Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apylinkės teismo teisėja Danutė Giačaitė, sekretoriaujant Aidai Gaučienei, dalyvaujant prokurorei Sigitai Maskeliūnienei, kaltinamajam V. V., nukentėjusiems: L. B. ir E. B., vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovams V. A., M. K., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs 1972-09-30 Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ budinčiu kelių darbininku, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 1996-10-22 Kauno miesto apylinkės teismo pagal LR BK 271 str. 2 d. (BK galiojo iki 2003-05-01) – 4 m. laisvės atėmimo, bauda 1500 Lt, pritaikius LR 1995-12-21 įstatymo „Dėl amnestijos“ 4 str., bausmė sumažinta 1/3, t. y. 1 m. 3 mėn. 18 d., galutinė bausmė 2 m. 7 mėn. 8 d. laisvės atėmimo su 1500 Lt bauda. 1997-03-27 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu Kauno miesto apylinkės teismo 1996-10-22 nuosprendis pakeistas: pagal LR BK 271 str. 2 d. paskirta 2 m. laisvės atėmimo su 1500 Lt bauda, vadovaujantis LR 1995-12-21 įstatymo „Dėl amnestijos“ 4 str., neatlikta bausmė 1 m. 11 mėn. 2 d. sumažinta 1/3, t. y. 7 mėn. 21 d., galutinė bausmė 1 m. 4 mėn. 9 d. laisvės atėmimo; 2) 2007-06-29 Kauno miesto apylinkės teismo pagal LR BK 281 str. 1 d. – atėmimu teisės vairuoti kelių transporto priemones 4 m., 2007-09-20 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu 2007-06-29 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendis pakeistas dėl neteisingai paskirtos bausmės ir už LR BK 281 str. 1 d. numatytą nusikaltimą paskirta nauja bausmė – teisės vairuoti kelių transporto priemonę atėmimas 2 m., kitoje dalyje nuosprendis nepakeistas; 3) 2009-08-31 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 281 str. 1 d. – bauda (30 MGL) 3750 Lt; 4) 2009-12-03 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 281 str. 1 d. 30 MGL bauda; 5) 2012-07-13 Kauno miesto apylinkės teismo pagal LR BK 281 str. 2 d. – bauda (40 MGL) 5200 Lt, pritaikius LR BK 63 str. 1 d., 4 d., šią bausmė subendrinta su 2009-12-03 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme jas iš dalies sudedant ir galutinė, subendrinta bausmė paskirta 50 MGL, t. y. 6500 Lt bauda, 2012-11-30 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu 2012-07-13 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendis pakeistas: 2012-07-13 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 40 MGL (5200 Lt) dydžio bauda už nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 str. 2 d., vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d. dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2009-12-03 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir paskirta galutinė, subendrinta bausmė – 50 MGL, t. y. 6500 Lt bauda, vadovaujantis LR BK 67 str. 2 d. 1 p. 3 d., 68 str. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 m., 2013-02-01 išduotas vykdomasis raštas, teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 284 str. 1 d..

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. V. 2013-04-11 apie 20.00 val. prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), t. y. viešoje vietoje, įžūliais veiksmais, tyčia ranka pastumdamas nepilnametį E. B. bei išplūsdamas necenzūriniais žodžiais E. B. ir jo mamą L. B., trikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

K. V. V. prisipažino iš dalies ir teismui paaiškino, kad 2013-04-11 vakare jis pasikvietė E. B. susitikti prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini) ir pasišnekėti dėl savo sūnaus Edgaro, kurį tą pačią dieną mokykloje E. B. sumušė. E. B. atėjo kartu su mama L. B.. Jis norėjo E. B. paauklėti ir tuomet pastarasis šoko ant jo, jis jį paėmęs už krūtinės pastūmė. E. B. motina L. B. buvo visiškai girta, pradėjo rėkti necenzūriniais žodžiais. Jis taip pat pavartojo necenzūrinius žodžius. Nurodė, kad iš sūnaus klasiokų sužinojo E. B. telefono numerį ir jam paskambino, norėjo jį paauklėti kaip sūnų. Jo sūnų mokykloje sumušė E. B., sūnus kreipėsi į medikus, buvo nustatytas smegenų sutrenkimas. Policijoje pareiškimo nerašė. Galvojo paauklės vaiką, paveiks morališkai. Mamos nekvietė pasiaiškinti, nes mano, kad galima be tėvų pasikalbėti su nepilnamečiais vaikais. Pasirinko viešą vietą, kad matytų žmonės jų aiškinimąsi. Nenumatė, kad šis įvykis gali peraugti į konfliktą. Teigia, jog E. B. smūgio nesudavė, tik jį pastūmė ir atsakydamas į E. B. ir jo motinos koliojimus juos viešoje vietoje išplūdo necenzūriniais žodžiais.

Nukentėjusysis E. B. parodė, kad 2013-04-11 ryte „(duomenys neskelbtini)“ mokykloje jį užkabino E. V., jį išvadino visokiais žodžiais ir jie apsibarė. Po konflikto nuėjo abu į pamokas. Po pamokų jam einant su draugu A. M. pro mokyklą susitikti su draugais pastebėjo E. su draugais, kuris jį pamatęs priėjo prie jo ir nieko nesakęs jam sudavė smūgį į veidą. Jam nebuvo galimybės išvengti, jis taip pat jam sudavė. Įvyko tarp jų susistumdymas ir muštynės. Jis gynėsi nuo E., todėl jį sumušė. Vakare jam paskambino E. tėvas V. V. ir paprašė susitikti. Jis žinojo dėl ko, galvojo normaliai išsiaiškins, papasakos kas buvo. Susitarė susitikti prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“. Jis pasikvietė mamą ir draugus, kad jo nesumuštų. Susitikimo metu, kaltinamasis priėjo prie jo ir iš karto trenkė į pilvą, pasakė: „čia už E.“, pradėjo gąsdinti: „įmesiu į konteinerį, mokykloje bus tau pragaras“. Smūgis nebuvo stiprus, jam pavyko atsitraukti, šiokį tokį skausmą pajuto. Po to įsikišo jo mama, ją pradėjo kolioti. Jam tai sukėlė negeras emocijas, norėjo atsilyginti, bet susilaikė. Jį įžeidė toks elgesys. Teigia, jog jo mama buvo blaivi, o kaltinamasis buvo neblaivus, matėsi iš jo kalbėsenos ir stovėsenos. Įvykį matė daug žmonių. Žmonės stovėjo, žiūrėjo, klausėsi prie parduotuvės kampo, į parduotuvę įeidinėjo ir išeidinėjo, sustodavo ir žiūrėdavo. Niekas nei iš draugų, nei iš pašalinių žmonių nesikišo. Konfliktas truko apie 10-20 minučių.

Nukentėjusioji L. B. parodė, kad 2013-04-11 jai paskambino sūnus, jos nekvietė, bet pasakė, kad dėl sumušto E. skambino tėvas ir prašė susitikti. Ji sūnui pasakė, kad į susitikimą eis kartu, nes nuojauta buvo negera. Abu nuėję į susitartą vietą, pralaukė ilgai. Buvo susirinkę vaikai, ji vaikščiojo ir laukė. Atėjęs kaltinamasis paklausė, kuris E., sūnus prisistatė, tada kaltinamasis priėjęs ir nieko nesakęs trenkė sūnui. Ji įsikišo sakydama „ką tu darai, ar čia tavo vaikas“, skyrė juos, prasidėjo visokie keiksmai: „į šiukšliadėžę įmesiu“, tegul keliais atsiprašinėja prieš E.. Ji taip pat atsakė jam vartodama keiksmažodžius. Buvo pažeminimas tiek jos, tiek jos sūnaus prieš žmones, prieš sūnaus draugus. Prigąsdinęs sėdo į draugo automobilį ir nuvažiavo. Kaltinamasis buvo neblaivus. Ji labai susinervavo, jai bloga pasidarė, sūnus ją parvedė namo. Ji turi invalidumą, geria vaistus, alkoholinių gėrimų vartoja labai mažai. Sūnus apie įvykį su E. mokykloje papasakojo jai tą pačią dieną, kad prie jo priekabiavo, iš mokyklos jai niekas neskambino. Ji dėl sūnaus problemų neturėjo, jis niekada nepuola muštis. Kitą dieną buvo nuėjus į minėtą parduotuvę pas apsaugos darbuotojus peržiūrėti vaizdo įrašus, susijusius su įvykiu, peržiūrėjus, pats įvykis nesimatė, matėsi tik sūnaus draugai, kad stovi ir žiūri į kažką. Po filmuotos medžiagos peržiūrėjimo kreipėsi į policiją, parašė pareiškimą. Tą pačią dieną nerašė dėl blogos sveikatos. Reiškia civilinį ieškinį 10000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Ji ir jos sūnus buvo pažeminti, sūnus buvo sumuštas, išsigando. Ji vartojo vaistus. Sūnaus pas medikus nevedė, nes jis supranta, kad jai nervuotis negalima, stengiasi viską nuo jos nuslėpti, gal jam ir skaudėjo, bet sakė nereikia. Sekančią dieną sūnus ėjo į mokyklą.

Liudytojas A. M. parodė, kad jis matė prie(duomenys neskelbtini) mokyklos kaip susimušė E. su E.. E. jam pasakė, kad paskambino E. tėvas ir prašė susitikti, kokiu tikslu nesakė. Jo nekvietė, bet jis ėjo, nes jie buvo kartu. E. dar pasikvietė mamą. Susitikimo metu aiškinosi E. mama, E. ir kaltinamasis. Jis buvo toliau su kitais savo draugais, visi kalbėjosi. Jis buvo užsisukęs ir nematė, kas tarp jų vyko. Ar tarp jų vyko konfliktas, nežino. Ten abi pusės garsiai kalbėjosi, buvo triukšmas, ką jie kalbėjosi, ne jo reikalas. Lakstymų tikrai nebuvo, keiksmažodžių negirdėjo ir neklausė. Po to iš E. sužinojo, kad jam kaltinamasis sudavė, bet pats nematė sudavimo momento. Teigia, kad jis turėjo narkozę, todėl gal įvykio tiksliai neatsimena. Pagarsinus liudytojo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 21), liudytojas nurodė, kad triukšmas reiškia, kai žmonės rėkauja. Triukšmas buvo toje vietoje, kur buvo E. su mama. Prie jų pamatė stovintį vyriškį. Jie rėkė vieni ant kitų.

L. R. V. parodė, kad 2013-04-11 buvo sumuštas jos sūnus E. V. mokykloje pamokų metu gana stipriai. Sūnus parėjęs iš mokyklos niekuo nesiskundė, bet jam nusiėmus kepurę pamatė mėlynes, buvo stipriai suspardytas. Paskui jis papasakojo, kad susimušė su E.. Sūnus buvo pas medikus. Į policiją nesikreipė, nes sūnus nenorėjo, sakė skundiku nebus, viską išsiaiškino, pereis į kitą mokyklą. Po kelių dienų juos iškvietė į policiją, sūnus pasakė, kad kaltina tėvą, jog jis sumušė E.. Jai sūnus ne kartą sakė, kad mokykloje E. užkabinėja mažus vaikus, juos apspjaudo. Šiuo atveju, kad stumtelėjo jį petimi ir susitarė muštis. Visi mokiniai žino E., kaip nevaldomą. Sūnus sakė, kad jį įspėjo kelis kartus ir gavosi muštynės. Sūnus pasakė, kad jam viskas gerai, nieko neskauda, bet atrodė labai blogai, dvi savaites su kepure vaikščiojo, galvoje buvo guzai, buvo spardomas keliu, nugara buvo mėlyna. Kas atsitiko tarp kaltinamojo ir E. B., nežino, tik sakė, kad buvo susitikę. Nurodė, kad su sūnaus E. tėvu V. V. yra išsituokusi prieš 11 metų. Sūnus su tėvu sutaria gerai, tėvas labai padeda finansiškai, bendrauja su sūnumi.

Liudytojas E. V. parodė, kad 2013-04-11 prie mokyklos mušėsi su E., bet jo net neprilietė, jam buvo sumušta galva. Mokytojai matė, bet niekas nieko nesakė. Jį mušė E. vienas, dėl ko, nežino, praėjo, užkabino, kažką pasakė. Po įvykio jis į mokyklą nėjo, nuėjo į namus. Mama jį matė sumuštą, jai sakė nieko neskauda, bet galvoje buvo guzai, suspardyta iš kelio. Jis niekada pirmas nieko nekabina, matydavo, kaip E. mažesnius vaikus skriaudžia. Mamos prašė nesikreipti į policiją, kad nebūtų teisminių procesų. Jis apie įvykį tėvui V. V. nesakė, mano, kad jis sužinojo per draugus. Po to kreipėsi į medikus, nes pradėjo skaudėti galvą, prasidėjo migrena, nemiga. Nėjo į mokyklą. Jis nežino, kas tarp jo tėvo ir E. B. įvyko, tik po to sužinojo, kad parašytas policijoje pareiškimas kaltinant jo tėvą.

Rašytinė medžiaga: apžiūros protokolu apžiūrėta įvykio vieta – parduotuvė „(duomenys neskelbtini)“, esanti (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad nusikalstama veika padaryta prie minėtos parduotuvės pagrindinio įėjimo. Prie parduotuvės įėjimo yra laipteliai, įėjimas filmuojamas (b. l. 3-5). Tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 2013-04-11 apie 20.00 val. prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), nepažįstamas vyriškis necenzūriniais žodžiais išplūdo L. B. ir jos nepilnametį sūnų E. B. bei vieną kartą kumščiu trenkė pastarajam į pilvą. Parduotuvės įėjimo filmuota medžiaga apžiūros metu nepaimta ir nėra duomenų, jog būtų paprašyta išsaugoti įvykio dienos vaizdo įrašą. Netrukus po minėto įvykio parduotuvė buvo uždaryta rekonstrukcijai, todėl vaizdo įrašo gauti nepavyko. Po parduotuvės rekonstrukcijos buvo susisiekta su apsauga. Apsaugos darbuotojas paaiškino, jog minėtą įvykį prisimena, pats jo nematė, tačiau po įvykio buvo užėjusi vaikinuko motina ir jie peržiūrėjo filmuotą medžiagą, tačiau teigiamų rezultatų negauta, nes įvykis vyko už filmavimo kameros fiksuojamo vaizdo ribų (kamera filmavo tik patį įėjimą viduje, bet ne jo prieigas) (b. l. 6). Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolu nustatyta, kad E. B. atpažino V. V. kaip asmenį padariusį nusikalstamą veiką. Atpažino iš bendrų veido bruožų (b. l. 14-15). Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolu nustatyta, kad L. B. atpažino V. V. kaip asmenį padariusį nusikalstamą veiką. Atpažino iš bendrų veido bruožų ir akių (b. l. 19-20). Tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad minėto įvykio liudininkai nenustatyti (b. l. 27). UAB Sargėnų sveikatos centro išrašu iš medicininių dokumentų nustatyta E. V. būklė po galvos ir kūno sumušimo. Į polikliniką kreipėsi 2013-04-17 – buvo sumuštas prie mokyklos 2013-04-11. Atvyko skųsdamasis galvos skausmu, svaigimu, nemiga. Mama teigė, kad policija apie įvykį žino. Apžiūros metu rasta: hematomos kaktoje, pakaušyje (viso keturios, apie 3x3 cm² dydžio), patinęs tarpuakis, numatomas apie akiduobes, šešios hematomos nugaroje apie 5x6 cm² dydžio. Širdies ir plaučių veikla be pakitimų. Skirtas gydymas vaistais (b. l. 93-94). „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės pranešimu nustatyta, kad 2013-04-11 ir 2013-04-12 dirbo apsaugos darbuotojas, kuris nuo 2013-05-01 jau nedirba ir jo kontaktiniai duomenys yra nežinomi. Parduotuvė rekonstrukcijai buvo uždaryta nuo 2013-04-22 iki 2013-05-20 ir apsaugos darbuotojų nebuvo saugoma. Parduotuvės vadovei J. K. žinoma, kad vaizdo medžiagos jau buvo atėję prašyti nukentėję asmenys, tačiau tuo metu esančios kameros nieko nebuvo užfiksavę (b. l. 98). Kauno(duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos E. B. charakterizuojamas teigiamai (b. l. 99).

Ikiteisminio tyrimo metu tokie kaltinamojo veiksmai buvo kvalifikuoti pagal LR BK 284 str. 1 d., t. y. viešosios tvarkos pažeidimas. BK 284 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką. Taigi šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, t. y. reikalaujanti padarinių kilimo – dėl padarytų veiksmų turi būti sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, todėl kaltininkas turi suvokti, kad savo veiksmais sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką, ir nori taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). V. V. padaryti veiksmai atitinka BK 284 str. 1 d. aprašytos pavojingos veikos požymius. Šioje byloje abejonių, kad V. V. išplūdo necenzūriniais žodžiais nepilnametį E. B. ir jo mamą L. B., norėdamas paauklėti nepilnametį E. B. viešoje vietoje, nėra. Taip pat neginčijamai nustatyta, kad tai buvo padaryta pašalinių asmenų, kurie buvo susirinkę prie parduotuvės, akivaizdoje. Tačiau, kaip minėta, baudžiamajai atsakomybei pagal BK 284 str. 1 d. veikos požymių nepakanka, reikia nustatyti padarinius – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan.. Kaltinamasis V. V. neigia sudavęs smūgį E. B. į pilvą, tik pastarajam einant artyn, jį viena ranka pastūmė atgal. Teigia norėjęs E. B. paauklėti dėl savo sumušto sūnaus, jį tik pastūmė ir atsakydamas į E. B. ir jo motinos koliojimus, neišlaikė ir išplūdo necenzūriniais žodžiais. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. M., kuris beje yra nukentėjusiojo draugas, teigia jokio smurto tą vakarą nematęs, tik girdėjo garsiai rėkaujančius, tiek kaltinamąjį tiek nukentėjusiuosius. Kadangi ten jie visi rėkavo, jis dėmesio nekreipė. Kitų kaltės įrodymų, kurie leistų daryti išvadą jog buvo sukeltos nusikalstamos pasekmės, byloje nėra. Teisme buvo bandoma nustatyti aplinkybes, ar parduotuvės kameros nėra užfiksavusios įvykio, tačiau gautas atsakymas, kad filmuotos medžiagos nėra. Bylos duomenimis sekančią dieną į parduotuvę buvo atėjusi nukentėjusioji, tačiau tuo metu kameros nieko nebuvo užfiksavusios( b.l.98). Akivaizdu, jog į įvykį parduotuvės apsaugos darbuotojas, taip pat nebuvo atėjęs, nes tokių duomenų nepateikė nei vienas iš proceso dalyvių. Taigi šios teisme ištirtos ir įvertintos aplinkybės rodo jog visuomenės rimtis ir tvarka pažeista nebuvo. Vien ta aplinkybė jog konfliktas vyko viešoje vietoje nereiškia, kad buvo sukeltos nusikalstamos pasekmės. BK 284 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą tam, kas viešoje vietoje necenzūriniais žodžiais ar nepadoriu elgesiu trikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Motyvas nėra šio nusikaltimo sudėties požymis ir veikai kvalifikuoti pagal BK 284 str. 1 d. ar 2 d. reikšmės neturi. Jie gali būti tiek chuliganiški, tiek ir asmeniniai ar net savanaudiški arba kitokie. Taikant BK 284 str. 1 d. ar 2 d., būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. Taikant BK 284 str. 1 d., būtina nustatyti kilusius padarinius, o taikant BK 284 str. 2 d., pakanka pavojingos veikos požymių nustatymo (kasacinė nutartis Nr. 2K-405/2013). Kaltinamojo V. V. veiksmai – necenzūrinių žodžių vartojimas prieš nepilnametį E. B. ir jo motiną bei bandymas neteisėtais būdais E. B. paauklėti viešojoje vietoje, stumtelti nepilnametį, aiškiai vertintini ne tik kaip įžūlūs, bet ir kaip nepadorus elgesys, trikdęs visuomenės rimtį ir tvarką. Todėl kaltinamojo V. V. padaryta veika perkvalifikuotina iš BK 284 str. 1 d. į BK 284 str. 2 d. ir jis dėl šio nusižengimo pripažintinas kaltu ir baustinas. Toks veikos perkvalifikavimas pagal įstatymą iš nusikaltimo į baudžiamąjį nusižengimą, nesikeičiant esminėms faktinėms aplinkybėms, yra galimas, nes nesunkina kaltinamojo teisinės padėties( BPK 256str.4d.). Iš kaltinimo šalintinos aplinkybės „ stebint pašaliniams asmenims“, kadangi šioje byloje nėra nustatyti konkretūs asmenys matę šį įvykį, o esant tik manymui jog galėjo matyti ir pašaliniai asmenys, tokia kaltinime aplinkybė laikytina neįrodyta ir nepagrįsta. Gi vienintelis liudytojas , kuris buvo nustatytas A. M., teigė jog jis atėjo su draugu E. B., tačiau nematė pastūmimo ar sudavimo kumštimi į pilvą, girdėjo tik triukšmą kurį kėlė tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusieji. Taip pat teismas laiko neįrodytomis aplinkybėmis ir šalina iš kaltinimo „suduodamas vieną smūgį kumščiu į pilvą“, keičiant šias aplinkybes į „tyčia ranka pastumdamas“. Nukentėjusysis E. B. teisme nurodė, kad jam ranka sudavė smūgį į pilvą, bet smūgis nebuvo stiprus, jam pavyko atsitraukti, šiokį tokį skausmą pajuto. Teismas vertindamas įrodymus daro išvadą, kad kitų objektyvių, rašytinių įrodymų dėl smūgio nukentėjusiam į pilvą kumštimi šioje byloje nėra ir mano jog išlieka pagrįstos abejonės dėl tokio smūgio sudavimo, kurios pagal teismų suformuotą praktiką vertintinos kaltinamojo naudai. Kaltinamasis neneigė jog jis ranka stumtelėjo besiartinantį E. B. nuo savęs. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad kaltinamasis nebuvo kaltinamas fizinio skausmo sukėlimu. Taip pat iš kaltinimo šalintina aplinkybė „ demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką“, keičiant į „trikdė visuomenės rimtį ir tvarką“. Toks kaltinimo patikslinimas, nekeičia faktinių aplinkybių, nesunkina kaltinamojo teisinės padėties, todėl yra galimas( BPK 256str.4d.). Nukentėjusios L. B. parodymai vertintini kaip suinteresuoto asmens, siekiančio materialinės naudos.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė L. B. pareiškė civilinį ieškinį 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 11). Civilinė ieškovė tiek ieškinyje, tiek posėdžio metu nurodė, kad įvykio metu ir po jo, ji ir jos sūnus patyrė emocinį bei psichologinį sukrėtimą, jautėsi pažeminti, sūnui buvo sunku susikaupti mokykloje. Ji vartojo vaistus. Sūnaus pas medikus nevedė. Sekančią dieną po įvykio sūnus ėjo į mokyklą.

Civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo netenkintinas.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pažymėtina, kad teismų praktikoje atlygintina neturtine žala suprantama kaip ne be kokio intensyvumo ir laipsnio neigiamas poveikis, dvasiniai ir fiziniai išgyvenimai. Neturtinė žala konstatuojama ir atlyginama tada, kai ją darantys veiksmai ir veiksniai yra pakankamai intensyvūs, ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeistų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. Neturtinės žalos atlyginimas pateisinamas, kai dėl tam tikro padaryto teisės pažeidimo patirtas sielvartas, stresas, rūpestis ir kiti dvasiniai, fiziniai išgyvenimai, kančios peržengia tam tikrą ribą, identifikuojamą pagal tokius apibūdinimus kaip „intensyvus“, „žymus“, „išskirtinio sunkumo“ ar „patirtas išskirtinėmis aplinkybėmis“ ir pan. Be to, neturtinės žalos atlyginimas priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti. Šioje byloje nustatyta, kad nukentėjusieji eidami į susitikimą su kaltinamuoju, privalėjo tikėtis konfliktinės situacijos, būti pasiruošę nemaloniam pokalbiui, tai yra dėl kaltinamojo sumušto sūnaus. Iš byloje nustatytų aplinkybių ,matyti, kad nukentėjusieji tam ir buvo pasiruošę, atėjo nukentėjusysis su mama ir su draugais, tuo tarpu kaltinamasis atėjo vienas. Tai nebuvo atsitiktinis užpuolimas, o iš anksto suplanuotas nemalonus susitikimas. Nukentėjusieji galėjo pasirinkti kitokį elgesio variantą ir atsisakyti susitikti su kaltinamuoju, tačiau motina L. B. būdama įstatyminė atstovė savo nepilnamečio sūnaus, neapdairiai elgdamasi ėjo į susitikimą su sumušto vaiko tėvu. Šioje byloje nustatyta ir tai, kad jokių pasekmių nusikalstama veika, nebuvo padaryta, nėra sužalojimo ar turtinės žalos, nėra sukelto fizinio skausmo, nes traktuoti fizinio skausmo sukėlimo, pastūmimą nuo savęs, nėra jokio teisinio pagrindo. Nustatyta ir tai, kad konfliktavo abi pusės, tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusieji, vieni kitų atžvilgiu naudodami necenzūrinius, grasinančius žodžius. Todėl abi pusės viešoje vietoje elgėsi netinkamai. Bylos duomenimis, E. B. sekančią dieną ėjo į mokyklą, medikų pagalbos jam taip pat neprireikė. L. B. atžvilgiu buvo vartojami necenzūriniai žodžiai, tačiau teismo posėdžio metu ji patvirtino, jog ir ji viešai išsakė necenzūrinius žodžius kaltinamojo atžvilgiu. Todėl teismas įvertinęs visas nustatytas šioje byloje aplinkybes daro išvadą, jog vien teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankamas pažeistai teisei apginti, todėl sutinkamai su LR BPK 115str.1d. teismas ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo atmeta, kaip neįrodytą ir nepagrįstą.

Nuosavybės teisių apribojimas šioje byloje netaikytas. Proceso išlaidų nėra. Daiktinių įrodymų byloje nėra.

K. V. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti (b. l. 32, 33), nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti. V. V. laikinai sulaikytas ar suimtas nebuvo.

Kaltinamojo V. V. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta (LR BK 59 str., 60 str.).

Skirdamas bausmes teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, padarytų nusikaltimų motyvus ir tikslus, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kaltinamojo asmenybę (LR BK 54 str. 2 d.).

V. V. teistas (b. l. 37-39, 41-45, 48-50), paskutinį kartą 2012-07-13 Kauno miesto apylinkės teismo pagal LR BK 281 str. 2 d., 2012-11-30 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu šis nuosprendis pakeistas ir paskirta galutinė, subendrinta bausmė – 50 MGL, t. y. 6500 Lt bauda, vadovaujantis LR BK 67 str. 2 d. 1 p. 3 d., 68 str. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 m., 2013-02-01 išduotas vykdomasis raštas (Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys), baustas administracine tvarka (b. l. 52), VšĮ Kauno Kalniečių poliklinikos psichikos sveikatos centro duomenų bazėje neužregistruotas (b. l. 55), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neužregistruotas (b. l. 57), dirba.

Kaltinamasis V. V. padarė baudžiamąjį nusižengimą (LR BK 12 str.), pavartojo necenzūrinius žodžius, jo padaryta veika formali, turtinė žala nepadaryta. Atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, jis turi nepilnametį sūnų, kuris mokosi, dirba. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, siekiant įgyvendinti teisingumo principą, tikslinga V. V. už padarytą nusikalstamą veiką skirti baudą ( LR BK 47 str.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 303 str., 305 str., 306 str., 307 str., 308 str., 310 str., 313 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. V. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą LR BK 284 str. 2 d. ir nuteisti 6 MGL (780 Lt (septynių šimtų aštuoniasdešimties litų)) dydžio bauda.

Įpareigoti nuteistąjį per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB bankas ,,Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Išaiškinti nuteistajam, kad sumokėjus baudą privalo pateikti Kauno apylinkės teismo raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui banko kvitą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str., 23 str.).

V. V. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

L. B. ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo pareikštą jos ir jos nepilnamečio sūnaus E. B. interesais, atmesti kaip nepagrįstą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.