- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-03-04
- Bylos Nr.
- 1A-252-327-2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-26-1-00470-2012-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Regina Cemnolonskienė, Viktoras Preikšas, Algimantas Smolskas, Laima Grėbliūnienė
- Nuteistasis
- P. L.
- Advokatai
- Rasa Kalkauskienė
Pranešėjas Viktoras Preikšas Baudžiamoji byla Nr. 1A-252-327/2013
Teisėja Dalia Kursevičienė Teisminio proceso Nr. 1-26-1-00470-2012-6
2013 m. kovo 4 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Viktoro Preikšo (kolegijos pirmininkas), Reginos Cemnolonskienės ir Algimanto Smolsko, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorei Onai Kandrotienei, nuteistajam P. L., jo gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. L. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nuosprendžio, kuriuo P. L. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 str. 1 d., 253 str. 1 d., 284 str. 1 d. ir nuteistas:
pagal BK 138 str. 1 d.– laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams;
pagal BK 253 str. 1 d. – laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams;
pagal BK 284 str. 1 d. – laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., prie griežčiausios bausmės iš dalies pridėtos švelnesnės bausmės ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams šešiems mėnesiams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 65 str., 66 str. į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2012-04-01 iki 2012-11-29. Bausmės pradžia skaičiuota nuo nuosprendžio paskelbimo dienos - 2012-11-29.
Kardomoji priemonė – suėmimas, palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Iš P. L. priteista trys šimtai litų turtinės žalos atlyginimo R. I..
Aprašomoji dalis
nustatė:
P. L. nuteistas už tai, kad nuo nenustatyto laiko, neturėdamas leidimo, (duomenys neskelbtini) namo bendro naudojimo džiovykloje laikė šaunamąjį ginklą – 16-to kalibro, vienvamzdį, lygiavamzdį, nupjautvamzdį šautuvą, pagamintą savadarbiu būdu, perdirbant pramoninės gamybos medžioklinį šautuvą ??? Nr. (duomenys neskelbtini) (TSRS), ir šaudmenis – šešis namudiniu būdu užtaisytus 16-to kalibro medžioklinius šovinius, kuriuos 2012-04-01 apie 7 val., nusinešęs prie (duomenys neskelbtini) bei šaudamas į R. I. buto, esančio (duomenys neskelbtini) virtuvės langą, panaudojo šaunamąjį ginklą, kurį su iššauta šovinio tūtele paslėpė (duomenys neskelbtini) namo penktoje laiptinėje, o likusius šaudmenis – to paties namo antroje laiptinėje.
Be to, jis 2012-04-01 apie 7 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, išdauždamas R. I. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), balkono stiklą, peršaudamas lango stiklo paketą ir žaliuzes, taip sugadindamas nedidelės 220 Lt vertės svetimą turtą ir išplūsdamas R. I. necenzūriniais žodžiais bei šaudamas iš to paties medžioklinio šautuvo į jai priklausančios virtuvės lango stiklą, savo įžūliu elgesiu, viešojoje vietoje, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.
Be to, jis 2012-02-17 apie 7 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), panaudodamas prieš N. S. fizinį smurtą – smogdamas jam lazda per galvą, įspirdamas į veidą bei suduodamas ne mažiau devynių smūgių į liemens kairę pusę, krūtinę, žastą, dilbį, kairį sėdmenį, šlaunis ir vieną smūgį į kairę blauzdą, padarė jam nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
Nuteistasis P. L. apeliaciniu skundu prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nuosprendį pakeisti, paskirti jam švelnesnę bausmę. Skunde nurodoma, kad apeliantas neseniai atliko bausmę už sunkų nusikaltimą, kad grįžusio iš įkalinimo įstaigos visuomenė jo nepriėmė. Be to, buvo nužudytas jo brolis, todėl norėdamas užsimiršti ir numalšinti skausmą jis pradėjo dažniau vartoti alkoholį, pakriko nervų sistema, tapo irzlus. Mano, kad nėra agresyvaus būdo, tačiau šalia nebuvo žmonių, kurie jam būtų padėję ir patarę. Gailisi padaręs nusikaltimą ir jaučia gėdą prieš žmones, kuriuos nuskriaudė.
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti.
Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo P. L. apeliacinis skundas atmetamas.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d.).
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo nusikalstamas veikas ir paskyrė P. L. bausmes, laikantis bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 str. Teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – tiek nuteistojo asmenybę, tiek jo padarytų nusikalstamų veikų bei jo paties pavojingumą apibūdinančias aplinkybes.
Apylinkės teismas nustatė, kad nusikalstamas veikas nuteistasis P. L. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jų padarymui, todėl pagrįstai pripažino šią aplinkybę sunkinančia jo atsakomybę (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Jo atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Spręsdamas bausmės rūšies parinkimo klausimą, teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, jog P. L. padarė du nesunkius ir vieną apysunkį nusikaltimą, anksčiau buvo teistas už labai sunkaus nusikaltimo padarymą – kito asmens nužudymą, nusikaltimus padarė praėjus keliems mėnesiams po to, kai buvo paleistas iš pataisos įstaigos, nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą, kas pagal BK 27 str. 1 d. yra laikoma nusikaltimų recidyvu, o toks asmuo – recidyvistu. Visa tai leidžia teigti, kad nuteistajam anksčiau paskirta bausmė įtakos nepadarė, kad jo padaryti nusikaltimai nėra atsitiktiniai, o yra nulemti susiformavusių neigiamų nuteistojo dorovinių ir vertybinių nuostatų, todėl teismas padarė pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai P. L. atžvilgiu gali būti pasiekti tik skiriant jam terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Be to, BK 56 str. 1 d. numatyta, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę.
Nors sankcijose už nuteistajam P. L. inkriminuotus nusikaltimus numatyta ne tik laisvės atėmimo bausmė, bet ir kitokios bausmės, teisėjų kolegijos nuomone, esant nustatytoms aplinkybėms, kurios privalomos vertinti skiriant bausmę, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam už nusikaltimų padarymą pagrįstai skyrė laisvės atėmimo bausmes, nes tik realaus laisvės atėmimo bausmės paskyrimas gali užtikrinti LR BK 41 str. numatytų tikslų įgyvendinimą, t. y. ne tik nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, siekti, kad jis daugiau nebenusikalstų ir laikytųsi įstatymų, tačiau ir apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas.
BK 61 str. 2 d. numatyta, kad esant nuteistojo atsakomybę lengvinančioms ir (ar) sunkinančioms aplinkybėms, teismas įvertina jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes ir skiria bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 61 str. 2 d. neriboja teismo teisės pasirinkti BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytos bausmės rūšies ar nustatyti jos dydžio, tačiau reikalauja motyvuoti atitinkamą sprendimą. Nustatydamas bausmės dydžius, pirmosios instancijos teismas P. L. už padarytas nusikalstamas veikas paskyrė laisvės atėmimo bausmes, kurios savo dydžiu yra mažesnės, negu BK 138 str. 1 d. ir 253 str. 1 d. sankcijose numatyti terminuoto laisvės atėmimo vidurkiai ir tik nežymiai didesnė nei BK 284 str. 1 d. sankcijoje numatytos šios bausmės vidurkis. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sprendžia, kad nuteistajam teisingai ir nepažeidžiant BK 63 str. 1 d. ir 4 d. nuostatų skundžiamu nuosprendžiu bausmės buvo subendrintos prie griežčiausios laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes. Pažymėtina ir tai, kad subendrindamas bausmes apylinkės teismas nuteistojo atžvilgiu parinko palankesnį bausmių subendrinimo būdą, t. y. bausmes subendrino jas sudėdamas iš dalies, o ne visiškai.
Apelianto nurodytos aplinkybės, kad jis dėl padarytų nusikalstamų veikų labai gailisi, nusikalto dėl to, kad grįžus iš įkalinimo įstaigos nesulaukė pagalbos, sielvartavo, nes buvo nužudytas jo brolis, teisėjų kolegijos nuomone, yra nepakankamos tam, kad būtų vertinamos kaip sudarančios pagrindą švelninti jam paskirtą bausmę. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bausmės dydį, pakankamai atsižvelgė į nuteistojo asmenybę, nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, tyčinių nusikaltimų recidyvą, nuteistojo atsakomybę sunkinančią ir lengvinančią bei kitas teismo nustatytas aplinkybes, todėl laikytina, kad P. L. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams šešiems mėnesiams neprieštarauja teisingumo principui ir yra tinkama bausmės tikslams realizuoti, ir nėra pagrindo dar kartą į jas atsižvelgti bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjų kolegija nenustatė, kad byloje ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu buvo padaryti esminiai BPK pažeidimai, kuriais būtų suvaržytos įstatymų garantuotos nuteistojo teisės ir kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisėtą apkaltinamąjį nuosprendį, kuriame išvadas dėl nuteistojo kaltės, bausmių rūšies, jų dydžio ir subendrinimo pagrindė bylos duomenimis ir reikiamai motyvavo, todėl nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Nuteistojo P. L. apeliacinį skundą atmesti.