Kauno apygardos teismo nutartis

2012-11-15 · Civilinė byla Nr. 2A-1653-264/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-11-15
Bylos Nr.
2A-1653-264/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Nijolia Indreikienė (pirm.), Virginija Lozoraitytė, Aušra Baubienė (pran.)
Atsakovas
M. K.
Ieškovas
G. B.
Advokatai
Irena Andriuškevičienė, Antanas Pliauga
Kategorijos
  • 30.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1653-264-2012Procesinio sprendimo kategorijos: 30.2; 121.14; 121.21 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. lapkričio 15 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų: Aušros Baubienės (pranešėja), Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė) ir Virginijos Lozoraitytės, sekretoriaujant Violetai Grigaravičienei,

dalyvaujant apeliantei (atsakovei) M. K. ir jos atstovui advokatui Antanui Pliaugai, ieškovo atstovei advokatei Irenai Andriuškevičienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės M. K. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-844-90/2012 pagal ieškovo G. B. ieškinį atsakovei M. K. dėl nekilnojamųjų daiktų išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas įpareigoti atsakovę su šeimos nariais atlaisvinti gyvenamąjį namą, priklausinius ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini) iškeldinant ją su šeimos nariais ir jai priklausančiais kilnojamaisiais daiktais per 5 kalendorines dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo, taip pat skirti atsakovei 20 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 proc. šios baudos paskirti ieškovui. Ieškovas nurodė, kad 2011 m. birželio 13 d. turto pardavimo iš varžytynių aktu įgijo nuosavybės teise gyvenamąjį namą, ūkio pastatus, kiemo statinius ir 2,5921 ha ploto žemės sklypą, kurie iki turto pardavimo iš varžytynių nuosavybės teise priklausė atsakovei. Ieškovas negali disponuoti jam priklausančiu turtu, nes name gyvena atsakovė su savo šeimos nariais. Atsakovė nereaguoja į ieškovo žodinius prašymus išsikelti, taip pat į raginimą-pareiškimą, įteiktą per notarų biurą, todėl ieškovas siekia savo pažeistas teises apginti kreipdamasis į teismą.

Atsiliepimas

Atsakovė prašė ieškinį atmesti, kadangi gyvenamasis namas ir kitas turtas buvo jos asmeninė nuosavybė, ieškovas nesikreipė iš karto dėl jos iškeldinimo, todėl, atsakovės nuomone, tarp šalių susiklostė panaudos teisiniai santykiai. Prašė leisti toliau gyventi name, kadangi ji su šeima neturi kitos gyvenamosios patalpos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Alytaus rajono apylinkės teismas 2012 m. balandžio 10 d. sprendimu ieškinį tenkino; įpareigojo M. K. su šeimos nariais atlaisvinti gyvenamąjį namą su priklausiniais ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), iškeldinant ją su šeimos nariais ir jai priklausančiais kilnojamaisiais daiktais per penkias kalendorines dienas nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo; prašymą dėl baudos skyrimo atmetė; priteisė iš M. K. 139 Lt žyminį mokestį, 1000 Lt už teisinę pagalbą, viso 1139 Lt bylinėjimosi išlaidų G. B. ir 10 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei. Teismas nustatė, kad sodyba (duomenys neskelbtini), yra ieškovo asmeninė nuosavybė, 2011-06-13 įgyta pagal Turto pardavimo iš varžytynių aktą. Ieškovas ragino atsakovę išsikelti iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio namo, 2011-12-19 išsiuntė raginimą per notarų kontorą, tačiau atsakovė į raginimus nereagavo. Teismas nurodė, kad ieškovo šeimai reikalingas būstas, todėl atsakovės šeima iškeldintina iš ieškovui priklausančios sodybos. Prašymo skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis teismas netenkino, nes atsakovė bando ginti savo interesus, siūlo ieškovui taikos sąlygas, jos materialinė padėtis sunki.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovė M. K. apeliaciniu skundu (b. l. 42-44) prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantės nuomone, teismo sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, nes:

1. Teismas neobjektyviai vertino faktines bylos aplinkybes, šališkai rėmėsi tik ieškovo parodymais ir argumentais, ir visiškai nesigilino į apeliantės teiktus argumentus ir motyvus.

2. Teismas visiškai nevertino itin svarbios aplinkybės, kad su apeliante gyvena jos dukra su mažamečiais vaikais. Nagrinėjant bylą, nebuvo įtraukta Vaiko teisių apsaugos tarnyba. Pilnai patenkinus ieškovo ieškinį, buvo akivaizdžiai pažeisti su apeliante gyvenančių nepilnamečių vaikų interesai, kurie yra prioritetiniai ir sudaro viešą interesą.

3. Teismo sprendimas prieštarauja žmogaus teisei į būsto neliečiamybę. Apeliantė ir jos šeimos nariai neturi kito gyvenamojo būsto, nes visą laiką gyveno šiame ginčo būste, šiuo metu jų materialinė padėtis yra ypatingai sunki. Tačiau apeliantė galėtų laikinai išsinuomoti ginčo namų valdą, o esant sutarimui už prieinamą kainą norėtų ir išsipirkti iš dabartinio savininko.

4. Teismas priimdamas sprendimą nesivadovavo teisingumo principu, nes įrodymų vertinimas nebuvo pagrįstas išsamiu visų bylos aplinkybių vertinimu, kas sukliudė išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą objektyvų bei teisiškai pagrįstą sprendimą.

Atsiliepimas

Ieškovas G. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 51-54) prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovo nuomone, apeliantė siekia grąžinti civilinę bylą nagrinėti iš naujo vieninteliu tikslu - kad teisminis procesas kuo ilgiau būtų užtęstas ir kad ji galėtų ir toliau neteisėtai be atlygio naudotis svetimu turtu. Ši civilinė byla nėra priskiriama bylų kategorijai, kuriose teismo vaidmuo yra aktyvus. Atsiliepime į ieškinį ir teismo posėdžio metu atsakovė neteikė įrodymų, patvirtinančių apeliacinio skundo argumentus, jog su ja gyvena dukra ir jos nepilnamečiai vaikai, todėl neturi teisinio pagrindo tokiomis aplinkybėmis grįsti apeliacinio skundo ir reikalauti nepilnamečių vaikų teisių gynimo. Net prie apeliacinio skundo tokie įrodymai (vaikų gimimo liudijimai, duomenys, kad vaikai neturi tėvų, duomenys, kad jų tėvai neturi būsto ar negali jo turėti ir kt.) nėra pateikti. Ieškovui priklausančiame būste yra deklaravusi gyvenamąją vietą atsakovė su savo sutuoktiniu, jokių kitų šeimos narių atsakovė nėra deklaravusi. Atsakovės šeimos narių teisė į būstą buvo išspręsta pardavus būstą varžytinių metu - gyvenamosios patalpos atsakovė neteko pardavus būstą iš varžytinių, turto pardavimo iš varžytinių aktas buvo patvirtintas Alytaus rajono apylinkės teismo teisėjo, kuris prieš tvirtindamas aktą įsitikino, kad trečiųjų asmenų teisės pardavus būstą iš varžytinių nėra ir nebus pažeistos. Apeliacinio skundo argumentai apie pareigą valstybei (teismui) užtikrinti nepilnamečių vaikų apsaugą ir jų teisę į būstą, turi būti taikomi ne atsakovės šeimai (atsakovė nepilnamečių vaikų neturi), bet ieškovo šeimai. Būtent ieškovo nepilnamečio vaiko - R. B., gimusio (duomenys neskelbtini), teisės į būstą yra grubiai pažeidžiamos, nesudarant sąlygų vystytis ir augti tokioje aplinkoje, kokią yra parinkę tėvai kaip geriausiai atitinkančią vaiko interesus ir poreikius. Ieškovas yra priverstas turėti išlaidas už būsto nuomą, kuriame laikinai iki atsakovė atlaisvins būstą, gyvena su savo šeima. Patenkinus atsakovės skundą būtų pažeisti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principai. Atsakovės materialinė padėtis nėra sunki, nes ji yra darbingo amžiaus, nėra neįgali, ji turi kito nekilnojamojo turto (žemės sklypą), kurį pardavus gali įsigyti būstą. Ieškovas nėra atsakingas už atsakovės materialinę padėtį, jis neįpareigotas vykdyti socialinių atsakovės reikmių, nes tokia priedermė priskiriama pačiai atsakovei ir valstybei. Atsakovės šeimos nariai yra pilnamečiai. Savo nepilnamečiais vaikais turi pasirūpinti ne seneliai, o tėvai. Neįgalinčius pasirūpinti vaikais tėvus remia valstybė, suteikdama socialines pašalpas, nuomojamą būstą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Vienas iš absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų yra atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų (CPK 329 str. 2 d. 2 p.). Aiškinant ir taikant civilinės teisės normas, turi būti atsižvelgiama į tam tikros teisės normos tikslus ir uždavinius, objektą ir interesą, kurį ta teisės norma gina, taip pat tos teisės normos sisteminius ryšius su kitomis normomis ir t. t. CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatant absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą, siekiama užtikrinti, jog teismuose nebūtų nagrinėjami su asmens teisėmis bei pareigomis susiję klausimai, šiam apie tokį nagrinėjimą nežinant ir negalint išreikšti savo pozicijos, t. y. ši teisės norma skirta užtikrinti asmens teisę būti išklausytam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-343/2010). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad toks pirmosios instancijos teismo sprendimas besąlygiškai turi būti panaikintas. Šio proceso teisės normos pažeidimo apeliacinės instancijos teismas negali ištaisyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2006; 2008 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462/2008).

Kolegijos nuomone, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra absoliučiai negaliojantis, kadangi teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Iš šios bylos duomenų matyti, kad ginčo name (duomenys neskelbtini), kartu su apeliante gyvena jos sutuoktinis V. K. bei pilnametė dukra J. L. su nepilnamečiais vaikais, tačiau šie asmenys neįtraukti į bylą dalyvaujančiais asmenimis.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatų, kad pagal CPK nuostatas tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas visų pirma siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, nes būtent ieškinio pagrindo ir dalyko tinkamas suformulavimas leidžia apibrėžti teisminio nagrinėjimo ribas ir užtikrinti visišką ginčo išsprendimą. Ieškinio pagrindo ir dalyko tinkamas suformulavimas reikšmingas ir todėl, kad pagal juos sprendžiama, koks yra ginčo pobūdis. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent ieškinio dalyko (ir pagrindo) tinkamas suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises.

Ieškinio reikalavimas iškeldinti atsakovę su šeimos nariais suformuluotas neaiškiai. Nurodytos aplinkybės rodo, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įstatymo draudimą sprendime spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų (CPK 266 str.). Pirmosios instancijos teismas turėjo pasiūlyti ieškovui tinkamai suformuluoti ieškinio reikalavimą bei nurodyti šalis pasinaudojant CPK 115 str. dėl trūkumų ištaisymo. Be to, skundžiamas teismo sprendimas ydingas ir tuo, kad nesant jame nurodytų asmenų, kuriuos nuspręsta iškeldinti, jis negali būti įvykdomas teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka. Šis proceso trūkumas negali būti pašalintas apeliacinės instancijos teisme, neįtraukti į procesą asmenys kurių teisės ir pareigos susijusios su nagrinėjamu ginču, turi teisę dalyvauti nagrinėjant bylą bei naudotis visomis byloje dalyvaujančių asmenų teisėmis, kuriomis jie negalėjo pasinaudoti nuo proceso teisme pradžios.

Pripažinus esant absoliučiam sprendimo negaliojimo pagrindui, kiti apeliacinio skundo argumentai įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui neturi, todėl teisėjų kolegija jų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo sprendimą naikina dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo (CPK 239 str. 2 d. 2 p.) ir bylą perduoda nagrinėti iš naujo apylinkės teismui (CPK 326 str. 1 d. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 10 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjos Aušra BaubienėNijolia IndreikienėVirginija Lozoraitytė