- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-18
- Bylos Nr.
- B2-1621-173/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00703-2009-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Leonas Jachimavičius
- Pareiškėjas
- Tomo Norbuto
- Trečiasis asmuo
- „Swedbank“ AB
- Advokatai
- Erikas Rugienius
- Kategorijos
- 126.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Leonas Jachimavičius, sekretoriaujant Violetai Grigaravičienei, dalyvaujant pareiškėjo Tomo Norbuto atstovui advokato padėjėjui Erikui Rugieniui, bankrutuojančios UAB „First autologistic company“ administratorius įgaliotam asmeniui Virginijui Sagatauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo Tomo Norbuto skundą dėl bankrutuojančios UAB „First autologistic company“ 2010 m. lapkričio 17 d. kreditorių komiteto nutarimo dalies panaikinimo, tretysis asmuo „Swedbank“ AB,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas T. Norbutas prašo panaikinti 2010 m. lapkričio 17 d. bankrutuojančios UAB „First autologistic company“ nutarimą ta apimtimi, kuria nutarta nustatyti bankrutuojančios UAB „First autologistic company“nekilnojamo turto pradines pardavimo kainas.
Nurodo, kad nustatytos kainos neatitinka tikrosios rinkos vertės. Tai nekilnojamas turtas: žemės sklypas Vytauto g. 48a, Marijampolėje, unikalus Nr. 1801-0054-0045, likutinė vertė-17 600 Lt, gyvenamasis namas(restoranas) Vytauto g. 48a, Marijampolėje, 832 032, 37 vertės, bendra viso šiom turto likutinė vertė-849 632, 37 Lt, o pardavimo kaina-435 600 Lt; administracinis pastatas V. Kudirkos g. 47c, Marijampolėje, unikalus Nr. 1893-6002-2011, kurio likutinė vertė-37 861, 15 Lt, žemės sklypas V. Kudirkos 47c, Marijampolėje, unikalus Nr. 4400-0691-15184, kurio likutinė vertė-53 000 Lt, pastatas sandėlis V. Kudirkos 47c, Marijampolėje, unikalus Nr. 1893-6002-2088, kurio likutinė vertė 18 778 Lt, kiti statiniai(aikštelė, tvora) Kudirkos g.47c, Marijampolėje, Unikalus NR. 1893-6002-2111, kurių likutinė vertė-2 889 Lt, bendra viso šio turto likutinė vertė-112 528, 15 Lt, o pardavimo kaina 158 350 Lt; butas S. Dariaus ir S. Girėno g. 8-2, Birštone, kurio likutinė vertė 121 520, 72 Lt, pardavimo kaina-45 121 Lt. Nustatytos kainos neatitinka realios rinkos vertės, todėl turi būti peržiūrimo ir patvirtintos vidutinės turto rinkos kainos, kadangi neaišku, kokiu pagrindu ir būdu buvo nustatytos turto pardavimo kainos.
Bankrutuojančios UAB „ First autologistic company“atstovas su skundu nesutinka. Nurodo, kad Įmonių bankroto įstatymo 33 straipsniu nustatyta, kad nekilnojamas turtas parduodamas iš varžytinių Vyriausybės nustatyta tvarka. Kito turto, išskyrus įkeistą, pardavimo tvarką nustato kreditoriai. Pareiškėjo T. Norbuto skunde nurodyti argumentai, kad kreditorių komiteto nustatytos kainos neatitinka realios rinkos vertės yra tik teiginiai, kurie nepagrėsti jokiais įrodymais.
2010 m. gruodžio 27 d. įvyko pirmosios nekilnojamojo turto varžytinės. Dalyvauti šiose varžytinėse užsiregistravo tik vienas dalyvis, kuris domėjosi vienu parduodamu objektu, kitu turtu niekas nesidomėjo. Dalyvauti 2011m. sausio 7 d. skelbtose varžytinėse niekas nepanoro.
Šalies argumentai
Tretysis asmuo „Swedbank“ AB su skundu nesutinka. Prašo skundą atmesti. Nurodo, kad turto likutinė vertė pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus nelemia ir negali lemti turto pardavimo iš varžytinių pradinės kainos nustatymo. T. Norbutas nepateikė jokių įrodymų, kad parduodamo turto kainos yra nepagrįstos. Banko įsitikinimu, kreditorių komiteto patvirtintos pradinės turto pardavimo kainos yra teisėtos ir pagrįstos, kadangi nustatytos turto rinkos kainos.
Skundas atmestinas. CPK 1straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad įmonių bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Įmonių bankroto procesą (bankroto bylos iškėlimą, kreditorių reikalavimų pateikimą ir tvirtinimą, įmonės likvidavimą dėl bankroto, taip pat kitas su bankrotu susijusias procedūras) reglamentuoja Įmonių bankroto įstatymas. Įmonių bankroto įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas šio įstatymo normų taikymo prioritetas kitų įstatymų atžvilgiu vykdant įmonės bankroto procedūras. Nagrinėjamu atveju kreditorius T. Norbutas prašo pripažinti negaliojančiais bankrutuojančios UAB „First autologistic company“ 2010m. lapkričio 17 d. kreditorių komiteto susirinkimo nutarimo dalis, kuriomis nustatytos bankrutuojančiai įmonei priklausančio ir įkeisto turto pardavimo kainos ir tvarka. Pareiškėjo nuomone, kreditorių komiteto susirinkimo nutarimas turi būti panaikintas dalyje, kuria nutarta nustatyti bankrutuojančios UAB „First autologistic company“ nekilnojamojo turto pradines pardavimo kainas, kadangi jos neatitinka nekilnojamojo turto rinkos kainų.
Įmonių bankroto įstatymas kreditoriams suteikia plačias teises, susijusias su bankrutuojančios įmonės turto valdymo ar disponavimo klausimais.
Motyvuojamoji dalis
Pagal Įmonių bankroto įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 1 punktą, įmonės turto pardavimo kainą tvirtina kreditorių susirinkimas, išskyrus įkeistą, ir teisės aktai nenustato privalomos turto įvertinimo procedūros prieš tvirtinant šias kainas, todėl teisė spręsti dėl šios procedūros tikslingumo paliekama kreditoriams. Ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001m. liepos 3 d. nutarimo Nr. 831 7 punktu nustatyta, kad pradinę įmonės turto pardavimo kainą tvirtina kreditorių susirinkimas(šiuo atveju kainą nustatė kreditorių komiteto susirinkimas). Šiuo atveju ginčas kilęs dėl bankams įkeisto nekilnojamojo turto pardavimo kainos.
Kreditorių susirinkimas(kreditorių komitetas) nėra saistomas tikslia turto rinkos verte. Nagrinėjamu atveju kreditorių komitetas neišreiškė valios kreiptis į turto vertintojus dėl parduodamo turto vertės nustatymo. Turto rinkos vertę apsprendžia ne turto vertintojų išvados, o parduodamo turto paklausa, tai yra už kokią pinigų sumą turtas galėtų būti parduotas sudarius tiesioginį komercinį sandorį tarp norinčių turtą parduoti ir pirkti asmenų po šio turto tinkamo pateikimo į rinką, jeigu abi šalys veiktų dalykiškai, be prievartos ir nesąlygojamos kitų sandorių bei interesų.
Pareiškėjas, nesutikdamas su parduodamo kilnojamojo turto kaina, nepateikė teismui preliminaraus šio turto vertinimo, ar kitų įrodymų, t. y. nepagrindė savo argumentų, jog parduodamo kilnojamojo turto kaina yra neprotingai maža.
Būtina pažymėti, kad dėl bankrutuojančios įmonės turto pardavimo buvo paskelbtos dvi varžytinės, bet domėtasi tik vienu objektu, daugiau niekas parduodamu turtu nesidomėjo, o tai reiškia, kad parduodamo nekilnojamojo turto vertė nėra neprotingai maža.
Nustatant įkeisto turto kainą ir tvarką bankroto procesą reglamentuojančios teisės aktų nuostatos nebuvo pažeistos, todėl skundą tenkinti pagrindo nėra.
Iš pareiškėjo T. Norbuto valstybei priteistina 38,20 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu(CPK 79, 88, 93 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
skundą atmesti.
Laikinąsias apsaugos priemones, kurios buvo nustatytos Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartimi, panaikinti įsiteisėjus šiai teismo nutarčiai.
Priteisti iš pareiškėjo Tomo Norbuto valstybei(biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT 24 73000101 12394300, įmokos kodas 5660) 38,20 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Nutartis per septynias dienas jos paskelbimo gali būti atskiruoju skundu skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.