Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Romutės Švaikauskaitės skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos Pravieniškių 2-ajame kalėjime 2024 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. RV-23-2332 taikyti nuteistajam K. G. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ajame kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka K. G., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. sausio 25 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį (2 veikos), 150 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnį - galutinė bausmė 3 metai laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2022 m. liepos 26 d., pabaiga – 2025 m. liepos 24 d.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos Pravieniškių 2-ame kalėjime 2024 m. kovo 14 d. priėmė nutarimą Nr. RV-23-2332 taikyti nuteistajam K. G. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos Pravieniškių 2-ame kalėjime nutarimas motyvuotas tuo, jog 2024 m. kovo 4 d. atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika ir yra stebima akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Vertinant nuteistojo pakartotinės nusikalstamos rizikos pokytį bausmės atlikimo laikotarpiu nuteistojo rizika iš didelės tapo vidutine. Rizikos mažėjimo pokytį įtakojo ir tai jog stebimos nuosekliai vykdomos teigiamos nuteistojo iniciatyvos, pastangos ir konkretūs rezultatai, siekiant minėtą riziką valdyti - nuteistasis dirba, aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse ir psichologų organizuojamuose užsiėmimuose, dalyvauja resocializacijos procese, siekia asmeninio tobulėjimo, vykdo resocializacijos plane numatytas priemones. Nuteistasis patvirtino savo galimybę gyventi nurodytu adresu bei patvirtino įsidarbinimo galimybę laisvėje. Paminėti pokyčiai yra pakankami manyti, kad tolesnis pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje su priežiūra. Nuteistasis vykdo visas resocializacijos plane numatytas priemones ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorė Romutė Švaikauskaitė skundžia Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos Pravieniškių 2-ame kalėjime nutarimą ir prašo šį nutarimą panaikinti. Skundas motyvuotas tuo, jog nuteistojo K. G. įvykdytos nusikalstamos veikos buvo tyčinės, smurtinės, nukreiptos prieš jam artimus asmenis. Nusikalstamas veikas įvykdė būdamas neblaivus. Kaltes dėl seksualinio pobūdžio nusikaltimo nepripažįsta iki šiol, nurodo, kad tai buvo išsigalvota nukentėjusiosios. Jis teistas jau penkis kartus, o šiuo metu atlieka trečią su laisvės atėmimu susijusią bausmę. Anksčiau buvo nuteistas taip pat už smurtą, už plėsimą, kurio metu taip pat naudojo smurtą, ir nužudymą, tad dabartinės nusikalstamos veikos yra nuteistajam būdingo nusikaltimų modelio dalis. Be to, nuteistasis nusikalsdavo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Ši aplinkybė sieja jo nusikalstamo elgesio raiškos pasireiškimą visais fiksuotais atvejais. Pažymi, kad nuteistasis jau kartą prarado pasitikėjimą prieš teisėsaugos institucijas, kadangi ankstesnės bausmės atlikimo metu nuteistajam buvo suteikta teisė išvykti be sargybos bei be palydos, tačiau gyvendamas už įstaigos ribų jis padarė pažeidimą, vartojo alkoholį, todėl buvo grąžintas tolimesnę bausmę atlikti įstaigos viduje. Taigi, šios aplinkybės patvirtina nuteistojo neobjektyvų požiūrį į baudžiamųjų įstatymų netoleruojamą elgesį.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Tuo tarpu nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 4 dalimi iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekse yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas.

Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Teismui įvertinus pateiktą medžiagą bei Komisijos nurodytais argumentais, daroma išvada, kad visos nuteistąjį K. G. teigiamai charakterizuojančios aplinkybės, šiuo metu, nesudaro absoliutaus pagrindo daryti teigiamą išvadą, jog nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas. Teigiamai vertintina tai, kad K. G. deda pastangas pasitaisyti. Ir nors nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, tai savaime nesuformuoja išvados, jog K. G. padarė tokią reikšmingą pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų kategoriškai konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą būtina atsižvelgti į tai, kad K. G. ankstesnės bausmės atlikimo metu, gyvendamas už įkalinimo įstaigos ribų padarė pažeidimą ir vartojo alkoholį, sutinkant su prokurorės argumentu, kad jis jau prarado pasitikėjimą prieš teisėsaugos institucijas ir nuteistasis nebuvo linkęs pasimokyti iš savo netinkamo elgesio ir juolab dar dabar negalima daryti išvados, jog K. G. padarė išvadas iš savo netinkamo elgesio ir ateityje laikysis įstatymų bei nenusikals. Atlikus nuteistojo K. G. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, atliktą pagal „OASys" metodiką, nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika. Pažymėtina, jog nuteistasis, siekdamas lygtinio paleidimo privalo savo nuosekliu elgesiu įrodyti, kad jo elgesio pokyčiai yra ilgalaikiai ir pastovus, kad jie tęsis lygtinio paleidimo metu ir jam pasibaigus, tačiau abejonių pokyčių stabilumu ir ilgalaike jų trukme kelia K. G. nustatyti gausūs kriminogeniniai veiksniai, didinantys rizika ateityje vėl nusikalsti: kriminalinė istorija (4 ir daugiau teistumų); smurtinio elgesio istorija; nusikalstamo seksualinio elgesio istorija; būdingas teisės pažeidimų modelis; probacijos / bausmės vykdymo atidėjimo / lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimas; turi nestabilią darbo patirtį; rašymo problemos; turi skolų, ieškinių ir / ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes; lėšų valdymo sunkumai; apsunkinti / konfliktiški santykiai su artimaisiais; problemiški santykiai su partnere; smurto/prievartos naudojimas artimoje aplinkoje; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupes; ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais; būdingas dažnas/sistemingas alkoholio vartojimas; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; neturi motyvacijos nutraukti arba keisti alkoholio vartojimo įpročius; emocijų valdymo problemos; mažas atsparumas stresui; elgesio problemos vaikystėje; būdingas impulsyvus elgesys; būdingas agresyvus / kontroliuojantis elgesys; savitvardos problemos; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasemiu, yra nedėmesingas ir neatidus kitiems žmonėms; stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių; stokoja empatijos; priežiūros / apribojimų pažeidimai; išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės/bendruomenės atžvilgiu; stokoja motyvacijos keisti savo nusikalstamą elgesį. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek K. G. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis už gerą elgesį, sąžiningą ir stropų darbą skatintas 5 kartus, paskutinį kartą 2024 m. balandžio 9 d., baustas drausmine tvarka vieną kartą. Pažymėtina, kad apsauginių veiksnių, kurie leistų daryti teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius, nenustatė. Visa tai, neabejotinai rodo menką nuteistojo motyvaciją bei deklaratyvų požiūrį į elgesio korekcijos procesus.

Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog nuteistasis nuo pat ankstyvo amžiaus daro nusikalstamas veikas, turi reikalų su teisėsauga, o išėjęs iš kalinimo įstaigos atlikęs bausmę negeba prisitaikyti prie vyraujančių teisės, moralės ir socialinių normų. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis negeba tinkamai vertinti veiksmų ir padarinių sekos, neturi pakankamai valios ir suvokimo tinkamai elgtis, kad nekiltų jo atžvilgiu neigiami padariniai, kadangi net ir turėdamas galimybę išvengti neigiamų teisinių pasekmių, jis nepasirenka jam palankiausio elgesio modelio. Tai patvirtina ir jo ankstesni teistumai, kuomet nuteistajam įvykdžius plėsimą ir susitaikius su nukentėjusiuoju byla buvo nutraukta, tačiau K. G. įvykdė naują nusikaltimą - vagystę, tad pirmą kartą buvo nuteistas už abi nusikalstamas veikas. Be to, nuteistasis nusikaltimus pradėjo daryti būdamas gana jauno amžiaus ir vienas iš jo įvykdytų nusikaltimų buvo itin sunkus - nužudymas, o tai leidžia daryti išvadą, kad nuteistojo vertybių sistema nėra tinkamai susiformavusi. K. G., atlikęs laisvės atėmimo bausmę už minėtą nusikaltimą, iš įkalinimo įstaigos buvo išleistas 2020 m. birželio 5 d., o jau 2021 m. birželio 12 d. (praėjus vos metams laiko) įvykdė naują nusikalstamą veiką. Taip pat labai svarbu pažymėti, kad antrąjį kartą iš įkalinimo įstaigos išleistas K. G. buvo 2022 m. birželio 28 d., o nusikalstamos veikos, už kurias šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, buvo įvykdytos 2022 m. liepos 23 d. ir 2022 m. liepos 26 d., taigi akivaizdu, kad nuteistasis nesimoko iš savo klaidų, turi problemų su psichika veikiančių medžiagų vartojimu ir savireguliacijos problemų. Net ir pats K. G. nurodo, kad pripažįsta, jog kartoja tas pačias klaidas, nes nepasimoko iš ankstesnio patyrimo, nepadaro išvadų. Nors bausmės atlikimo metu nuteistasis rodo pastangas valdyti su šia sritimi susijusią riziką, tačiau, kad šios rizikos ir problemos yra suvaldytos, tėra deklaratyvūs teiginiai. Be to svarbu pažymėti, kad vis delto nuteistasis, atlikdamas bausmę, pažeidė įkalinimo įstaigoje nustatytas taisykles, 1 kartą yra baustas drausmine tvarka. Tai rodo, jog nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, nesugeba paklusti privalomoms kalėjimo vidaus tvarkos taisyklėms, nemoka savo elgesio valdyti taip, kad atitikty privalomoms visuomenės normoms. Visos šios paminėtos aplinkybės patvirtina, kad K. G. elgesys yra nukrypstantis nuo normų bei nustatytų taisyklių.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, K. G. neatliktos bausmės dalis (1 metai 4 mėnesiai 10 dienų), kai nuteistasis yra nuteistas 3 metų laisvės atėmimo bausme, anksčiau teistas, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistasis K. G. daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga dar nėra pakankama lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu nuteistajam K. G. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikytinas – prokurorės skundas tenkintinas ir Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos Pravieniškių 1-ame kalėjime nutarimas keistinas, netaikant nuteistajam K. G. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalimi, 84-85 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, teismas

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Romutės Švaikauskaitės skundą tenkinti.

Pakeisti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos Pravieniškių 2-ame kalėjime 2024 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. RV-23-2332 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam ir nuteistajam K. G. netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.