- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-07-02
- Bylos Nr.
- I-1020-0602/2009
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rūta Miliuvienė, Veslava Ruskan, Irena Paulauskienė
- Pareiškėjas
- Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje, Vyriausybės
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės, Vilniaus
- Trečiasis asmuo
- O. K., R. G.
- Kategorijos
- 1.2Aplinkos apsauga
- 13.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir teisėja pranešėja), Rūtos Miliuvienės ir Irenos Paulauskienės, sekretoriaujant Sigitai Brasienei, dalyvaujant pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje atstovei Vildai Vaičiūnienei, atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės atstovei Renatai Mikalavičiūtei, trečiajam suinteresuotam asmeniui O. K.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje prašymą atsakovams Vilniaus miesto savivaldybei, Vilniaus apskrities viršininko administracijai, VĮ Registrų centro Vilniaus filialui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims O. K. ir R. G. dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nust a t ė:
2008-06-18 Vilniaus miesto savivaldybės taryba priėmė sprendimą Nr. 1-535 „Dėl butams (duomenys neskelbtini) g. 9-2 ir (duomenys neskelbtini) g. 9-3 bendro adreso suteikimo“ (toliau – Sprendimas), kuriuo Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančiam butui, esančiam (duomenys neskelbtini) g. 2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir O. K. bei R. G. po ½ dalį nuosavybės teise priklausančiam butui, esančiam (duomenys neskelbtini) g. 3, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), suteikė bendrą adresą (duomenys neskelbtini) g. 3; Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Turto departamentui pavedė kreiptis į VĮ Registrų centro Vilniaus filialą dėl sujungto į vieną turtinį vienetą buto, esančio (duomenys neskelbtini) g. 9-3, kadastrinių matavimų bylos sudarymo (I t., b.l. 13).
2008-08-21 O. K. bei R. G. pasirašė susitarimą, kuriame yra nurodyta, kad O. K. bei R. G. sutinka, kad apjungus jiems nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini) g. 9-3, su Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu butu, esančiu (duomenys neskelbtini) g. 9-2, į vieną butą, jo bendras plotas nuosavybės teise pasidalijamas ir patalpomis disponuojama sekančia tvarka: Vilniaus miesto savivaldybei priklauso ir ji naudosis (duomenys neskelbtini) dalimi, t.y. ½ dalimi patalpos 3-1, patalpa 3-2, patalpa 3-3; O. K. bei R. G. priklauso ir jie naudosis (duomenys neskelbtini) dalimi, t.y. ½ dalimi patalpos 3-1, patalpa 3-5, patalpa 3-4 (I t., b.l. 194).
2008-09-03 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisijos posėdžio protokolu nutarta sutikti su buto (duomenys neskelbtini) g. 9-3 dalių pasidalijimu: Vilniaus miesto savivaldybei priklauso ir ji naudosis (duomenys neskelbtini) dalimis, t.y. ½ dalimi patalpos 3-1, patalpa 3-2, patalpa 3-3; O. K. bei R. G. priklauso ir jie naudosis (duomenys neskelbtini) dalimis, t.y. ½ dalimi patalpos 3-1, patalpa 3-5, patalpa 3-4 (Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų byla, b.l. 12). 2008-09-03 protokole yra nurodyta, kad 2008-06-18 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-535 savivaldybei priklausantis butas buvo sujungtas su O. K. bei R. G. priklausančiu butu.
2008-11-11 Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas surašė Pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. (101)-11.4-2526, kuriuo butą, esantį (duomenys neskelbtini) g. 9-3, pripažino tinkamu naudoti (I t., b.l. 192-193).
VĮ Registrų centro Vilniaus filialas sudarė registro įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) ir nuo 2008-11-25 įregistravo bendrosios dalinės nuosavybės teises Vilniaus miesto savivaldybės – į (duomenys neskelbtini) dalis, O. K. – į (duomenys neskelbtini) dalis, R. G. – į (duomenys neskelbtini) dalis buto, esančio Vilniaus m. sav. Vilniaus m. (duomenys neskelbtini) g. 9-3 (I t., b.l. 124-125). Registro įraše yra nurodyta, kad suformuoto sujungus daiktus butą įregistravimo pagrindas yra Statinio pripažinimo tinkamu naudoti 2008-11-11 aktas Nr. (101)-11.4-2526. Registro išraše yra pažymėta, kad 2008-08-21 susitarimo pagrindu yra nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka. Registro išraše yra nurodyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybės teisė į buto dalį yra įregistruota 1998-07-13 Vyriausybės nutarimo Nr. 870, 1999-07-13 perdavimo-priėmimo akto, 2008-08-21 susitarimo, Statinio pripažinimo tinkamu naudoti 2008-11-11 akto Nr. (101)-11.4-2526 pagrindu; O. K. bei R. G. – 2000-02-25 pirkimo-pardavimo sutarties, 2008-08-21 susitarimo, Statinio pripažinimo tinkamu naudoti 2008-11-11 akto Nr. (101)-11.4-2526 pagrindu.
Šalies argumentai
Pareiškėjas Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje (toliau – Vyriausybės atstovas) 2009-04-24 kreipėsi su prašymu į teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008-06-18 sprendimą Nr. 1-535 „Dėl butams (duomenys neskelbtini) g. 9-2 ir (duomenys neskelbtini) g. 9-3 bendro adreso suteikimo“ (I t., b.l. 2-4). Pareiškėjas patikslintu prašymu papildomai teismo prašo pripažinti buto, esančio (duomenys neskelbtini) g. 9-3, įregistravimą Nekilnojamojo turto registre negaliojančiu ir panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2008-11-11 Pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. (101)-11.4-2526 panaikinti (I t., b.l. 178-180).
Paaiškino, kad savivaldybės taryba 2008-06-18 sprendimo Nr. 1-535 1 punktu viršijo savo kompetencijos ribas, spręsdama savivaldybės vykdomajai institucijai priskirto klausimo nagrinėjimą, ir tuo būdu pažeidė Vietos savivaldos įstatymo 4 str. 1 d. 8 p. įtvirtintą teisėtumo principą bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-11-27 nutarimu Nr. 1395 patvirtintų (2003-10-07 redakcija) Numerių pastatams, patalpoms ir butams suteikimo, keitimo ir apskaitos taisyklių (toliau – Taisyklės) 4 ir 46 p., nustatančius, jog numeriai suteikiami, o suteikti numeriai patvirtinami savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimu. Nurodė, kad minėto sprendimo 2 punktas prieštarauja Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 8¹ str. 1 d. 4 p. nustatytam viešosios teisės principui, reiškiančiam, kad sandoriai dėl savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais. Pažymėjo, kad pareiškėjas 2008-12-08 kreipėsi į savivaldybės tarybą, siūlydamas svarstyti ginčijamo sprendimo panaikinimo klausimą, teikimas turėjo būti apsvarstytas artimiausiame posėdyje, ne vėliau nei per vieną mėnesį nuo teikimo dienos, o apie priimtą sprendimą pareiškėjui turėjo būti pranešta per 10 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos. Atsižvelgiant į tai, kad Vyriausybės atstovo teikimas į posėdžio darbotvarkę įtrauktas ir apsvarstytas nebuvo, o suėjus nustatytiems terminams Vyriausybės atstovui nebuvo tinkamai pranešta apie teikimo patenkinimą, laikytina, kad teikimą buvo atsisakyta tenkinti. Nurodė, kad neteisėto sprendimo pagrindu priimtas 2008-11-11 Pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. (101)-11.4-2526 ir šio akto pagrindu Nekilnojamojo turto registre atlikta buto, esančio (duomenys neskelbtini) g. 9-3, registracija yra neteisėti.
Per teismo posėdį pareiškėjo atstovė prašė pradinį ir patikslintą prašymą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsiliepime į pradinį ir patikslintą pareiškėjo prašymą atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašė pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą (I t., b.l. 29-34, 186-190). Atsakovas nurodė, kad Vyriausybės atstovas ginčija savivaldybės teisę sujungti jai nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą su privačiam asmeniui nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu į vieną turtinį vienetą. Vadovaujantis Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 1 str., savivaldybės turto valdymo, naudojimo ar disponavimo santykiams, kurių nereglamentuoja šis įstatymas, gali būti taikomas LR Civilinis kodeksas. Atsižvelgiant į tai, kad šis įstatymas nenumato konkrečių draudimų ginčijamu klausimu, taikytinos CK normos, nustatančios, jog pertvarkyti gyvenamąsias patalpas galima, jas sujungiant ar padalijant į kelis vienetus. Taryba, vadovaudamasi Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 11 str. 1 d. ir Vietos savivaldos įstatymo 48 str. 2 d. suteiktais įgalinimais, 2008-06-18 priėmė Sprendimą, kurio pagrindu, veikdama kaip civilinių teisinių santykių subjektas, išreiškė valią dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini) g. 9-2, sujungimo su O. K. ir R. G. nuosavybės teise priklausančiu butu, adresu (duomenys neskelbtini) g. 9-3. Pažymėjo, kad siekiant adreso suteikimo konkrečiam objektui, daiktas turi būti suformuotas kaip vienas nekilnojamasis daiktas. Todėl ginčijamu Sprendimu taryba tik išreiškė valią (sutikimą) dėl tokio daiktų suformavimo, neprarasdama nuosavybės teisių į jai priklausantį turtą. Nurodė, kad adresų suteikimas ir keitimas yra viena iš Konstitucijos ir įstatymų priskirta savivaldybei funkcijų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005-01-11 nutartyje administracinėje byloje Nr. A14-38-05 konstatavo, kad savivaldybės taryba neviršija savo kompetencijos, jeigu neperžengia savivaldos institucijų įgalinimų visumos ribų. Atsakovo teigimu, ginčijamas Sprendimas laikytinas individualiu teisės aktu, skirtu konkrečiam veiksmui atlikti. Remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str., savivaldybės viešojo administravimo subjektų priimtus individualius administracinius teisės aktus gali apskųsti teismui tik suinteresuoti fiziniai ar juridiniai asmenys, jei individualus teisės aktas pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus. Teismas imasi nagrinėti administracinę bylą ir pagal kitų subjektų kreipimąsi, kuriems tokią teisę (ar pareigą) nustato įstatymai. Atsižvelgiant į Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 4 str., darytina išvada, kad Vyriausybės atstovas neturėjo teisės skųsti Sprendimą. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjo argumentas, jog Pripažinimo tinkamu naudoti aktas neteisėtas, nepagrįstas. Paaiškina, kad statinys pripažįstamas tinkamu naudoti nustatyta tvarka sudarytai komisijai jį patikrinus ir patvirtinus, kad statinys atitinka nustatytus reikalavimus. Atsižvelgiant į statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2002 „Dėl statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“ 27.3 p. reikalavimus, komisijai buvo pateikti visi dokumentai, ir komisija, surašydama buto (duomenys neskelbtini) g. 9-3 Pripažinimo tinkamu naudoti aktą, patikrino ir pripažino, kad butas yra tinkamas naudoti.
Per teismo posėdį atsakovo atstovė prašė prašymo netenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas VĮ Registrų centro Vilniaus filialas atsiliepime į patikslintą pareiškėjo prašymą (II t., b.l.1-3) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad 2008-11-13 į atsakovą kreipėsi O. K., R. G. ir Vilniaus miesto savivaldybė, prašydami pakeisti jiems priklausančių butų kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre ir registre bei įregistruoti nuosavybės teises į naujai suformuotą sujungtą nekilnojamąjį daiktą – butą, esantį (duomenys neskelbtini) g. 9-3. Kadangi buvo pateiktas 2008-11-11 Pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. (101)-11.4-2526 bei kiti dokumentai, teritorinis registratorius neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti atlikti teisinę registraciją. Kompetentinga institucija pripažinimo tinkamu naudoti aktu nusprendė ginčijamas patalpas suformuoti kaip vieną nekilnojamojo turto objektą, todėl, remiantis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 str. 1 d. 1 p., toks sprendimas laikytinas pagrindu įrašyti ar pakeisti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis. Be to, atsakovas nurodė, kad, remiantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 str. 2 d., nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad į registrą įrašyti duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu jie įrašyti, o ginčijamu atveju duomenys apie nurodytą butą atitinka pateiktus dokumentus.
Teismo posėdyje atsakovas VĮ Registrų centro Vilniaus filialas nedalyvavo.
Atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija atsiliepimo į pareiškėjo prašymą nepateikė ir teismo posėdyje nedalyvavo.
Tretysis suinteresuotas asmuo R. G. atsiliepimo į pareiškėjo prašymą nepateikė ir teismo posėdyje nedalyvavo.
Tretysis suinteresuotas asmuo O. K. atsiliepimo į pareiškėjo prašymą nepateikė, teismo posėdžio metu pareiškėjo prašymo prašė netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas dalinai.
Byloje turi būti sprendžiamas klausimas dėl 2008-06-18 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-535 „Dėl butams (duomenys neskelbtini) g. 9-2 ir (duomenys neskelbtini) g. 9-3 bendro adreso suteikimo“ bei jo pagrindu Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2008-11-03 priimto Pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. (101)-11.4-2526 bei atliktos nekilnojamojo daikto teisinės registracijos teisėtumo.
Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo 1998-05-12 įstatymo Nr. (duomenys neskelbtini) 11 str. 1 d. nustatyta, kad savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto savininko funkcijas, remdamasi įstatymais, įgyvendina savivaldybės taryba. Pagal šio įstatymo 8 str. 1 d. 1 p., savivaldybių tarybos turto savininko funkcijas įgyvendina pagal Vietos savivaldos įstatymo nuostatas.
Pagal Vietos savivaldos 1994-07-07 įstatymo Nr. I-533 16 str. 1 d. 26 p., sprendimų dėl disponavimo savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu priėmimas priklauso savivaldybės tarybos išimtinei kompetencijai. Priimdama tokius sprendimus, savivaldybės taryba turi vadovautis viešosios teisės principu, įtvirtintu Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 8¹ str. 1 d. 4 p., ir sandorius sudaryti tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais. Remiantis Vietos savivaldos įstatymo 4 str. 1 d. 8 p. įtvirtintu teisėtumo principu, savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla ir visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus.
Ginčijamu sprendimu savivaldybė disponavo jai priklausančiomis gyvenamosiomis patalpomis. Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo (kuriuo buvo pakeistas Gyventojų apsirūpinimo gyvenamomis patalpomis 1992-04-07 įstatymas Nr. I-2455) 2 str. 6 d. nustatyta, kad savivaldybės socialinio būsto fondas – savivaldybei nuosavybės teise priklausantys, taip pat patikėjimo teise jos valdomi gyvenamieji namai, jų dalys, butai (ir kitos tinkamos gyventi patalpos), skirti nuomoti šeimoms ir asmenims, turintiems teisę į socialinį būstą; nurodyto įstatymo 2 str. 7 d. nustatyta, kad socialinis būstas – nekomerciniu pagrindu, pagal Vyriausybės nustatytą nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką nuomojamos savivaldybės gyvenamosios patalpos, skirtos mažas pajamas turintiems asmenims ir šeimoms apgyvendinti pagal šio Įstatymo nustatytas sąlygas (socialinio būsto kategorijai nepriskiriamos tarnybinės gyvenamosios patalpos, bendrabučiai, nakvynės namai, gydymo ar globos (rūpybos) gyvenamosios patalpos).
Anksčiau nustatytos bylos aplinkybės patvirtina, kad savivaldybė priėmė Sprendimą dėl buto, kuris nėra pagal minėtas įstatymo nuostatas priskirtas tarnybinėms gyvenamosioms patalpoms, bendrabučiams, nakvynės namams, gydymo ar globos (rūpybos) gyvenamosioms patalpoms, todėl ginčo gyvenamosios patalpos yra priskirtinos prie socialinio būsto. Pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 1 str. 1 d. šis Įstatymas nustato valstybės paramos, teikiamos šeimoms ir asmenims, turintiems nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, būstui pirkti, statyti ar rekonstruoti (toliau – įsigyti) bei daugiabučiams namams modernizuoti ir savivaldybių socialinio būsto fondui sudaryti, formas, sąlygas ir tvarką, taip pat savivaldybių socialinio būsto nuomos sąlygas ir tvarką. Todėl ginčo turtas galėjo būti disponuojamas būtent nurodytos įstatymo nustatyta tvarka. Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 11 str. yra nustatyti socialinio būsto nuomos tvarka ir sąlygos, 12 str.- savivaldybės (valstybės) gyvenamųjų patalpų ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų privatizavimo pagrindai.
Savivaldybė, disponuodama ginčo turtu, būtent priimdama sprendimą dėl šio turto sujungimo su fiziniams asmenims priklausančiu turtu, neatliko Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatyme nustatytų veiksmų. Todėl savivaldybės sprendimas yra neteisėtas.
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė Virginija Pilipavičienė 2008-11-12 pažymoje Nr. 4D-2007/3-1019 „Dėl J. M. skundo prieš Vilniaus miesto savivaldybės administraciją“ konstatavo biurokratizmo faktus ir rekomendavo imtis priemonių, kad Savivaldybės socialinis būstas, (duomenys neskelbtini) 9-2, Vilniuje, būtų išnuomotas Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo nustatyta tvarka (I t., b.l. 110-114).
Nepagrįsti yra atsakovo motyvai, jog savivaldybė turėjo teisę sujungti savivaldybės ir fizinių asmenų turtą vadovaudamasi Civiliniu kodeksu. Pagal CK 4.74 str. bendrosios nuosavybės teisės objektu gali būti kiekvienas daiktas ir kitas turtas, jeigu įstatymai nenustato ko kita. Įstatymai nenustato draudimo, jog savivaldybė negali turėti bendro turto su fiziniu asmeniu. CK 1 str. 2 d. nustatyta, kad turtiniams santykiams, kurie pagrįsti įstatymų nustatytu asmenų pavaldumu valstybės institucijoms ir kurie tiesiogiai atsiranda, kai valstybės institucijos atlieka valdžios funkcijas (realizuojamas pavaldumas) arba įstatymų nustatytas asmenims pareigas valstybei ar jos taiko įstatymų nustatytas administracines ar baudžiamąsias sankcijas, įskaitant valstybės mokesčių, kitų privalomų rinkliavų ar įmokų valstybei ar jos institucijoms, valstybės biudžeto santykius, bei kitokiems santykiams, kuriuos reglamentuoja viešosios teisės normos, šio kodekso normos taikomos tiek, kiek šių santykių nereglamentuoja atitinkami įstatymai, taip pat šio kodekso įsakmiai nurodytais atvejais. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 1 str. 1 d. nustatyta, kad šis Įstatymas nustato valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką bei sąlygas, valstybės ir savivaldybių institucijų įgaliojimus šioje srityje tiek, kiek to nereglamentuoja kiti šio turto valdymo ir (ar) naudojimo bei (ar) disponavimo juo įstatymai. Nei minėtos, nei kitos viešosios teisės normos nenumato savivaldybės teisės sujungti jai priklausančio turto su fizinių asmenų turtu. Nurodyta galimybė nėra įsakmiai nurodyta Civiliniame kodekse, todėl jo nuostatos šiuo atveju negali būti taikomos. Civilinio kodekso normos galėtų būti taikomos įsakmiai jame arba kituose įstatymuose nurodytais atvejais, arba tuomet kai viešosios teisės normose tam tikri klausimai nėra reglamentuoti, pvz. dėl sandorių, kuriuos turi teisę sudaryti savivaldybė pagal viešosios teisės normas, įstatymo reikalaujamos formos ir kitais panašiais atvejais.
Pažymėtina, kad skundžiamas savivaldybės sprendimas yra pavadintas sprendimu dėl bendro adreso butams suteikimo, tačiau esminis šio sprendimo tikslas buvo sujungti savivaldybei ir fiziniams asmenims priklausančius butus. Bendro adreso suteikimas buvo tik butų sujungimo pasekmė. Nurodytas aplinkybes patvirtina skundžiamo sprendimo turinys; savivaldybės vykdomosios institucijos – administracijos, pritarusios naudojimosi butu tvarkai, protokolo turinys bei 2008-08-21 susitarimo turinys. 2008-08-21 dokumentas yra pavadintas susitarimu, tačiau iš esmės tai yra ne susitarimas bet O. K. bei R. G. sutikimas, kaip ir yra jame nurodoma, kad apjungus butus savivaldybė naudosis buto dalimi. Savivaldybės analogiškas dokumentas yra minėtas savivaldybės administracijos protokolas. Todėl registruojant sujungtus butus buvo pateikti abu minėti dokumentai, kuriais išreikšta visų bendraturčių valia dėl naudojimosi turtu tvarkos nustatymo.
Neteisėtas yra taip pat savivaldybės ginčijamas sprendimas dalyje dėl bendro adreso butams suteikimo, nes Vilniaus miesto savivaldybės taryba, išsprendė teisės aktų savivaldybės vykdomajai institucijai nagrinėti priskirtą klausimą.
Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 1 d. 27 p. nustato, jog savivaldybės teritorijoje esančių ir jai nuosavybės teise priklausančių objektų adresų suteikimas ir keitimas įeina į savarankiškąsias savivaldybės funkcijas. Įgyvendindamos savarankiškąsias funkcijas, savivaldybės privalo laikytis įstatymų nustatytų reikalavimų ir tvarkos, kuri, įstatymų numatytais atvejais, nustatoma ir kituose teisės aktuose. Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 9 str. 4 d. įtvirtinta, kad gyvenamųjų vietovių gatvėms ar gyvenamosioms vietovėms priskirtų pastatų ir šių pastatų butų ar patalpų numerius suteikia ir keičia savivaldybės vykdomoji institucija, o numerių suteikimo, keitimo ir apskaitos tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Vyriausybės 1996-11-27 nutarimu Nr. 1395 patvirtintų Numerių pastatams, patalpoms ir butams suteikimo, keitimo ir apskaitos taisyklių 4 punkte nustatyta, jog adresų objektams numerius suteikia savivaldybės vykdomoji institucija. Taisyklių 46 punkte nustatyta, kad faktiškai esančiuose pastatuose numeriai patalpoms ir butams suteikiami pastatų savininkų (valdytojų) prašymu, o suteikti numeriai patvirtinami savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimu.
Vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 3 str. 3 d. 2 p., savivaldybės vykdomoji institucija – savivaldybės administracijos direktorius, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas, turintys viešojo administravimo teises ir pareigas. Savivaldybės taryba, t.y. savivaldybės atstovaujamoji institucija, neteisėtai išsprendė klausimą dėl bendro adreso butams suteikimo.
Dėl nurodytų motyvų, ginčijamas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimas yra neteisėtas iš esmės, t.y. prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, todėl yra naikinamas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos priimtas ginčijamas sprendimas sukėlė teisines pasekmes, jo pagrindu 2008-11-11 Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas priėmė Pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. (101)-11.4-2526, o remiantis šiuo aktu Nekilnojamojo turto registre buvo atlikta buto, esančio (duomenys neskelbtini) g. 9-3, teisinė registracija. Vadovaujantis bendruoju teisės principu, jog iš neteisės negali atsirasti teisė, darytina išvada, kad pripažinus Sprendimą neteisėtu, jo pagrindu surašytas statinio pripažinimo tinkamu naudotis aktas taip pat laikytinas neteisėtu (Statybos įstatymo 24 str., ABTĮ 89 str. 1d. 1p.).
Vyriausybės atstovas, vadovaudamasis ABTĮ 56 str. turėjo teisę kreiptis į teismą dėl neteisėto savivaldybės sprendimo. Remiantis Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 4 str. 1 d. 1 p., Vyriausybės atstovas, atlikdamas savivaldybių administracinę priežiūrą, tikrina, ar savivaldybės administravimo subjektų teisės aktai neprieštarauja įstatymams, Vyriausybės nutarimams ir kitiems su įstatymų įgyvendinimu susijusiems centrinių valstybinio administravimo subjektų priimtiems teisės aktams. Nustatęs, kad savivaldybės administravimo subjekto priimtas teisės aktas neatitinka įstatymų ar Vyriausybės sprendimų, Vyriausybės atstovas motyvuotu teikimu pasiūlo atitinkamam savivaldybės administravimo subjektui svarstyti teisės akto pakeitimo ar panaikinimo klausimą, o per 10 dienų nuo pranešimo apie atsisakymą patenkinti teikimą gavimo dienos šį aktą skundžia atitinkamos kompetencijos teismui. 2008-12-08 Vyriausybės atstovas teikimu Nr. 1T-34 (I t., b.l. 117-118) kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą, siūlydamas svarstyti ginčijamo sprendimo panaikinimo klausimą, o per įstatymo nustatytą terminą negavęs atsakymo, pagrįstai kreipėsi į teismą.
Netenkinamas yra reikalavimas pripažinti įregistravimą Nekilnojamojo turto registre negaliojančiu. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 str. 1 d. yra nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruota daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą išregistruojama, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad ta daiktinė teisė pasibaigė arba pasikeitė daiktinės teisės turėtojas. Pateikus Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui dokumentus, šiuo atveju įsiteisėjusį teismo sprendimą dėl dokumento, kurio pagrindu butas įregistruotas, panaikinimo, registro tvarkytojas turėtų išregistruoti naujai suformuotą butą be teismo įpareigojimo. Ši pareiga yra nustatyta įstatyme ir šiuo teismo sprendimu nėra pagrindo konstatuoti, kad registro tvarkytojas ateityje nevykdys arba netinkamai vykdys minėtą įstatymo pareigą. Pažymėtina, kad pareiškėjas ir nenurodo aplinkybių, patvirtinančių, jog Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, registruodamas turtą būtų buvęs atlikęs neteisėtus veiksmus ir byloje tokios aplinkybės nenustatytos. Dėl nurodytų motyvų nėra pagrindo konstatuoti Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo veiksmų neteisėtumą bei įpareigoti teismo sprendimu atlikti veiksmus.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,
nusprendė:
pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje prašymą tenkinti iš dalies.
Panaikinti 2008-06-18 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimą Nr. 1-535 „Dėl butams (duomenys neskelbtini) g. 9-2 ir (duomenys neskelbtini) g. 9-3 bendro adreso suteikimo“.
Panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2008-11-11 Pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. (101)-11.4-2526.
Kitoje dalyje Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje prašymą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.