- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-11-07
- Bylos Nr.
- 2YT-3818-1021/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-00619-2022-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jonas Abraitis
- Pareiškėjas
- Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės
- Suinteresuotas asmuo
- A. V.
dalyvaujant: pareiškėjo Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus įgaliotai atstovei Ritai Košubienei,
suinteresuoto asmens A. V., kurią prašoma pripažinti neveiksnia tam tikrose srityse, nustatyti jai globą, skirti globėją, atstovui advokatui A. S.,
nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui A. V., kuriai prašoma nustatyti neveiksnumą, nustatyti globą, bei paskirti globėją,
uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus pareiškimą dėl A. V. pripažinimo neveiksnia tam tikrose srityse, globos nustatymo, globėjo paskyrimo, suinteresuoti asmenys – A. V., kurią prašoma pripažinti neveiksnia tam tikrose srityse, jai nustatyti globą, D. V., kurią prašoma skirti globėja, bei A. V..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Pareiškimo ir kitų procesinių dokumentų esmė.
Pareiškėjas Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyrius kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas: paskirti teismo psichiatrijos ekspertizę A. V. psichinei būklei nustatyti; A. V. pripažinti neveiksnia turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais; asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo- pardavimo išsimokėtinai ir kt.; nekilnojamo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; kilnojamo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; paveldėjimo teisiniai santykiai; dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje; A. V. pripažinti neveiksnia asmeninių neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžių srityje; sveikatos priežiūros srityje; šeimos santykių srityje; asmens gebėjimas būti globėju; darbo teisinių santykių srityje; politinių ir rinkimo teisių įgyvendinimo srityje; nustatyti A. V. globą, o globėja paskirti mamą D. V..
Pareiškime nurodoma, kad A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini), Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išdavė darbingumo lygio nustatymo pažymą DL-1 Nr. 1236 ir specialiųjų poreikių nustatymo pažymą Nr. SP-1237. A. V. diagnozuota liga (duomenys neskelbtini), ji lankosi Kybartų PSPC ir Vilkaviškio psichikos sveikatos centre. 2022 m. gegužės 2 d. socialinės darbuotojos atlikto gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus vertinimo išvadoje nurodyta, kad A. V. negeba savarankiškai pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus tiek turtinių, tiek asmeninių neturtinių santykių srityse. A. V. gyvena (duomenys neskelbtini). Mama D. V. rūpinasi dukros gydymu ir priežiūra. Jos moralinės ir dorovinės savybės, giminystės ryšys, sveikatos būklė leidžia tai daryti, daugiau norinčių ir galinčių rūpintis A. V. nėra. Socialinės paramos skyrius prašo pripažinti A. V. neveiksnia turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, nustatyti globą, o mamą D. V. paskirti globėja (b. l. 1-3 ).
Suinteresuotiems asmenims – asmeniui, kurį prašoma pripažinti neveiksniu turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, nustatyti globą ir skirti globėją, A. V., jos atstovui advokatui A. S., suinteresuotam asmeniui, kurį prašoma skirti globėja, D. V., suinteresuotam asmeniui A. V., buvo tinkamai įteiktos pareiškimo kopijos, nurodant teisę per 15 d. pateikti atsiliepimus, tačiau jų nebuvo pateikta. Suinteresuotas asmuo A. V. teismą raštiškai informavo, kad su pareiškimu sutinka, bei neprieštarauja, kad globėja būtų paskirta D. V. (b. l. 58).
Byla išnagrinėta posėdyje nedalyvaujant asmeniui, kurį prašoma pripažinti neveiksniu turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, A. V., kadangi remiantis ekspertizės aktu (b. l. 45- 47) ji negali tinkamai priimti ir suvokti procesinių dokumentų, ji nesupras proceso esmės, negalės teismui pateikti objektyvių paaiškinimų (CPK 464 straipsnio 2 dalis).
II. Byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų teismo posėdyje esmė.
Pareiškėjo atstovė teismo posėdyje savo pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti, jame nurodytas aplinkybes tvirtino bei papildomų paaiškinimų neturėjo. Su ekspertizės išvadomis sutiko. Nurodė, kad daugiau norinčių globoti nėra. A. V., kiek žinoma, dukrą lanko kartą per metus, nėra tinkamiausias kandidatas, noro nepareiškė. Dėl D. V. priežiūros skundų negauta.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo D. V. su pareiškimu sutiko, jame nurodytas aplinkybes tvirtino, bei paaiškino, kad sutinkanti būti globėja. Dukrai nustatytas Dauno sindromas ir autizmas. Ekspertizės išvadoms pritarianti. Dukra turi širdies ydą, buvo anksčiau epilepsija. Ji kažką sugeba tik su pagalba. Vaikšto, jos kalbą ne visi supranta. Ji pati kai ką supranta, kas jai sakoma, buitinius dalykus. Laike, erdvėje, gatvėje nesiorientuoja. Ji buityje iš dalie sugeba savimi pasirūpinti. Ją reikia prižiūrėti, kai valgo. Į tualetą pati nueina, bet po to reikia apžiūrėti. Valosi dantis, bet labai prisilaisto. Pinigų nepažįsta, vertės nesupranta. Tv nežiūri, per telefoną nuotraukas, prisifotografuoja. Žiuri multikus, juokiasi, dainos jai patinka. Pasak psichologės, jos protas trijų metų vaiko, klausinėja tą patį. Kompiuteryje žiūri Yotube. Ji pati kompiuteriu paskolų nepasiims. Ji savo sveikata negali pasirūpinti. Šeimos santykių srityje negali suprasti, nesiruošia tuoktis. Dirbti irgi negali. Dukros vardu nėra jokio nekilnojamojo turto. Dukros tėtis A. V. buvo atvažiavęs per gimtadienį rugpjūčio mėn., jis kartu negyvena 11 metų. Jis nenori būti globėjas. Gyvensiančios toliau ten pat K..
Suinteresuoto asmens A. V. atstovas advokatas teismo posėdyje su pareiškimu sutiko, dėl ekspertizės akto išvadų prieštaravimų neturėjo, sutiko, kad D. V. būtų paskirta jo atstovaujamosios globėja.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja
III. Neveiksnumo nustatymo pagrindai ir motyvai, teismo padarytos išvados.
CK asmens veiksnumas apibrėžiamas kaip fizinio asmens galimybė savarankiškai ir visa apimtimi įgyti, įgyvendinti savo teises ir prisiimti pareigas bei savarankiškai atsakyti už jų nevykdymą (CK 2.5 straipsnis). CK 2.10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje.
Pareiškėjas su pareiškimu pateikė teismui Vilkaviškio socialinės pagalbos centro socialinės darbuotojos R. S. 2022 m. gegužės 2 d. išvadą Nr.71 apie asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikrose srityse, gebėjimą pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus, savarankiškai ar naudojantis pagalba konkrečiose srityse, taip pat pareiškime nurodė konkrečias sritis, kuriose prašo teismo pripažinti asmenį neveiksniu (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymas Nr. A1-742 „Dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“). Pateiktoje socialinio darbuotojo išvadoje nurodoma, kad A. V. negeba savimi pasirūpinti visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse (b. l. 7-8).
Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės teritorinio skyriaus 2022 m. balandžio 5 d. darbingumo lygio pažymoje nurodyta, kad A. V. iki 2024 m. kovo 22 d. nustatytas 90 procentų netektas darbingumas (b. l. 10). Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės teritorinio skyriaus 2020 m. balandžio 5 d. specialiųjų poreikių nustatymo pažymoje nurodoma, kad A. V. nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis (b. l. 11).
Pasirengimo nagrinėti bylą metu buvo paskirta A. V. teismo psichiatrijos ekspertizė (b. l. 45 - 47). Gautame teismo psichiatrijos ekspertizės akte 2022 m. rugpjūčio 24 -30 d. Nr. (duomenys neskelbtini)2022 teigiama, kad A. V. konstatuojama įgimta silpnaprotystė – gilus protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo. Ji nesupranta savo veiksmų ir negali jų valdyti visose ekspertams teismo nutartyje skirti ekspertizę nurodytose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse (b. l. 45-47 ). Dėl ekspertizės išvadų bylos dalyviai neprieštaravo, teismui abejonių dėl jų nėra. Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registre apie A. V. jokių duomenų nėra.
Įvertinęs teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvadas, socialinio darbuotojo išvadą dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus, kitus byloje surinktus rašytinius įrodymus, pareiškėjo atstovės, asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu, atstovo advokato nuomonę, teismas daro išvadą, kad A. V. dėl įgimtos psichikos būklės negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, todėl, įstatyme esant įpareigojimui teismui nurodyti konkrečias sritis, kuriose asmuo pripažįstamas neveiksniu, yra pagrindas pripažinti ją neveiksnia (CK 2.10 straipsnis, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymas Nr. A1-742 „dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“) atskirose srityse, kuriose gali būti labiausiai pažeidžiami jo interesai. Dėl sunkios įgimtos jos sveikatos būklės nėra pagrindo manyti, kad jos būklė gali pagerėti, dėl ko nėra jokio reikalo riboti jo veiksnumo tose srityse, kurios jai neaktualios, kurių galimybėmis ji dėl savo sveikatos būklės vis tiek negalės pasinaudoti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. kovo 27 d. sprendimas byloje Štukaturovas prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 44009/05). Iškilus poreikiui, visada galima spręsti dėl pripažinto neveiksnumo tam tikrose srityse panaikinimo ar dėl asmens pripažinimo neveiksniu kitose ar papildomose srityse. Be to 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusiais CK, CPK pakeitimais, siekiama patobulinti asmens neveiksnumo ir riboto veiksnumo institutus ir priartinti juos prie 2006 m. gruodžio 13 d. Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos (toliau – Konvencija) 12 straipsnio nuostatų. Konvencijos 12 straipsnyje numatyta, kad neįgalieji turi būti visais atvejais laikomi teisės subjektais, kaip ir visi kiti asmenys, turi teisinį veiksnumą visose gyvenimo srityse. 2014 m. balandžio mėn. Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komiteto baigiamosiose pastabose dėl pirminės Lietuvos ataskaitos dėl Konvencijos įgyvendinimo pateiktose rekomendacijose Lietuvai nurodyta, kad turi būti panaikintas teisinis reguliavimas, kuris sudaro galimybes riboti neįgalių asmenų teisę balsuoti ir būti išrinktiems, t. y. asmenų veiksnumas šiose srityse apskritai neturi būti ribojamas. Taip pat nurodoma, kad neturi būti ribojama asmenų teisė į šeimą, teisė sudaryti santuoką. Atsižvelgiant į Neįgaliųjų teisių konvencijos 12 straipsnio nuostatas, Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, o taip pat ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pasisakoma, kad tokiose srityse kaip šeimos santykių sritis, santuokos sudarymas, rinkimų teisė (aktyvioji ir pasyvioji, kt.), asmuo neveiksniu arba ribotai veiksniu gali būti pripažįstamas tik išimtiniais atvejais. Teismų praktikoje pažymima, kad asmens pripažinimas neveiksniu tam tikroje srityje arba ribotai veiksniu nereiškia, jog asmuo netenka tam tikros turtinės ar asmeninės neturtinės teisės. Taikant neveiksnumo institutą yra siekiama apsaugoti paties neveiksnaus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnaus asmens teises, t. y. jam suteikiama pagalba atitinkamas savo teises įgyvendinti per atstovą. Jeigu dėl fizinio asmens sveikatos būklės tam tikros teisės dėl savo prigimties negali būti įgyvendintos per atstovą, ypač asmeninių neturtinių teisių srityje (pvz., teisė sudaryti santuoką, rinkimų teisė), jos ir neturėtų būti ribojamos. Atsižvelgiant į tai pareiškimas dalyje dėl neveiksnumo nustatymo asmeninių neturtinių santykių srityje – politinių ir rinkimo, balsavimo teisių įgyvendinimo srityje (teisė balsuoti ir būti išrinktam), šeimos santykių srityje, asmens gebėjimo būti globėju, darbo teisinių santykių srityse neturėtų būti tenkinamas.
Atsižvelgiant į paminėta ir į suinteresuoto asmens A. V. fizinę ir psichikos būklę, į tai, kad nėra duomenų apie jos keliamą grėsmę sau ir aplinkiniams, nagrinėjamu atveju suinteresuotam asmeniui A. V. neapribotinas veiksnumas šiose Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. A1-742 patvirtinto ,,Asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarkos aprašo“ nurodytose srityse: šeimos santykių sritis (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kita) (10.2.3 punktas); asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus (10.2.4 punktas); darbo teisinių santykių sritis (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir panašiai) (10.2.5 punktas), taip pat į aprašą neįtrauktose, tačiau pareiškime bei nutartyje skirti ekspertizę nurodytose asmeninėse neturtinėse srityse - politinių ir rinkimo, balsavimo teisių įgyvendinimo srityje (teisė balsuoti ir būti išrinktam); taip pat gebėjimo kreiptis į teismą ar į viešojo administravimo institucijas srityje.
Suinteresuotam asmeniui A. V. apribotinas veiksnumas šiose srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir panašiai) (10.1.1 p.); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir panašiai (10.1.2 p.); kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kita) (10.1.3 p.); nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kita) (10.1.4 p.); paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kita) (10.1.5 p.); dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kita) (10.1.6 p.); savitvarkos įgūdžių sritis (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir panašiai) (10.2.1 p.) ir sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir panašiai) (10.2.2 p.).
Byloje dalyvaujantiems asmenims išaiškintina, kad pagal CPK 469 straipsnį, jeigu pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje fizinis asmuo pasveiksta arba pagerėja jo sveikatos būklė ir dėl šio sveikatos pagerėjimo jis gali visiškai ar iš dalies suprasti savo veiksmų reikšmę ar juos valdyti, bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagal asmens globėjo ar kitų CPK 463 straipsnio 1 dalyje išvardytų asmenų (neveiksnaus asmens sutuoktinio, tėvų, pilnamečių vaikų, globos (rūpybos) institucijos, prokuroro) arba paties neveiksniu tam tikroje srityje pripažinto asmens pareiškimą, remdamasis teismo psichiatrijos ekspertizės išvada, priima sprendimą panaikinti pirmiau priimtą savo sprendimą ir pripažinti pasveikusįjį veiksniu arba pripažinimą neveiksniu tam tikroje srityje pakeisti į pripažinimą ribotai veiksniu tam tikroje srityje.
IV. Globos nustatymo, globėjo skyrimo pagrindai, motyvai, teismo padarytos išvados.
Neveiksniam tam tikroje srityje asmeniui šioje srityje yra nustatoma globa (CK 2.10 straipsnio 1 dalis). Globa yra nustatoma siekiant įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksnaus tam tikroje srityje fizinio asmens teises ir interesus (CK 3.238 straipsnio 1 dalis). Teismas, pripažinęs asmenį neveiksniu ar ribotai veiksniu, privalo nedelsdamas paskirti šio asmens globėją ar rūpintoją (CK 3.242 straipsnio 1 dalis). Teismo sprendimu, kuriuo fizinis asmuo pripažįstamas neveiksniu tam tikroje srityje, gali būti išsprendžiami ir globos nustatymo ar globėjo šiam asmeniui paskyrimo klausimai šio Kodekso XXX skyriuje nustatyta tvarka (CPK 468 straipsnio 4 dalis). Globėju ar rūpintoju gali būti skiriamas tik veiksnus fizinis asmuo ir tik tuo atveju, kai yra jo rašytinis sutikimas. Skiriant asmenį globėju ar rūpintoju, turi būti atsižvelgiama į jo moralines ir kitokias savybes, jo galimybę įgyvendinti globėjo ar rūpintojo funkcijas, jo santykius su asmeniu, kuriam nustatoma globa ar rūpyba, į globėjo ar rūpintojo pageidavimą bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes (CK 3.242 str.3 d.). Jei neveiksnus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnus tam tikroje srityje asmuo turi nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra (įmonė, žemė, pastatas ir kt.), teismas pagal globos ir rūpybos institucijos prašymą ar savo iniciatyva paskiria turto administratorių. Šiuo administratoriumi gali būti skiriamas globėjas (rūpintojas) arba kitas asmuo (CPK 493 straipsnio 1 dalis).
A. V. šioje byloje teismo sprendimu pripažinta neveiksnia tam tikrose turtinių santykių srityse, bei asmeninių neturtinių santykių srityse, išvardintose ,,Asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarkos aprašo“, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. A1-742, 10 punkte, todėl jai imperatyviai nustatytina globa šiose srityse (CK 2.10 straipsnio 1 dalis), bei skirtinas globėjas. Byloje surinkti visi tam reikalingi rašytiniai įrodymai (CPK 505 straipsnio 1 dalis, 506 straipsnio 1 dalis). Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius, esantis byloje pareiškėju, pareiškime pateikė rašytinę išvadą, kurioje A. V. globėja siūlo skirti jos motiną D. V., kuri sutinka būti globėja, jos moralinės ir dorovinės savybės, giminystės ryšys, sveikatos būklė leidžia tai padaryti (b. l. 2 ). Suinteresuotas asmuo D. V. sutiko raštiškai būti paskirta neveiksnia tam tikrose srityse pripažintos A. V. globėja, bei turto administratore (b. l. 3), ką patvirtino ir teismo posėdžio metu. Su tuo sutinka neveiksnia pripažintos A. V. atstovas advokatas. A. V. visą laiką gyvena su savo motina, su ja gyvens nuolatos. D. V. neturi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 26), nėra teista (b. l. 27), yra sveika (b. l. 6). Kitų asmenų norinčių globoti A. V. nėra. Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus bei atsižvelgus į suinteresuotos asmens D. V. ir kitų byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus teismo posėdyje, konstatuotina, kad byloje esantys įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad A. V. nesugeba savimi pasirūpinti, negali savarankiškai įgyvendinti savo teisių ar atlikti pareigų, dėl ko jai reikalinga nuolatinė globa visose srityse, kuriose jai nustatytas neveiksnumas. D. V. iki šiol tinkamai rūpinasi neveiksnia A. V., gali ir toliau tinkamai atlikti globėjos pareigas, todėl siekiant apsaugoti neveiksnaus asmens teises ir interesus, ji skirtina globėja (CPK 491, 505 - 508 straipsniai). Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyrius turi įstatyminę pareigą kontroliuoti, kaip globėja atlieka savo funkcijas, reikalui esant kreiptis į teismą dėl globėjo pakeitimo.
A. V. šiuo metu neturi savo vardu registruoto nekilnojamojo turto (b. l. 25), dėl ko jai turto administratorius neskirtinas (CK 3.245 straipsnis).
Globėjui išaiškintinos jo teisės ir pareigos (CPK 508 straipsnio 4 dalis, CK 3.240, 3.243, 3.244 straipsniai).
Teismo nutartys dėl globos nustatymo ir globėjo paskyrimo vykdomos skubiai (CPK 496 straipsnis), tačiau kadangi globa nustatyta teismo sprendimu, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu tam tikrose srityse, globa vykdoma nuo priimto teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis paminėtu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 263-268 straipsniais, 468 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti iš dalies.
A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančią (duomenys neskelbtini) pripažinti neveiksnia (negebančiu pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninių sprendimų) šiose srityse:
1.1. asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.);
1.2. asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.;
1.3. kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.);
1.4. nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.);
1.5. paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.);
1.6. dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.);
2.1. savitvarkos įgūdžių srityje (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.):
2.2. sveikatos priežiūros srityje (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.).
Nustatyti globą A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini), turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, kuriose jai šiuo teismo sprendimu nustatytas neveiksnumas.
Paskirti A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini)., globėja ir turto administratore D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančią (duomenys neskelbtini)., nustatant, kad ji kaip globėja veikia tose srityse, kuriose A. V. pripažinta neveiksnia ir kuriose jai nustatyta globa.
Globos vietą nustatyti A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini).,.
Globėjai ir turto administratorei D. V. išaiškinti jos teises ir pareigas: Globėjas ir rūpintojas yra globotinio ir rūpintinio atstovas pagal įstatymą ir gina neveiksnaus asmens teises ir interesus be specialaus pavedimo, turi teisę sudaryti neveiksnaus asmens vardu ir interesais visus būtinus sandorius (CK 3.240 straipsnio 1, 2 dalys). Globėjų ir rūpintojų veiklą prižiūri globos ir rūpybos institucijos (CK 3.241 straipsnio 1 dalis). Globėjas ir rūpintojas gali būti atleistas nuo pareigų, jeigu jų negali atlikti dėl savo artimųjų giminaičių ligos, turtinės padėties pablogėjimo ar kitų svarbių priežasčių, taip pat jei jis netinkamai atlieka pareigas, neužtikrina globotinio ir rūpintinio teisių ir interesų apsaugos, naudojasi savo teisėmis savanaudiškais tikslais (CK 3.246 straipsnio 2, 3 dalys). Jeigu globėjas ar rūpintojas netinkamai atlieka pareigas, neužtikrina globotinio ir rūpintinio teisių ir interesų apsaugos, naudojasi savo teisėmis savanaudiškais tikslais, jis gali būti teismo nutartimi nušalintas nuo globėjo ar rūpintojo pareigų. Jeigu šiais globėjo ar rūpintojo veiksmais buvo padaryta žala neveiksniam ar ribotai veiksniam asmeniui, globėjas ar rūpintojas privalo ją atlyginti. Kreiptis į teismą dėl globėjo ar rūpintojo nušalinimo turi teisę globos (rūpybos) institucijos arba prokuroras (CK 3.246 straipsnio 2, 3 dalys). Globėjas ar rūpintojas privalo informuoti globos instituciją apie gyvenamosios vietos pasikeitimą (CK 3.243 straipsnio 5 dalis). Neveiksnaus asmens turtą ir jo duodamas pajamas globėjas ar rūpintojas turi naudoti išimtinai neveiksnaus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnaus asmens interesais. Sandoriams, kurių suma didesnė kaip 1500 eurų, sudaryti yra reikalingas išankstinis teismo leidimas. Visais atvejais yra reikalingas išankstinis teismo leidimas, jeigu globėjas ar rūpintojas nori parduoti, dovanoti ar kitokiu būdu perleisti globotinio nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, jį išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti teises į nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, taip pat sudaryti bet kokį kitą sandorį, jeigu dėl šio sandorio globotinio ar rūpintinio turtas sumažėtų ar būtų perleistos ar suvaržytos globotinio ar rūpintinio daiktinės teisės. Globėjas, rūpintojas, jo artimieji giminaičiai negali sudaryti sandorių su globotiniu ar rūpintiniu, išskyrus atvejus, kai turtas globotiniui ar rūpintiniui yra dovanojamas ar perduodamas neatlygintinai naudotis, jeigu tai atitinka globotinio ar rūpintinio interesus (CPK 3.244 straipsnis). Neveiksnaus asmens globėjui draudžiama dovanoti neveiksnaus asmens turtą pastarojo vardu, išskyrus simbolines dovanas, kurių vertė neviršija vienos bazinės socialinės išmokos dydžio. Ribotai veiksnus šioje srityje asmuo gali būti dovanotojas su rūpintojo sutikimu, jeigu šis nesutinka, būtinas teismo leidimas, išskyrus, kai dovanotino turto vertė neviršija vienos socialinės bazinės išmokos dydžio sumos. Neveiksniam asmeniui skirtas dovanas turi teisę priimti tik jo globėjas, išskyrus simbolines dovanas, kurių vertė neviršija vienos socialinės bazinės išmokos dydžio sumos. Ribotai veiksnus šioje srityje asmuo turi teisę priimti jam skirtas dovanas su rūpintojo sutikimu, jeigu rūpintojas neduoda leidimo, jį gali duoti rūpintinio prašymu jį gali išduoti teismas. Rūpintojo sutikimas nereikalingas, jeigu ribotai veiksnus asmuo priima simbolines dovanas, neviršinančias vienos socialinės bazinės išmokos dydžio sumos (CK 6.470 straipsnio 1, 2 dalys).
Teismo sprendimo patvirtintą kopiją išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims, nedalyvavusiems jo paskelbime, per tris darbo dienas nuo jo paskelbimo.
Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo įsiteisėjimo sprendimo duomenis pateikti Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro nuostatuose nustatyta tvarka.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.