- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-09-30
- Bylos Nr.
- eI-2774-342/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-01506-2016-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Aušrelė Mažrimienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras
- Atsakovas
- R. S., A. S., V. S., V. G.
- Kategorijos
- 1.2.5Atliekų tvarkymo organizavimas ir planavimas
- 1.8.2Kiti su mokesčių sumokėjimu, grąžinimu ir išieškojimu susiję klausimai
- 3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.21Teismo sprendimas
2016 m. rugsėjo 29 d. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras prašymą atsakovams R. S., A. S., A. S., V. S., V. G. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir TRATC, pareiškėja) prašymu prašo priteisti iš atsakovų 128,91 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2012-04-01 iki 2015-12-31. Prašymas grindžiamas tuo, kad atsakovai, būdami nekilnojamojo turto objekto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai, už ginčo laikotarpį yra nesumokėję vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Nurodo, jog 2012-03-01 Šilalės rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T1-41 patvirtinti Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatai, už komunalinių atliekų surinkimą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti Šilalės savivaldybės teritorijoje. Teigia esanti Tauragės regiono savivaldybių (tame tarpe ir Šilalės rajono savivaldybės) įsteigta atliekų tvarkymo įmonė, atliekanti atliekų tvarkymo, organizavimo funkcijas Šilalės rajono savivaldybės teritorijoje, kuriai pagal Nuostatus pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Paaiškina, kad ginčo rinkliava ir jos dydžiai nustatyti Pagėgių savivaldybės tarybos sprendimais, o šios rinkliavos mokėjimas yra privalomas nekilnojamojo turto savininkams ar naudotojams – fiziniams ir juridiniams asmenims. Teigia, jog vietinė rinkliava skaičiuojama tiems asmenims, kurie nuosavybės teise ar kitu teisėtu pagrindu valdo nekilnojamąjį turtą. Prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.
2016-09-09 pareiškėja pateikė teismui prašymą Dėl reikalavimo mažinimo, kuriuo informavo teismą, jog atsakovė V. G. padengė savo dalies 25,81 Eur įsiskolinimą, bei mažino savo reikalavimą ir prašė priteisti iš likusių atsakovų (R. S., A. S., A. S., V. S.) 103,10 Eur vietinės rinkliavos skolą.
Pareiškėjos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai. Atsakovai nepateikė atsiliepimo į prašymą, į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai. Kadangi byloje pakanka rašytinių duomenų išnagrinėti ją iš esmės, todėl byla nagrinėtina iš esmės pareiškėjos atstovui ir atsakovams nedalyvaujant(Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Teismas pažymi, jog nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Administracinių įstatymo bylų teisenos įstatymas (2016 m. birželio 2 d. Administracinių bylų teisenos įstatymas Nr. XII-2399; toliau – ir ABTĮ). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalimi, kuri nustato šio įstatymo įgyvendinimo tvarką, prašymas nagrinėtinas pagal iki 2016 m. liepos 1 d. galiojusio ABTĮ nustatytas procesines taisykles.
Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, bei savo biudžeto sąskaita gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktą, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnį komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms. Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1 - 2 punktai numato, jog savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (toliau – ir LVAT), aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t.y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą.
Nagrinėjamai bylai taip pat yra reikšminga LVAT praktika, pagal kurią skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri inter alia apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas expressis verbis nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t.y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. LVAT 2014-01-28 nutartyje, aiškindamas teisę dėl „atliekų turėtojo” sąvokos, konstatavo, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka. LVAT 2010-03-29 nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, jog aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. LVAT akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia tai, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis - todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Toks vietinės rinkliavos aiškinimas iš esmės atitinka ir formuojamą praktiką kitose LVAT nutartyse (žr., pvz., LVAT 2011-06-13 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2210/2011; 2011-04-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1035/2011), kuriose pažymėta, kad vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas.
Taigi, savivaldybės, atsižvelgdamos į atitinkamus komunalinių atliekų tvarkymo ypatumus savivaldybės teritorijoje, teisės aktuose nustatytose ribose, pačios sprendžia dėl tinkamiausio šios sistemos organizavimo modelio. Pagėgių savivaldybės taryba 2012-03-01 sprendimu Nr. T1-41 patvirtino Pagėgių savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (su vėlesniais pakeitimais; toliau – ir Nuostatai). Pagal Nuostatų 5 punktą vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys nuosavybės ar kita teise valdantys ir naudojantys nekilnojamąjį turtą Pagėgių savivaldybės teritorijoje, išskyrus įmones, turinčias Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Nuostatų 21 punktas numato, kad metinė vietinė rinkliava apskaičiuojama pagal Nuostatų priede nustatytą dydį, pagal nurodytą nekilnojamojo turto pagrindinę naudojimo paskirtį, padauginus iš nekilnojamojo turto bendrojo ploto.
Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad atsakovams nuosavybės teise priklauso po 1/5 dalį nekilnojamojo turto objekto, esančio (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 58,04 kv. m. Tai reiškia, kad atsakovai pagal Nuostatus laikytini vietinės rinkliavos mokėtojais ir privalo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Duomenų, jog atsakovai kreipėsi nustatyta tvarka dėl vietinės rinkliavos lengvatų, nėra. Vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimai, įspėjimas bei pažymos apie vietinės rinkliavos skolą patvirtina, kad atsakovų įsiskolinimas už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2012-04-01 iki 2015-12-31 yra po 25,81 Eur kiekvienam. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą atsakovų nuosavybės teise valdomo pastato – gyvenamojo namo, pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – gyvenamoji (vieno buto pastatai). Remdamasis prieš tai išdėstytu, teismas sprendžia, jog paskaičiuota vietinė rinkliava yra teisėta ir pagrįsta.
2016-09-09 prašymu pareiškėja mažina reikalavimą bei informuoja, jog atsakovė V. G. padengė 25,81 Eur vietinės rinkliavos įsiskolinimą ir prašo iš likusių atsakovų priteisti 103,10 Eur dydžio vietinės rinkliavos įsiskolinimą. Tokiu atveju, gavus duomenų ir nesant ginčo, jog V. G. padengė turėtą vietinės rinkliavos skolą, teismas sprendžia, jog reikalavimas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas. Kitų duomenų, jog likę atsakovai yra susimokėję vietines rinkliavas už ginčo laikotarpį, byloje nėra
Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovai vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.59 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Byloje nustačius, kad atsakovai už laikotarpį nuo 2012-04-01 iki 2015-12-31 yra nesumokėję iš viso 103,10 Eur ginčo rinkliavos sumos, ši suma priteistina pareiškėjai.
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 4 punktu, bei nuo 2016 m. liepos 1 d. galiojančio ABTĮ 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
pareiškėjo UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras prašymą tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovų R. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)), A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)), A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)), V. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)) pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei Tauragės regiono atliekų tvarkymo centrui (įmonės kodas 179901854) po 25,81 Eur iš kiekvieno atsakovo (po dvidešimt penkis eurus ir 81 euro centą) vietinės rinkliavos įsiskolinimą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.
Kitoje dalyje prašymą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimą per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.