- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-10-05
- Bylos Nr.
- II-12-880/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-44-3-00361-2016-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Linas Zinkevičius
- Pažeidėjas
- M. D., Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Patrulių
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio vyriausiajam patruliui Arminui Adomavičiui,
išnagrinėjo M. D. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato 2016 m. liepos 13 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariatas 2016 m. liepos 13 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 95N-66074194-16 M. D. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124¹ straipsnio 2 dalyje, padarymą paskyrė 80 Eur baudą.
Šalies argumentai
M. D. kreipėsi į teismą su skundu dėl minėto nutarimo ir prašė jį panaikinti, o administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Jis nurodė, kad nesutinka su policijos pareigūnų surašytu protokolu ir priimtu nutarimu, pagal kurį yra patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124 (1) str. 2 d. Tiek administracinio teisės pažeidimo protokole, tiek nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje nurodyta, kad pažeidimo esmė yra ta, kad jis vairavo automobilį AUDI A4 AVANT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir sustojęs Vilniaus g., Širvintose, stovėjo kelio ženklo N r. 333 (stovėti draudžiama) galiojimo zonoje. Jis pareigūnų nurodytoje vietoje buvo sustojęs ne dėl chuliganiškų paskatų, o dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios. Važiuodamas Atminties gatve, jis darė kairįjį posūkį ir įsuko į Vilniaus gatvę. Vilniaus gatvėje ties posūkiu, būdamas netoli bažnyčios, jis negalėjo įjungti pirmos pavaros. Kelis kartus pabandęs tai padaryti, suprato, kad važiuoti toliau negalės, todėl buvo priverstas sustoti šalia kelkraščio. Sustabdęs automobilį, jis iš karto įjungė automobilio avarinį mirksintį signalą. Važiuoti kitoms transporto priemonėms jis netrukdė ir jokio pavojaus kitiems eismo dalyviams nesukėlė, nes jo automobilis stovėjo kelkraštyje. Šiuo atveju jis įvykdė Kelių eismo taisyklių reikalavimą – sustojęs draudžiamoje vietoje, įjungė avarinę šviesos signalizaciją ir mano, kad papildomai pastatyti avarinio sustojimo ženklo nereikėjo, juo labiau, kad jis to padaryti ir negalėjo suspėti, mat policijos pareigūnai privažiavo gana greitai ir nurodė, kad jis pažeidė Kelių eismo taisykles. Išvažiuojant iš Atminties gatvės į Vilniaus gatvę, kelio ženklo Nr. 333 (stovėti draudžiama) pakeliui nėra (šis ženklas stovi už sankryžos Kabaldos kaimo pusėje) ir tuo keliu važiuojantis vairuotojas paprasčiausiai nemato ženklo, jog toje Vilniaus gatvės atkarpoje stovėti draudžiama. Šiuo atveju jo veikoje nėra ATPK 1241 str. 2 d. nurodytų požymių ir pareigūnai jį administracinėn atsakomybėn patraukė be pagrindo.
Teismo posėdžio metu M. D. prašė jo prašymą tenkinti. Jis papildomai nurodė, kad ženklas „Stovėti draudžiama“ toje vietoje negalioja.
Teismo posėdžio metu apklaustas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio vyriausiasis patrulis Arminas Adomavičius nurodė, kad patruliuojant Vilniaus gatvėje maždaug už 500 metrų nuo jų pastebėjo automobilį stovintį kelio ženklo „Stovėti draudžiama“ galiojimo zonoje. Pareigūnai lėtai privažiavo prie šio automobilio. Buvo matyti, kad vairuotojas kalbasi su draugu, juokauja. Priėjus pareigūnui, apie tai, kad jam sugedo automobilis, neįsijungia pavara nieko nepasakojo. Taip pat nebuvo matyti, kad būtų bandoma automobilį taisyti. Vairuotojui pasakius, kad bus rašomas administracinio teisės pažeidimo protokolas, jis su pažeidimu sutiko, nesiginčijo. Kelio ženklas „Stovėti draudžiama“ toje vietoje galiojo.
Liudytojas E. P. teismo posėdžio metu parodė, kad M. D. atvažiavo nuo parko pusės, tada jis išgirdo pašalinius garsus iš jo automobilio. Jam sustojus, jis M. D. per atidarytą automobilio langą pasakė, kad pasižiūrėtų, kas už jo sustojo, t.y. jis jam nurodė, kad už jo sustojo policijos automobilis, o pats nuėjo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas tenkintinas.
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 301 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Iš byloje esančio nutarimo matyti, kad M. D. nubaustas 80 Eur bauda už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje, dėl to, kad 2016 m. liepos 10 d. 21 val. 00 min. Vilniaus gatvėje, Širvintose, vairavo automobilį AUDI A4 AVANT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustojo ir stovėjo kelio ženklo Nr. 333 (Stovėti draudžiama) galiojimo zonoje.
M. D. nurodo, kad jis į Vilniaus gatvę įvažiavo iš Atminties gatvės ir jokio ženklo stovėti draudžiama jis nematė bei nurodo, kad sustojęs buvo ne ilgiau nei minutę ir net nebuvo išlipęs iš automobilio.
Išnagrinėjus bylą ir išanalizavus visus byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad byloje administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens M. D. versija liko nepaneigta ir nenuginčyta. Išvažiuojamojo teismo posėdžio metu nustatyta, kad įvažiuojant iš Atminties gatvės į Vilniaus gatvę link miesto centro jokio ženklo Stovėti draudžiama nėra, jis stovi 5-6 metrus iki sankryžos ir jo nesimato. Todėl atvažiavus į Vilniaus gatvę iš Atminties gatvės jokių draudimų stovėjimui nėra. Policijos pareigūnai sustabdė jau stovintį automobilį ir teismo posėdžio metu nurodė, kad nematė iš kurios gatvės automobilis įvažiavo į Vilniaus gatvę. Liudytojas E. P. teismo posėdžio metu patvirtino M. D. parodymus ir paaiškino, kad M. D. į Vilniaus gatvę įvažiavo iš Atminties gatvės, Vilniaus gatvėje stabtelėjo, nes kažkas girgždėjo automobilyje ir labai greitai prie jo privažiavo policijos automobilis ir pareigūnas paprašė M. D. pateikti dokumentus.
Administracinio teisės pažeidimo subjektas yra asmuo, kurio veikoje (veiksmuose arba neveikime) yra nustatyta administracinio teisės pažeidimo sudėties požymių, t.y. asmuo, atlikęs priešingą teisei kaltą (tyčinį arba neatsargų) veikimą arba neveikimą, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 str. 1 d.). Tinkamas administracinio teisės pažeidimo subjekto nustatymas yra būtina prielaida užtikrinanti, kad administracinėn atsakomybėn bus patrauktas asmuo kaltas pažeidimo padarymu. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą turi būti nustatyta, kokie neteisėti veiksmai buvo atlikti, jų priešingumas teisei bei juos atlikęs asmuo. Byloje esant nepaneigtai M. D. iškeltai versijai, jis administracinėn atsakomybėn patrauktas nepagrįstai, jo veiksmuose nėra kaltės, nes jis niekaip negalėjo matyti stovėti draudžiančio ženklo, todėl nutarimas naikintinas ir administracinė byla nutrauktina.
Pažymėtina ir tai, kad Kelių eismo taisyklių 1 priedo III skyriaus 5 punktas nustato, kad galiojimo zoną turinčių draudžiamųjų ženklų (319, 325, 327, 329, 331–335) draudimai galioja nuo draudžiamojo ženklo iki artimiausios sankryžos už draudžiamojo ženklo, o gyvenvietėse, kai nėra sankryžos, – iki gyvenvietės pabaigos. Draudžiamųjų ženklų galiojimas nesibaigia ties išvažiavimu iš šalia esančios teritorijos, taip pat ties lauko, miško ir kitais šalutiniais keliais, kuriuose nėra pirmumo ženklų.
Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 54 p. nurodo, kad sankryža yra kelių kirtimosi, jungimosi arba atsišakojimo viename lygyje vieta, įskaitant atvirus plotus, kuriuos sudaro kelių susikirtimai, susijungimai arba atsišakojimai. Sankryžomis nelaikomos vietos, kur išvažiuojama iš kelio į esančias šalia jo teritorijas arba įvažiuojama į kelią iš šalia jo esančių teritorijų.
Įvertinus situaciją, kyla pagrįstos abejonės, ar Vilniaus gatvės ir Atminties gatvės kirtimasis neturėtų būti laikomas sankryža. Pripažintina, kad vairuotojas, išvažiuojantis iš Atminties gatvės į Vilniaus gatvę, pagrįstai gali situaciją vertinti kaip išvažiavimą sankryžoje iš šalutinio kelio ir laikyti, kad draudžiamųjų kelio ženklų toje kelio atkarpoje nėra, o jei jie ir yra pastatyti toliau prieš sankryžą, jų galiojimo zona baigiasi iki sankryžos. Taigi įvykio metu buvo toks kelio ženklų išdėstymas, kuris sudarė prielaidas vairuotojui klaidingai įvertinti eismo reguliavimą, todėl šios aplinkybės taip pat šalina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
M. D. skundą tenkinti.
Vilniaus apskrities VPK Širvintų RPK VPS Kelių policijos grupės 2016 m. liepos 13 d. nutarimą administracinėje byloje Nr. 95N-66074194-16 panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą M. D. atžvilgiu nutraukti (ATPK 250 str. 1 p.).
Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama LR ATPK 302²-302⁵ straipsniuose nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui.