės antradieniais ir ketvirtadieniais, vaiką pasiimdama iš ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo įstaigos darbo laikui ir pristatydama vaiką į ugdymo įstaigą kitą dieną – atitinkamai trečiadienį ir penktadienį – prasidėjus ugdymo įstaigos darbo laikui.
Teismas pažymėjo, kad, kilus ginčui tarp tėvų, vaikui gali būti daroma žala vien dėl to, jog nusistovėjusi, vaikui jau įprasta aplinka staigiai yra pakeičiama, nežiūrint paties vaiko poreikių ir interesų, vaikui nesudaroma galimybė bendrauti su abiem tėvais, kaip jis yra pripratęs iki tol, nepamirštini ir kitų šeimoje esančių ir skyrium gyvenančių nepilnamečių vaikų interesai. Teismas sutiko su atsakovės, jos atstovės ir Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės pozicija, kad šiuo metu šalių skyrium gyvenantiems nepilnamečiams vaikams, o ypač mažamečiui sūnui, palankiausia yra atsakovės prašoma nustatyti atsakovės bendravimo su mažamečiu sūnumi ir dalyvavimo jį auklėjant tvarka.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka nepilnamečio sūnaus A. P. poreikių ir interesų, šalių nepilnamečiam sūnui jau nusistovėjusi ir įprasta aplinka vėl būtų keičiama, o tai siejasi su vaiko emociniais išgyvenimais ir gali jam sukelti didesnę ar mažesnę socialinę bei psichologinę žalą, nepilnametis sūnus A. P. bus priverstas kas kelintą savaitės dieną nakvoti tai vieno tai kito tėvo gyvenamojoje vietoje. Vaikui yra svarbi rami ir saugi aplinka, stabilus gyvenimo ritmas ir dienotvarkė. Ieškovas 2017 m. rugsėjo 27 d. kreipėsi į Kaišiadorių rajono apylinkės teismą su prašymu pakeisti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 26 d. ir 2017 m. liepos 27 d. nutartimis taikytas laikinąsias apsaugos priemones iki bus priimtas sprendimas byloje, nes 2017 m. balandžio 26 d. teismui iki bus priimtas sprendimas byloje nustačius nepilnamečio sūnaus A. P. laikiną gyvenamąją vietą su atsakove, aplinka nepilnamečiam sūnui A. P. tapo iš esmės nesaugi. Šalių nepilnametis sūnus, matydamas girtaujančią motiną ir senelį, dažnai atvykstančius pareigūnus, girdėdamas nuolatinius barnius, patyrė didelį stresą, baimę, o tai sukėlė grėsmę jo raidai, pablogino vaiko sveikatą. Ieškovas, vadovaudamasis išimtinai nepilnamečio sūnaus A. P. interesais, vaiko motinai esant blaiviai, sudaro galimybes ir nedaro kliūčių papildomai bendrauti su sūnumi, tačiau šalių sūnus A. P. bijo ir nenori praleisti daugiau laiko su atsakove, juolab jos gyvenamojoje vietoje likti miegoti. Ieškovas skatina abiejų vaikų bendravimą, nepaliaujamai deda pastangas, kad dukters ir sūnaus, ieškovo ir dukters ryšys nenutrūktų. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad šalių nepilnamečiam sūnui A. P. tapo saugi atsakovės aplinka, joje nėra girtuokliaujama, atsakovė gailisi dėl jos ne kartą Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus nustatytos vaikų nepriežiūros, supranta, kad jos vedamas gyvenimo būdas iš esmės pažeidžia vaikų interesus, kenkia jų raidai ir vystymuisi. Šalių sūnus nuo gimimo gyveno ne su atsakove ir seserimi atsakovės gyvenamojoje vietoje, o su abiem tėvais ir seserimi tėvų gyvenamojoje vietoje. Šalių nepilnametis sūnus daug kartų išsakė nenorą gyventi su atsakove ir norą gyventi su ieškovu. Šią aplinkybę ne kartą patvirtino ir pripažino pati atsakovė. Teismui nustačius nepilnamečio sūnaus A. P. laikinąją gyvenamąją vietą su ieškovu, aplinka, kurioje šalių sūnus gyvena su ieškovu, jam yra įprasta, artima ir saugi, todėl adaptacija vaikui nereikalinga ir nėra tikslinga.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atmesti ieškovo atskirąjį skundą. Atsiliepime nurodoma, kad nepilnametis šalių sūnus nuo gimimo gyveno (duomenys neskelbtini), atsakovės tėvams priklausančiuose namuose, todėl ieškovo argumentai dėl vaikui neįprastos aplinkos atsiradimo, nustačius papildomą bendravimo tvarką su atsakove, yra nepagrįsti. Šalių sūnui nauja aplinka laikytini ne tie namai, kuriuose gyvena atsakovė ir šalių sūnaus sesuo, o tie namai, kuriuose jis dabar gyvena su ieškovu. Pagal Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 24 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovė su sūnumi gali matytis kas dvi savaites, o tai neatitinka vaiko interesų, nes tokio amžiaus vaikui reikia dažniau matytis su motina, prie kurios yra prisirišęs, kad išsaugoti tarpusavio ryšį, palaikyti šiltą ir nuoseklių bendravimą. Pritaikius papildomas laikinąsias apsaugos priemones, bendravimas tarp atsakovės ir nepilnamečio sūnaus tapo ritmingas ir nuoseklus, užtikrinantis nuolatinius jų susitikimus. Šalių sūnaus lankomas lopšelis-darželis ir gyvenamasis namas, kuriame gyvena atsakovė, faktiškai yra greta vienas kito, todėl, teismui nustačius, kad sūnų iš lopšelio-darželio atsakovė paima su savimi nakčiai ir grąžina kitą dieną atgal į lopšelį-darželį, užtikrinamas patogumas vaikui, nes jo nereikia tą patį vakarą vežti iš (duomenys neskelbtini) į dabartinę ieškovo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Be to, vaikas turi pakankamai laiko pabendrauti su savo seserimi. Šalių dukra nesutinka važiuoti į susitikimus dabartinėje ieškovo gyvenamojoje vietoje, todėl vaikai gali susitikti ir bendrauti tik tada, kai šalių sūnus būna su atsakove jos namuose. Atsakovė nėra alkoholikė, ji dirba, myli vaikus ir juos prižiūri. Šiais metais dėl patiriamo streso, susijusio su ištuokos procesu ir ieškovo elgesiu, atsakovė suklydo, du kartus pavartodama alkoholį nusiraminimui. Tai buvo vienkartiniai ir nepasikartojantys atvejai, daugiau tokiomis priemonėmis atsakovė problemų nesprendžia. Ieškovas sutinka, kad su atsakove gyventų dukra, o tai reiškia, jog atsakovės gyvenamoji aplinka vaikams yra saugi, nes ji negali būti vienam vaikui saugi, o kitam – ne. Vaiko sveikatos būklę nulemia ištuokos procesas, vaiko gyvenamosios aplinkos, bendravimo su tėvais pasikeitimas. Pats ieškovas neigiamai įtakoja sūnų, baugindamas jį ir skatindamas atsisakyti bendravimų su atsakove. Atsakovės ir sūnaus bendravimo tvarka turi būti maksimali, o ne minimali.
Kitų atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas atsakovės prašymas dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, padėti išvengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus bei užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti. Šeimos bylose tokių priemonių taikymo pagrindas yra tam tikros aplinkybės, kurioms esant, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės.
Ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria atsakovei leista dažniau bendrauti su sūnumi, jį tam tikromis darbo dienomis pasiimant iš ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo įstaigos darbo laikui ir pristatant vaiką į ugdymo įstaigą kitą dieną. Ieškovas atskirąjį skundą argumentuoja tuo, kad, nustatant laikiną papildomą atsakovės bendravimo su sūnumi tvarką, neįvertintas atsakovės negebėjimas sūnui užtikrinti saugią aplinką, jos piktnaudžiavimas alkoholiu, nusistovėjusios ir įprastos aplinkos pasikeitimo neigiamas poveikis šalių nepilnamečiam sūnui.
Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas nurodo, kad tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomeninės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo visur ir visada pirmiausiai atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus. Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės.
Pirmosios instancijos teismas papildomos laikinos atsakovės bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos nustatymo klausimą išsprendė vadovaudamasis tuo, kad Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė pritarė atsakovės prašymui, nepilnamečio sūnaus dažnesnis bendravimas su motina labiausiai atitinka ne tik šalių nepilnamečio sūnaus, bet ir šalių nepilnametės dukters interesus, tai padės šalių nepilnamečiam sūnui adaptuotis prie pasikeitusių gyvenimo aplinkybių ir užtikrins abiejų tėvų lygias teises ir pareigas vaikams. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendė teisingai, o su laikinos papildomos atsakovės bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos netinkamu nustatymu susiję atskirojo skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, be kita ko, reiškia ir tai, kad valstybės taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus tikslus, negali varžyti asmens labiau, nei reikia šiems tikslams pasiekti. Teisingumas gali būti įgyvendintas tik užtikrinant skirtingų interesų pusiausvyrą bei išvengiant socialinio gyvenimo nestabilumo. Teisingumo negalima pasiekti pripažįstant tik vieno asmens interesus ir neigiant kito asmens teisėtus interesus. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas papildomą laikiną atsakovės bendravimo su sūnumi tvarką, šioms principinėms nuostatoms nenusižengė.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir iki bus priimtas teismo sprendimas byloje nustatyta laikina šalių nepilnamečių vaikų – dukters K. P. ir sūnaus A. P. – gyvenamoji vieta su atsakove, nustatyta laikina ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarka, iš ieškovo priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams, taikytas įrašas viešame registre – draudimas ieškovui perleisti nuosavybės teises į transporto priemones. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 27 d. nutartimi buvo taikyta papildoma laikinoji apsaugos priemonė ir iki bus priimtas teismo sprendimas byloje nustatyta laikina ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarka švenčių ir vaikų atostogų metu. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 24 d. nutartimi buvo pakeistos Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 26 d. ir 2017 m. liepos 27 d. nutartimis taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir iki bus priimtas teismo sprendimas byloje nustatyta laikina nepilnamečio sūnaus A. P. gyvenamoji vieta su ieškovu, nustatyta laikina atsakovės bendravimo su nepilnamečiu sūnumi A. P. ir dalyvavimo jį auklėjant tvarka: atsakovė su sūnumi bendrauja pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį (I ir III), paimdama vaiką iš jo laikinosios gyvenamosios vietos penktadienį ne vėliau kaip 19.00 val. ir grąžindama vaiką į jo laikiną gyvenamąją vietą sekmadienį 18.00 val., taip pat Motinos dieną (pirmą gegužės sekmadienį) ir atsakovės gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)), net jei tai ieškovui tenkantis savaitgalis, išskyrus Tėvo dieną (pirmą birželio sekmadienį) ir ieškovo gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)), net jei tai atsakovei tenkantis savaitgalis, nustatė laikiną atsakovės bendravimo su nepilnamečiu sūnumi A. P. ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką švenčių ir šalių nepilnamečių vaikų atostogų metu, priteisė iš atsakovės laikiną išlaikymą nepilnamečiam sūnui A. P., kitas Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 26 d. ir 2017 m. liepos 27 d. nutartimis taikytas laikinąsias apsaugos priemones, susijusias su šalių nepilnamete dukterimi ir transporto priemonėmis, paliko nepakeistas.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnyje yra įtvirtinta nuostata, kad šeimos santykių teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje grindžiamas prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu. CK 3.161 straipsnyje viena iš vaiko teisių įvardinta vaiko teisė bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). CK 3.170 straipsnio 1 dalis įtvirtina tėvo ar motinos, negyvenančio kartu su vaiku, teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, įstatymo 3 dalis įpareigoja tėvą ar motiną, pas kuriuos gyvena vaikas, nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Nurodytų teisės normų pagrindu darytina išvada, kad šalių nepilnamečio sūnaus laikinos gyvenamosios vietos su ieškovu nustatymas neturėtų įtakoti atsakovės bendravimo su vaiku galimybių. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentu, jog atsakovės dažnesnis bendravimas su šalių nepilnamečiu sūnumi prieštarauja jo interesams. Ieškovas nepateikė teismui įrodymų, kad atsakovė su sūnumi elgiasi netinkamai, jam kenkia kitokiu būdu. Pažymėtina, kad ieškovas, kalbėdamas apie atsakovės gebėjimą pasirūpinti sūnumi, jos gyvenamosios aplinkos nesaugumą šalių nepilnamečiam sūnui, mini įvykius, įvykusius 2017 m. kovo 21 d. ir 2017 m. spalio 5 d., kuomet atsakovei policijos pareigūnai nustatė neblaivumą, tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovė vėliau elgėsi netinkamai, atsiliepime į atskirąjį skundą ji nurodė, jog tokie atvejai nepasikartojo. Ieškovas taip pat nepateikia įrodymų apie atsakovės nesugebėjimą tinkamai pasirūpinti šalių nepilnamečiu sūnumi šiam bendraujant su motina, duomenų, kad sūnaus dažnesnis bendravimas su atsakove ir seserimi atsakovės gyvenamojoje vietoje šalių nepilnamečiam sūnui kenktų kokiu nors konkrečiu būdu. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 2017 m. lapkričio 15 d. išvadoje Nr. V-SD-924-(39.5.) nurodė, kad šalių nepilnametis sūnus yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, jo gyvenamoji vieta iki laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo su atsakove. Šalių nepilnametis sūnus lanko (duomenys neskelbtini), šios ugdymo įstaigos pedagogai pastebėjo, kad sūnumi daugiausia rūpinasi atsakovė, ji apibūdinama kaip atsakinga, pareiginga motina, kuri tinkamai rūpinasi sūnumi, užtikrina darželio lankymą, informuoja apie vaiko negalėjimą atvykti, domisi sūnaus pasiekimais, skiria lėšų vaiko dalyvavimui renginiuose. Išvadoje taip pat pažymėta, kad šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos pasikeitimas gali turėti neigiamą įtaką šalių nepilnametės dukters emocinei būklei, nes tarp brolio ir sesers yra susiformavęs glaudus abipusis ryšys. Atsakovės neblaivumas yra užfiksuotas du kartus, todėl nėra pagrindo tai vertinti kaip sistemingą girtavimą, be to, šalių nepilnametė dukra gyvena su atsakove, todėl atsakovei nesugebant užtikrinti dukros saugumo, šiai kiltų grėsmė, tačiau ieškovas to neakcentuoja. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius nurodė neprieštaraujantis atsakovės prašymui dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pažymėdamas, kad yra tikslinga atsižvelgti į abiejų vaikų adaptaciją pereinamuoju laikotarpiu, lanksčiai taikant tiek trumpesnius, tiek ilgesnius pasimatymus su vienu iš kartu negyvenančių tėvų.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesant duomenų, kad šalių nepilnamečio sūnaus bendravimas su atsakove, šiai tam tikromis darbo dienomis pasiimant vaiką iš ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo įstaigos darbo laikui ir pristatant vaiką į ugdymo įstaigą kitą dieną, gali neigiamai paveikti šalių nepilnametį vaiką, atsakovė negali tinkamai pasirūpinti šalių nepilnamečiu sūnumi, užtikrinti jam saugią gyvenamąją aplinką, jo bendravimas su atsakove tik kas antrą savaitgalį negali būti laikomas labiau atitinkančiu nepilnamečio vaiko interesus. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, retesnis šalių nepilnamečio sūnaus bendravimas su atsakove daro neigiamą poveikį ir šalių nepilnametei dukrai, negalinčiai dažniau bendrauti su broliu. Nors ieškovas teigia, kad šalių nepilnametis sūnus nenori ir bijo bendrauti su atsakove, tačiau byloje nėra duomenų, jog atsakovė, neatsižvelgdama į sūnaus norus, bet kokiomis priemonėmis siekia bendravimo su sūnumi, versdama sūnų su ja bendrauti, psichologiškai jį traumuoja. Pažymėtina, kad apie traumuojantį šalių nepilnamečio sūnaus bendravimo su atsakove poveikį nusprendė pats ieškovas, tačiau jis nepateikė teismui įrodymų, jog šalių nepilnamečio sūnaus bendravimo su atsakove ribojimą rekomenduoja specialistai, nustatę tokio bendravimo neigiamą poveikį šalių nepilnamečiam sūnui. Tuo vadovaudamasis apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo netenkinti atsakovės prašymo dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tuo labiau, kad Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pritarė atsakovės prašymui. Ieškovui nepateikus objektyvių duomenų, kad pritaikytos papildomos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia šalių nepilnamečio sūnaus interesus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nustatyta atsakovės bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarka, jos intensyvumas, atsižvelgiant į laikiną bendravimo tvarkos pobūdį, yra pagrįsta ir užtikrinanti vaiko interesus bei atsakovės teisę bendrauti su vaiku, dalyvauti jo auklėjime.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, ieškovas atskirojo skundo argumentais nepaneigė pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl ji nekeistina.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti nepakeistą Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.