Panevėžio apygardos teismo nutartis

2012-01-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-45-366-2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-01-23
Bylos Nr.
1A-45-366-2012
Teisminio proceso Nr.
1-06-1-04049-2008-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Sigitas Bagdonavičius (pirm.), Pranas Šimkus, Tomas Zdanavičius
Nuteistasis
V. K., ir A
Advokatai
Arvydas Martinkevičius
Kategorijos

Pranešėjas Sigitas Bagdonavičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-45-366/2012

Teisėjas Donatas Jatužis Teisminio proceso Nr. 1-06-1-04049-2008-5

Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6. (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. sausio 23 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Sigito Bagdonavičiaus,

teisėjų Tomo Zdanavičiaus ir Prano Šimkaus,sekretoriaujant Vilmai Užkurėlienei,dalyvaujant prokurorei Danutei Baltrušaitytei,gynėjui advokatui Arvydui Martinkevičiui,nuteistajai V. K.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios V. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-11-08 nuosprendžio, kuriuo V. K. pripažinta kalta pagal BK 222 str. 1 d. ir jai paskirta 50 MGL (6 500 litų) dydžio bauda, ją įpareigojant sumokėti per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Šiuo teismo nuosprendžiu nuteistas ir A. P. V., tačiau jo atžvilgiu apeliacinis skundas nepaduotas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

V. K. nuteista už tai, kad ji, būdama UAB „G“, kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktore, ir pagal 2004-11-11 apskaitos tvarkymo sutarties Nr. 0004 tarp UAB „G“ ir UAB „I“, kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), 2.8. dalį, būdama atsakinga už UAB „I“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, ir faktiškai vykdė UAB ”I” vyr. buhalterės pareigas, bei pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574, 11 straipsnį būdama atsakinga už buhalterinių įrašų teisingumą, laikotarpiu nuo 2007-06-22 iki 2008-03-18, pažeisdama Lietuvos Respublikos 2001-11-06 buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. 574, 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, apgaulingai tvarkė UAB „I“ buhalterinę apskaitą, tai yra ūkinių operacijų neįtraukė į bendrovės apskaitą ir jų nepagrindė apskaitos dokumentais, neapskaitė pardavimo pajamų, komandiruočių išlaidų kasos dokumentuose ir avanso apyskaitose, be apskaitos naudojo bendrovės pinigines lėšas, o būtent:

pažeidė Lietuvos Respublikos 2001-11-06 buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d. – į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas, ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 12 str. 1 d. – visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais; apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, kadangi neįtraukė į apskaitą ir nepagrindė apskaitos dokumentais ūkinių operacijų, t.y. surašė ir panaudojo UAB „I“ apskaitoje 2007-09-17 PVM sąskaitą faktūrą serija IS Nr. 000147, kurioje ji įformino vieną ūkinę operaciją – neva pirkėjui Relyx OU suteikta viena transporto paslauga už 1726,4 Lt (500 EUR) už reisą pagal CMR Nr. 4LA 0056172, tačiau apskaitoje ta pačia sąskaita faktūra įformino reisą pagal CMR Nr. 4LA 0056175, kai vairuotojas J. Š. iš Lenkijos į Estiją 2007-09-20 – 2007-09-22 pervežė 19662 kg daržovių, bei šios ūkinės operacijos neįformino apskaitos dokumentais – atskira PVM sąskaita faktūra, bei į apskaitą neįtraukė 500 eurų (1726,4 Lt) pajamų;

surašė ir panaudojo UAB ,,I“ apskaitoje 2007-09-25 PVM sąskaitą faktūrą serija IS Nr. 000148, kurioje ji įformino vieną ūkinę operaciją – neva pirkėjui Relyx OU suteikta viena transporto paslaugą už 1726,4 Lt (500 EUR) už reisą pagal CMR Nr. 4LA 0056177, tačiau apskaitoje ta pačia sąskaita faktūra įformino reisą ir pagal CMR4LA 0056179, kai vairuotojas V. Š. iš Lenkijos į Estiją 2007-10-03 – 2007-10-05 pervežė 10380,34 kg daržovių, bei šios ūkinės operacijos neįformino apskaitos dokumentais – atskira PVM sąskaita faktūra, bei į apskaitą neįtraukė 500 eurų (1726,4 Lt) pajamų;

neįtraukė į bendrovės apskaitą bei nesurašė apskaitos dokumentų 13 ūkinių operacijų susijusių su 60920,84 Lt gavimu ir sumokėjimu V. K., kuriuos V. K. panaudojo apmokėdamas komandiruočių išlaidas bei šių pinigų – 60 920,84 Lt panaudojimo neapskaitė kasos dokumentuose ir avanso apyskaitose ir šiuos žinomai suklastotus dokumentus panaudojo UAB „I“ apskaitoje iš jų:

2007-07-01 – 2007-08-01 avanso apyskaitoje Nr. VK Nr. 7 neapskaitė – 21684,84 Lt;

2007-08-01 – 2007-09 01 avanso apyskaita Nr. VK Nr. 8 neapskaitė – 6940 Lt;

2007-09-01 – 2007-10-01avanso apyskaita Nr. VK Nr. 9 neapskaitė – 13721 Lt;

2007-10-01 – 2007-11-01 avanso apyskaita Nr. VK Nr.10 neapskaitė – 8675 Lt;

2007-11-01 – 2007-12-01 avanso apyskaita Nr. VK Nr. 11 neapskaitė – 9900 Lt;

apskaitoje panaudojo juridinės galios neturinčius dokumentus: 2007-12-31 kasos išlaidų orderį Nr. 221 ir 2008-03-18 kasos išlaidų orderį Nr. 229, kuriuose ji įrašė žinomai neteisingus duomenis, kad pagal šiuos orderius sumokėjo V. K. atitinkamai 30 000 Lt ir 38177,27 Lt ir pateikė A. P. V., nežinančiam apie vykdomą nusikalstamą veiką, šiuos žinomai suklastotus dokumentus patvirtinti savo parašais, nors realiai šių pinigų V. K. nesumokėjo, tokiu būdu, be apskaitos panaudojo UAB „I“ pinigines lėšas – 68 177,27 Lt.

Dėl šių pažeidimų iš dalies negalima nustatyti 2007 metų bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros ir 2008 metų bendrovės turto bei įsipareigojimų dydžio.

Šalies argumentai

Nuteistoji V. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-11-08 nuosprendį ir priimti jos atžvilgiu naują išteisinamąjį nuosprendį. Teigia esanti nuteista nepagrįstai. Apeliantė mano, kad teismas, jos veiksmuose nesant jokių nusikaltimo požymių, neteisingai bei nepagrįstai pripažino ją kalta pagal BK 222 str. 1 d. Jos teigimu, teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, iš esmės nesivadovavo nusikalstamų veikų kvalifikavimo taisyklėmis. Nurodo, kad 2004-11-11 apskaitos tvarkymo sutarties Nr. 0004 pagrindu tvarkė UAB „I“ buhalterinę apskaitą. Teigia, kad ji teismui nurodė ir tai bylos nagrinėjimo metu pasitvirtino, kad UAB „I“ sutartyje numatyto įsipareigojimo nevykdė, gaunamų ir grąžinamų dokumentų apyrašo nesudarinėjo, dokumentus apskaitai jai teikdavo ir pats įmonės direktorius, ir vairuotojai. Visus dokumentus ji įtraukdavo į apskaitą. Kaip ir kiti dokumentai, jai buvo pateikti CMR Nr. 4LA 0056175 ir CMR4LA 0056179, perduoti vairuotojo su nemažu kiekiu kitų dokumentų. Šiuos CMR ji pridėjo prie kitų dokumentų, tačiau jų neapskaitė sąskaitomis, kuriomis buvo apskaityti kiti CMR, į sąskaitų turinį jos nebuvo įtrauktos. Kodėl teismas padarė išvadą jog keturi pervežimai buvo apskaityti dvejomis sąskaitomis, lieka neaišku. Apeliantė nurodo, kad liudytojas V. K. patvirtino tą aplinkybę, kad užsakymus vykdė vairuotojai, bendravo tik su jais, su jais ir atsiskaitinėjo. Iš liudytojo pateiktų dokumentų matyti, kad jie yra identiški tiems, kurie pateikti jai ir visi jie buvo įtraukti į apskaitą. V. K. nepateikė ikiteisminio tyrimo metu dokumentų, patvirtinančių, jog yra sumokėjęs už pervežimus pagal CMR Nr. 4LA 0056175 ir CMR4LA 0056179, todėl vien važtaraščių į finansinę atskaitomybę įtraukti, remiantis spėliojimais ar prielaidomis, nebuvo galimybės, kadangi nebuvo pateikti paslaugos (pervežimo) apmokėjimą patvirtinantys dokumentai ir gauti už atliktą paslaugą pinigai. Pažymėtina, kad teismas nuosprendyje nepagrindė, kuo jai inkriminuoti du atvejai skiriasi nuo direktoriui inkriminuotų 14 atvejų, jei jis nepateikė jai reikiamų apskaitai dokumentų, tai mano, kad visais atvejais jis turi už tai atsakyti, o jos kaltės šiuo atveju nėra. Skunde teigiama, kad teismas nuosprendyje nepagrįstai konstatavo, kad 60 921 Lt nebuvo apskaityti UAB „I“ apskaitoje, kuriais apmokėtos su bendrovės veikla susijusios komandiruočių užsienyje metu patirtos išlaidas. Nors UAB „I“ apskaitoje atvaizduota (avanso apyskaita Nr. VK 11), kad bendrovės vairuotojui V. K. bendrovė 2007-12-01 buvo skolinga 68 177, 27 Lt, kuriuos išmokėjo 2007-12-31 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 221 – 30000 Lt ir pagal 2008-03-18 kasos išlaidų orderį Nr. 229 – 38177,27 Lt, šios ūkinės operacijos laikytinos neįvykusiomis, kadangi liudytojas V. K. paneigė, kad nurodytas sumas skolino įmonei, o vėliau jas atgavo. Taigi ūkinės operacijos pagrįstos tikrovės neatitinkančiais dokumentais, kurie neatspindi tikrojo įvykdytų ūkinių operacijų turinio, o pagal apskaitą negalima nustatyti, kaip pinigai panaudoti įmonės veikloje. Apeliantės įsitikinimu, ji V. K. piniginius pervedimus padarė nepažeisdama buhalterinės apskaitos reikalavimų. V. K. išvykoms ji darbo reikalais pervedinėjo pinigus, kurie nepriklausė UAB „I“. Apeliantė mano, kad piniginių lėšų pervedimo ir jų panaudojimo įmonės veikloje teisėtumo vertinimui visiškai neturi reikšmės, ar tie 60 921 Lt buvo jos asmeninė nuosavybė ar piniginės lėšos, priklausiusios kitiems asmenims. Kadangi minimos lėšos nepriklausė UAB „I“, iki panaudojimo įmonės interesais jos ir neturėjo būti apskaitomos įmonės buhalterijoje. Nurodo, kad pinigus ji skolino ne įmonei, o V. K., kadangi įmonė pinigų komandiruotėms neturėjo, o užsakymus vykdyti reikėjo. Teismas nuosprendyje yra nurodęs, kad V. K. 2007 m. pateisino apskaitos dokumentais pagrįstas komandiruočių išlaidas, kurios įrašytos į 5 UAB „I“ avanso apyskaitas. Tokiu atveju jam turėjo būti apmokėtos su bendrovės veikla susijusios komandiruočių užsienyje metu patirtos išlaidos. Šios išlaidos turi būti vertinamos kaip V. K. asmeninės išlaidos, o ne įmonės lėšos, ar kokios skolintos, ar pan. Nuteistoji nurodo, kad V. K. komandiruočių metu patirtų išlaidų kompensavimui ir išmokos patvirtinimui ji išrašė kasos išlaidų orderius Nr. 221, 229. Nors V. K. dėl nesuprantamų priežasčių abejojo, ar jis pasirašė kasos išlaidų orderiuose, bet rašysenos specialisto 2009-10-13 išvadoje Nr. 11-1935(09) nurodyta, kad 2007-12-31 kasos išlaidų orderyje Nr. 221 ir 2008-03-18 kasos išlaidų orderyje Nr. 229, eilutėse „Gavėjo parašas“ pasirašė V. K. (t. 6, b.l. 126). Apeliantė mano, jog V. K. puikiai žinojo, kad jam skolintus pinigus privalu grąžinti. Mano, kad nusikalstamos veikos vertinimui neturi reikšmės tai, kad V. K. išmokėti pinigai nebuvo perdavinėjami iš rankų į rankas, jie priklausė jai, ji juos ir pasiėmė. Dėl pinigų skolinimo ir grąžinimo, niekas jai jokių pretenzijų neturėjo.

Teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėjas prašė tenkinti apeliacinį skundą, o prokurorė prašė nuteistosios apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios apeliacinis skundas atmetamas.

Išnagrinėjusi apeliacinį skundą, skundžiamą teismo nuosprendį bei baudžiamąją bylą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas. Pirmosios instancijos teismas esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė, tinkamai kvalifikavo nuteistosios nusikalstamą veiką, pagrįstai pripažino ją kalta pagal BK 222 str. 1 d. bei paskyrė teisingą bausmę.

Apeliantė ginčija nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, teigdama apie BPK 20 str. 5 d. reikalavimų pažeidimus ir netinkamai pritaikytą baudžiamąjį įstatymą, tačiau skunde pateikiami samprotavimai apie įrodymų vertinimą yra subjektyvūs ir nepaneigia teismo išvadų šiuo klausimu. Bylą nagrinėjęs apylinkės teismas patikrino kiekvieno įrodymo liečiamumą, leistinumą, įrodymų pakankamumą, jų tarpusavio ryšį ir įvertino visus byloje esančius įrodymus kaip visumą. Apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai dėl byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra nauji ir skundžiamu nuosprendžiu jau yra įvertinti. Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytu įrodymų vertinimu visiškai sutinka. Pirmosios instancijos teismas, išsamiai ištyręs byloje surinktus įrodymus ir juos tinkamai įvertinęs, pagrįstai rėmėsi pačios nuteistosios parodymais, liudytojų parodymais, daiktų, dokumentų pateikimo protokolo duomenimis, specialisto išvadomis ir kitais bylos duomenimis, kurių pagrindu konstatavo, kad V. K. padarė jai inkriminuotą BK 222 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką.

Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Ši norma numato baudžiamąją atsakomybę už kelių alternatyvių veikų padarymą, tačiau šioje byloje aktuali yra tik viena iš minėtų alternatyvių veikų – apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 222 str. 1 d. atsiranda tuo atveju, kai iš straipsnio dispozicijoje išvardytų veikų padarymo negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus.

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad nuteistoji V. K., būdama UAB „G“ direktore ir pagal 2004-11-11 apskaitos tvarkymo sutartį Nr. 0004 tarp UAB „G“ ir UAB „I“ būdama atsakinga už UAB „I“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, faktiškai vykdydama UAB „I” vyr. buhalterės pareigas apgaulingai tvarkė UAB „I“ buhalterinę apskaitą, tai yra ūkinių operacijų neįtraukė į bendrovės apskaitą ir jų nepagrindė apskaitos dokumentais, neapskaitė pardavimo pajamų, komandiruočių išlaidų kasos dokumentuose ir avanso apyskaitose be apskaitos naudojo bendrovės pinigines lėšas. Nors nuteistoji ginčija savo kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos, pirmiau nurodytas aplinkybes patvirtina skundžiamame teismo nuosprendyje aptarti, byloje esantys iš liudytojų apklausų, daiktų, dokumentų pateikimo gauti duomenys, taip pat specialisto išvados bei iš dalies – ir pačios nuteistosios parodymai. Apeliaciniame skunde nurodomi nesutikimo su nuteisimu motyvai nėra nauji, apylinkės teismui buvo žinomi ir tinkamai įvertinti. Naujų argumentų, verčiančių byloje esančius įrodymus vertinti kitaip nei skundžiamu teismo nuosprendžiu, skunde nenurodoma. Pažymėtina, kad pati nuteistoji parodė, kad buhalterinė apskaita buvo tvarkoma pagal jai UAB „I“ direktoriaus A.P. V. ir vairuotojų pateiktus dokumentus. Nuteistajai buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančios teisės normos yra gerai žinomos. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą (toliau – BAĮ) buhalterinė apskaita – tai ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informaciją ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti. Šis įstatymas numato, kad apskaitos dokumentuose privaloma fiksuoti visas įvykusias ūkines operacijas, visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Nepaisant šių reikalavimų, juos žinodama nuteistoji jų nesilaikė. Specialisto išvada nustatyta, kad V. K. neįtraukė į apskaitą ir nepagrindė apskaitos dokumentais kaltinime nurodytų ūkinių operacijų. Teismo posėdyje dalyvavusi šią išvadą pateikusi specialistė ją patvirtino, be to, ši išvada pagrįsta byloje esančiais rašytiniais dokumentais, todėl netikėti šiuo objektyviu įrodymu teismas neturi jokio pagrindo. Apeliantės skunde dėstomi subjektyvūs samprotavimai apie kaltinime nurodytų ūkinių operacijų neįtraukimą į apskaitą ir nepagrindimą apskaitos dokumentais, V. K. kaltės dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo nepaneigia. Specialisto išvada bei ją pagrindžiančiais rašytiniais dokumentais taip pat nustatyta, kad V. K. neįtraukė į bendrovės apskaitą bei nesurašė apskaitos dokumentų 13 ūkinių operacijų susijusių su 60920,84 Lt gavimu ir sumokėjimu V. K., taip pat ji apskaitoje panaudojo juridinės galios neturinčius 2007-12-31 kasos išlaidų orderį Nr. 221 ir 2008-03-18 kasos išlaidų orderį Nr. 229, kuriuose ji įrašė žinomai neteisingus duomenis, kad pagal šiuos orderius sumokėjo V. K. atitinkamai 30 000 Lt ir 38177,27 Lt ir pateikė A.P. V., nežinančiam apie vykdomą nusikalstamą veiką, šiuos žinomai suklastotus dokumentus patvirtinti savo parašais, nors realiai šių pinigų V. K. nesumokėjo, tokiu būdu, be apskaitos panaudojo UAB „I“ pinigines lėšas – 68 177,27 Lt. Teismo posėdyje apklausta specialistė patvirtino išvadą bei parodė, kad 60920 Lt buvo pervesti iš V. K. sąskaitos, tačiau apskaitoje to nesimato, V. K. išlaidos buvo aprašytos avanso apyskaitoje, bet kaip jie buvo panaudoti įmonės veikloje, buhalterinėje apskaitoje to nesimato – tai rodo, kad operacijos nebuvo registruotos tada, kai reikėjo. Nuteistoji skunde teigia apie V. K. skolintus pinigus, tačiau tokių duomenų nepatvirtina jokie kiti objektyvūs duomenys. V. K. nepatvirtino tokių V. K. teiginių apie jo skolinimąsi iš jos, tai patvirtinančių duomenų nėra ir byloje. Be to, pažymėtina, kad apeliantės skunde nurodomi teiginiai yra prieštaringi – ji teigia pervedinėjusi pinigus V. K. išvykoms darbo reikalais, tačiau šias su bendrovės veikla susijusias komandiruočių užsienyje metu patirtas išlaidas laiko V. K. asmeninėmis išlaidomis. Tokie nuteistosios prieštaringi teiginiai prisideda prie jos kaltę patvirtinančių įrodymų ir rodo jos sąmoningus veiksmus apgaulingai tvarkant UAB „I“ buhalterinę apskaitą. Taip elgdamasi nuteistoji veikė tiesiogine tyčia, kadangi ji norėjo taip veikti ir dėl tokio jos veikimo buvo apgaulingai vedama UAB „I“ buhalterinė apskaita. Pažymėtina, kad specialisto išvada nustatyti apgaulingam apskaitos tvarkymui (BK 222 str.) inkriminuoti būtini padariniai – pagal nustatytus pažeidimus iš dalies nebuvo galima nustatyti 2007 metų bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros ir 2008 metų bendrovės turto bei įsipareigojimų dydžio. Tokiu būdu, V. K. veiksmuose nustačius BK 222 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius požymius konstatuotina, kad nuteistosios V. K. veiksmų turinys visiškai atitiko minėtų Baudžiamojo kodekso straipsnio dispozicijoje numatytos veikos sudėtį, todėl ji pagrįstai buvo pripažinta kalta pagal BK 222 str. 1 d. ir už tai nubausta. Atsižvelgiant į tai, išteisinti ją nėra jokio pagrindo.

Teisingai kvalifikavęs nuteistosios V. K. nusikalstamą veiką, pirmosios instancijos teismas, laikydamasis baudžiamojo įstatymo reikalavimų, teisingai paskyrė apeliantei bausmę už padarytą nusikalstamą veiką. Skirdamas V. K. bausmę ir parinkdamas jos rūšį, apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į BK 41 str. numatytą bausmės paskirtį ir BK 54 str. numatytus bausmės skyrimo pagrindus. Jokių pažeidimų skiriant bausmę nenustatyta.

Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-11-08 nuosprendis yra teisėtas, pagrįstas, priimtas nepažeidžiant BPK 20 str. bei kitų procesinių ir materialinių teisės normų, todėl naikinti ar keisti skundžiamą teismo nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

NUTARIA:

Nuteistosios V. K. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas: Sigitas BagdonavičiusTeisėjai: Pranas ŠimkusTomas Zdanavičius