Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Remeikos, kolegijos teisėjų Nijolios Indreikienės ir Egidijaus Tamašausko,

atsakovės UAB “ATP projektai” atstovėms advokatei Snežanai Raižienei ir advokatei Kristinai Gelgotaitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės UAB “Evelkas” apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-194-775/2010 pagal ieškovės UAB “Evelkas” ieškinį atsakovei UAB “ATP projektai” dėl sutarties kainos sumažinimo.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

Teismas atmetė ieškovės argumentus, kad atsakovė neįvykdė sutarties, nes projektinė dokumentacija paruošta be plovyklos, todėl projektuojamas plotas sumažėjo nuo 2267,8 kv.m. iki 1060,17 kv.m., kadangi projektinės dokumentacijos rengimo sutartyje projektuojamas plotas nebuvo nurodytas. Vykdytojas techninį projektą turėjo parengti pagal pateiktą projektavimo užduotį (sutarties p. 2.2.1., 3.6.1.), kurios užsakovas nepateikė. Užsakovas taip pat turėjo pateikti atsakovei pastato rekonstrukcijos projektavimo sąlygų sąvadą (sutarties p. 3.6.7.), kurio pagrindu buvo ruošiamas techninis projektas. Prašyme išduoti projektavimo sąlygų sąvadą ieškovė nurodė, jog pastatas rekonstruojamas į bendro 2267,8 kv.m. ploto administracinės, sandėliavimo, paslaugų ir prekybos paskirties pastatus, tačiau architektūros ir urbanistikos skyriaus išduotame projektavimo Sąlygų sąvade Nr.07-S-605 nurodyta, jog statinių aukštingumui ir užstatymo tankiui taikomos esamos sąlygos ir neleidžiama projektuoti paslaugų paskirties pastato. Teismas darė išvadą, kad pagal išduotą sąvadą ieškovė negalėjo statyti papildomų aukštų ir papildomų statinių bei projektuoti plovyklos, nes vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“, patvirtinto LR aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymu Nr.289, 8.4 p., plovyklos priskiriamos prie paslaugų paskirties pastatų. Ieškovės dėl tokio projektavimo sąlygų sąvado pretenzijų neturėjo, tai patvirtino savo parašu. Teismas taip pat akcentavo, kad sutarties galiojimo metu, kol buvo ruošiamas techninis projektas, t.y. apie 7 mėn., ieškovė, žinodama apie sumažėjusį projektuojamą plotą, išreiškė valią toliau ruošti techninį projektą, dėl sutarties kainos sumažinimo į atsakovę nesikreipė, nors sutarties 7.2. p. numato, jog sutartis gali būti pakeista ar nutraukta šalims susitarus, sutarties papildymas ar pakeitimas apiforminamas papildomu raštišku susitarimu. Teismas taip pat atmetė ieškovės argumentus, kad sutartyje nurodyta kaina buvo numatyta žymiai didesniam projektuojamam plotui, o šiam plotui sumažėjus sutarties kaina turi būti mažintina, kadangi šalys sutartyje rekonstruojamo pastato ploto nenurodė, jis priklausė nuo ieškovės pateikto projektavimo Sąlygų sąvado reikalavimų. Ieškovė sutartyje įsipareigojo už parengtą dokumentaciją atsakovei sumokėti iš anksto sutartą, konkrečią sumą. Sutartyje nebuvo numatyta, jog sutarties kaina priklausys nuo projektuojamo pastato ploto, todėl ieškovė neturi teisinio pagrindo reikalauti, vienai šaliai pilnai įvykdžius savo įsipareigojimus, mažinti sutarties kainą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str. patikrinimas (CPK 320 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka nustatyta, kad 2010-052-08 Kauno miesto apylinkės teisme buvo išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovo UAB „ Evelkas“ ieškinį atsakovui UAB „ ATP projektai“ dėl sutarties kainos sumažinimo. Minėtos dienos teismo sprendimu ieškovo ieškinys buvo atmestas. Iš ieškovo atsakovo naudai priteista1500 Lt išlaidų už advokato paslaugas bei 20 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei ( t. 2 , b. l. 108-111 ).

Apeliantas su tokiu teismo sprendimu nesutinka, jį skundžia ir prašo teismo jį panaikinti bei priimti naują teismo sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti. Teisėjų kolegija mano, kad apelianto apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai yra pagrįsti.

Kaip matyti iš bylos medžiagos ir pateiktų papildomų įrodymų, ginčas šioje byloje kilęs iš projektavimo darbų rangos teisinių santykių. Šiuos santykius reguliuoja CK šeštosios knygos XXXIII skyriaus ketvirtajame skirsnyje išdėstytos teisės normos, o šio skyriaus pirmojo skirsnio normų nustatytos taisyklės, remiantis CK 6.644 straipsnio 2 dalimi, taikomos ir projektavimo darbų rangai, jeigu ko kita nenustato specialiosios projektavimo darbų rangą reglamentuojančios teisės normos.

Remiantis CK 6.700 straipsniu, projektavimo darbų sutartimi rangovas (projektuotojas) įsipareigoja atlikti pagal užsakovo užduotį projektavimo darbus, parengti techninius dokumentus ar sukurti kitokį darbų rezultatą ir perduoti jį užsakovui, o užsakovas įsipareigoja priimti darbų rezultatą ir sumokėti už atliktą darbą

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2007 04 25 šalys - ieškovas UAB „Evelkas“ ir atsakovas UAB „ATP projektai“ sudarė projektinės dokumentacijos rengimo sutartį Nr. 010-2007/ (T. 1. b.l. 7-9). Šios sutarties pagrindu užsakovas - UAB „Evelkas“ užsako ir priima, o vykdytojas parengia ir atiduoda komercinės paskirties pastato rekonstrukcijos į automobilių priežiūros centro su plovykla bei administracinėmis patalpomis techninio projekto dokumentaciją. Sutarties 2.2. p. numatė, jog sutartiniai darbai susideda iš šių dalių - vykdytojas parengia techninį projektą pagal užsakovo pateiktą projektavimo užduotį bei parengia 100 kv.m. administracinės pastato dalies interjero sprendinius. Remiantis sutarties 3.1. p. už parengtą dokumentaciją užsakovas vykdytojui sumoka 153 400 Lt. Pažymėtina, kad šia sutartimi nebuvo nustatytas vykdytojo darbų atlikimo terminas. Sutarties 7.1. p. numatė, jog sutartis galioja nuo pasirašymo dienos iki sutarties darbų užbaigimo ir apmokėjimo už juos datos.

Kauno miesto apylinkės teismas, atmesdamas ieškovo civilinį ieškinį, padarė išvadą, kad projektinės dokumentacijos rengimo sutartyje projektuojamas plotas (t.y. atliekamų darbų apimtys) nebuvo nurodyti.

Su tokia teismo išvada sutikti negalima.

Vadovaujantis suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, vertinant tikrąją sandorio šalių valią jo sudarymo metu reikia vertinti byloje esančių įrodymų visumą, o ne pavienes faktines aplinkybes, taip pat sandorio šalių elgesį tiek sudarant ginčijamus sandorius, tiek po jų sudarymo.

Pažymėtina tai, kad tam, kad projektuotojas galėtų įvykdyti užsakovui reikalingus projektavimo darbus, jam turi būti žinoma darbų užduotis, todėl CK 6.701 straipsnyje yra įtvirtinta taisyklė, kad darbai atliekami pagal užduoties ir kitų pradinių duomenų nustatytus reikalavimus, o nukrypimai nuo jų yra galimi tik užsakovui sutikus. Užduotį ir kitus pradinius duomenis perduoti rangovui privalo užsakovas. Tačiau įstatyme nustatyta, kad užduotį ir kitus pradinius duomenis užsakovo pavedimu gali parengti ir rangovas, o užduotis tokiu atveju tampa privaloma abiem šalims nuo to momento, kai ją patvirtina užsakovas.

Iš šalių sudarytos sutarties turinio matyti, kad vykdytojas įsipareigojo parengti komercinės paskirties pastato rekonstrukcijos į automobilių priežiūros centro su plovykla bei administracinėmis patalpomis techninio projekto dokumentaciją adresu (duomenys neskelbtini). Nors sutarties 2.2.1. p numatė, kad vykdytojas parengia techninį projektą pagal užsakovo pateiktą projektavimo užduotį (priedas prie sutarties Nr. 1) ir sutinkamai su LR galiojančiais įstatymais, toks priedas prie sutarties -projektavimo užduotis prie sutarties nebuvo pridėta.

Šalių sudarytoji sutartis, jos vertinimui taikant aukščiau paminėtas įstatymų nuostatas, neapima užduoties ir kitų pradinių duomenų perdavimo vykdytojui ar užsakovo pavedimo juos parengti vykdytojui (rangovui) sutartinių teisinių santykių. Tačiau remiantis sutarčių sudarymą reglamentuojančiomis CK 6.162 straipsnyje įtvirtintomis taisyklėmis, pagal kurias sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą ir priimant pasiūlymą arba kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais, o sutartis galioja (laikoma sudaryta), kai šalys susitaria dėl visų esminių sutarties sąlygų, nors ir nesusitarta dėl antraeilių, su išimtimis, nustatytomis CK 6.181 straipsnyje, konstatuotina, kad atsakovas - UAB „ATP projektai“ sutarties sudarymo momentu buvo gavęs pakankamai apibūdintą ir išreiškiančią užsakovo ketinimų esmę - užsakovo užduotį projektavimo darbams. Tai liudija šalių elektroniniu paštu susirašinėjimo medžiaga, parengti eskiziniai projektai ir sutarties šalių veiksmai po sutarties sudarymo (T.l, b.l. 18, 76-79, 81, 173-200, T.2 , b.l. 4 esantys brėžiniai). Akivaizdu ir tai, kad negavęs pakankamai apibūdintos ir išreiškiančios užsakovo ketinimų esmę užsakovo užduoties projektavimo darbams rangovas negalėtų parengti eskizinio projekto. Kadangi įsipareigojimą pateikti eskizinį projektą užsakovas - UAB „Evelkas“ įvykdė ir šį eskizinį projektą vykdytojas - UAB ATP projektai" patvirtino, tai yra pagrindas pripažinti, kad tokio turinio, kokia yra pirminė šalių abipusiu susitarimu suderinta projektinė medžiaga, užduotis ir buvo užsakovo formuluojama rangovui.

Iš šalių elektroninio susirašinėjimo medžiagos matyti, kad atsakovo UAB „ATP projektai" atstovas sutiko, kad užduotis gali būti ieškovo pateiktas patalpų sąrašas (T.l, b.l. 78, 81,162). Atsakovo parengti eskiziniai projektų variantai, suderinti abiejų šalių kaip projektavimo užduotis patvirtina aplinkybę, kad buvo planuojama projektuoti patalpas, kurių bendras plotas ne mažesnis kaip 2267,8 kv.m.. Iš bylos duomenų matyti, kad prašymą išduoti projektavimo sąlygas rengė atsakovas, kartu ieškovui atsiųsdamas ir parengtus projektuojamų patalpų techninius brėžinius (T.l, b.l. 176-191). Prašymuose išduoti projektavimų sąlygų sąvadą matyti, kad buvo teikiamas prašymas 2550 kv.m.. (T.l, b.l. 177), 2267,8 kv.m. (T.l. b.l. 186) rekonstruojamų ir naujai statomų statinių plotui. Prašymas išduoti projektavimo sąlygų sąvadą, kuris buvo pateiktas Šiaulių miesto Savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriui 2007 10 24 (T.l, b.l. 18), patvirtina, kad UAB „Evelkas“ pateikė prašymą išduoti projektavimo sąlygų sąvadą aprašydamas planuojamą statybą ir nurodydamas jos bendrą plotą - 2267,8 kv.m.

2008 12 15 Šiaulių miesto Savivaldybės administracijos architektūros ir urbanistikos skyriaus išduotu statybos leidimu Nr. 08-SL-459 buvo leista atlikti pastato-dirbtuvių rekonstrukciją, nurodant statinio techninius rodiklius - tarp jų bendrąjį plotą 1060,17 kv.m. (T.l, b.l. 17). Iš to darytina išvada, kad vykdytojo - atsakovo UAB „ATP projektai" atliktos projektavimo darbų apimtys sumažėjo daugiau nei du kartus lyginant su tomis, kurios buvo šalių aptartos ir patvirtintos brėžiniais sudarant projektavimo darbų sutartį.

Kaip buvo minėta, nors sutartyje nebuvo nurodytas projektuojamų patalpų plotas, buvęs šalių susitarimas nustatytas iš byloje esančios aukščiau aptartos.

Pažymėtina tai, kad šalys iki sudarant sutartį tarėsi dėl kitokių apimčių projektavimo darbų atlikimo (T.l, b.l. 174). Atsakovo nurodymu, 1 aukšto gamybinio pastato rekonstrukcijos pristatant 2 aukštą techninis projektas buvo siūlomas ieškovo naudai atlikti nurodant tokių darbų atlikimo kainą -76 700 lt. (vieno ploto kvadrato kaina išeitų 94,69 Lt.), Šalių aptarto sutarties sudarymo metu 2267,8 kv.m. ploto kaina šalių buvo aptarta 153 400 Lt. (vienas ploto kvadratas - apie 70 Lt.). Taigi, paties atsakovo veiksmai teikiant ieškovui pasiūlymus projektavimo darbams atlikti, leidžia daryti išvadą, kad projektavimo darbų kaina tiesiogiai priklauso nuo atliekamų projektavimo darbų apimties, kadangi šio ginčo atveju nenustatyta, kad ieškovui priklausančių patalpų projektavimui būtų reikalingos ypatingesnės nei įprastai projektuotojų žinios ar projektavimo darbų sąnaudos. Byloje esantys įrodymai - kitų projektavimo įmonių pasiūlymai ar atsakymai į užklausas dėl projektavimo darbų( (T.l. b.l. 119-125) vienareikšmiškai leidžia daryti išvadą, kad šios srities praktikoje yra nusistovėjusi techninio projekto darbų rengimo kaina priklausomai nuo atliekamų darbų apimties. Toks atliekamų darbų ir kainos santykių aiškinimas pilnai atitinka ir teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, įtvirtintus LR CK 1.5 str.

Iš ieškovo ir atsakovo paaiškinimų teisme nustatyta, kad ieškovas pripažįsta sutarties įvykdymo kainą 113 4000 Lt., t.y. apie 74 procentus pačios sutarties kainos, tačiau laikydamas, kad daugiau nei du kaitusi sumažėjus projektuojamų darbų apimtims ir rangovui neįvykdžius sutarties 2.2. p. nustatytos sąlygos, sutarties kaina turi būti sumažinta 40000 litų, laikant, kad sutarties įvykdymo kaina yra 113400 lt.

Laikytina, kad tokia ieškovo pozicija atitinka sąžiningo verslo ir sąžiningos dalykinės praktikos principams (CK 6.158 straipsnis). Kauno miesto apylinkės teismas skundžiamu sprendimu nustatė, jog Šiaulių miesto Savivaldybės administracijos architektūros ir urbanistikos skyriaus išduotame projektavimų sąlygų sąvade nurodyta, jog statinių aukštingumui ir užstatymo tankiui taikomos esamos sąlygos ir neleidžiama projektuoti paslaugų paskirties pastato (T. 1, b.l. 19). Tai reiškia, kad pagal išduotą sąvadą ieškovas negalėjo statyti papildomų aukštų ir papildomų statinių bei projektuoti plovyklos. Teismas nurodė, kad ieškovas dėl tokio projektavimų sąlygų sąvado pretenzijų neturėjo ir tai patvirtino savo parašu (T.l, b.l. 22) Taip pat teismas laikė, ka ieškovas sutarties galiojimo metu žinodamas apie sumažėjusį projketuojamą plotą išreiškė valią toliau ruošti techninį projektą, dėl sutarties kainos į atsakovą nesikreipė.

Su tokia teismo išvada sutikti negalima, kadangi ją padarydamas pirmosios instancijos teismas neįvertino eilės reikšmingų aplinkybių.

Iš atsakovo atstovų paaiškinimų matyti, kad atsakovas neneigia buvus susitarimą dėl 2267,8 kv.n. ploto (įskaitant ir plovyklą) suprojektavimo. Tačiau UAB „ATP projektai“ atstovė teisme nurodė, kad "buvo laukiama, kada pateiks sąvadą, mes laukėme projektavimo sąlygų sąvado, tada paaiškėjo, kad turime laikytis aukštingumo ir užstatymo tankio, ir nesant parengto teritorijos detaliojo plano, turi būti išlaikoma esama pastatų paskirtis, negalima buvo statyti plovyklos" (T.l. b.l. 70-72).

Iš tokių šalies paaiškinimų teismas nustatė aplinkybę, kad šalių susitarimo visa apimtimi nebuvo galima įgyvendinti dėl objektyvaus, ne nuo šalių valios priklausančio faktoriaus..

Atsakovo atstovų paaiškinimai, kad tik išdavus projektavimo sąlygų sąvadą tapo aišku, kad šalių susitarimo pilna apimtimi įgyvendinti nepavyksta, laikytini nepagrįstais.

Pažymėtina, kad siekiant atlikti specialių žinių ir specialaus pasirengimo reikalaujančius darbus, ieškovas kreipėsi į atsakovą ir tuo tikslu sudarė projektinės dokumentacijos rengimo sutartį. Kaip buvo minėta, atsakovas parengė preliminarius techninius brėžinius, projektinius pasiūlymus ir techninio projekto dalį, iš kurių matyti, kad buvo numatomas suprojektuoti didesnis nei 2000 kv.m. ploto pastatas, jame įrengiant plovyklą. Tačiau akivaizdu, jog atsakovas, kuris rengė šiuos projektus, taigi, ir tuo pačiu pildė paraiškas Savivaldybės administracijos architektūros ir urbanistikos skyriui, jau sutarties sudarymo metu, t.y. tuomet, kai buvo šalių aptariama ir nustatoma darbų kaina, žinojo ir privalėjo žinoti, kad jo projektinių pasiūlymų ieškovas realizuoti (t.y. parengti projektą pagal atsakovo parengtus techninius brėžinius ir pasiūlymus) negalės.

Išdavus projektavimo sąlygų sąvadą (T.l, b.l. 19), jame buvo nustatytos specialiosios projektavimo sąlygos statinio architektūrai formuoti ir statybos sklypui tvarkyti: statinių aukštingumo ir užstatymo tankiui -esami. Iš tolesnio šalių susirašinėjimo (T.l, b.l. 192) matyti, kad techninės užduoties visa apimtimi nebuvo galima įgyvendinti dėl to, kad tam, kad didinti pastatų aukštingumą ir užstatymo plotą, t.y. taip, kaip tai buvo numatyta projektavimo užduotyje, buvo būtina parengti teritorijų planavimo dokumentą – sklypo (duomenys neskelbtini), detalųjį planą.

LR Teritorijų planavimo įstatymo 22 str. 1 d. numato, jog detalieji planai rengiami: 1) teritorijoms, kuriose pagal savivaldybių teritorijų ir jų dalių (miestų, miestelių) bendruosius ar specialiuosius planus numatyta plėtoti gyvenamųjų namų, visuomeninės paskirties, rekreacinių ir bendro naudojimo, pramonės ir sandėliavimo, komercinių ir prekybos, inžinerinių tinklų, susisiekimo komunikacijų ir kitų objektų statybą; 4) kai keičiamas nustatytas teritorijos (žemės sklypo) tvarkymo ir naudojimo režimas.

Sutinkamai su LR Teritorijų planavimo įstatymo 23 str. 1 d. rengiant detaliuosius planus, nustatomas šis privalomas teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas: 1) teritorijos (žemės sklypo) naudojimo būdas ir (ar) pobūdis; 2) leistinas pastatų aukštis; 3) leistinas žemės sklypo užstatymo tankumas; 4) leistinas sklypo užstatymo intensyvumas;

Taigi, jau projektinės dokumentacijos rengimo sutarties sudarymo metu ir rengiant brėžinius, atsakovas UAB „ATP projektai“, kaip specializuota projektavimo įmonė, privalėjo atskleisti ieškovui - UAB „Evelkas“ visą teisingą informaciją apie būsimus projektavimo darbus ir galimas jų apimtis ir pagal šias aplinkybes tartis dėl sutarties kainos. Spręstina, kad atsakovas sutarties pasirašymo metu ieškovui teikė pasiūlymus projektuojamam plotui ir planuodamas patalpų paskirtį, žinodamas ar privalėdamas žinoti, kad neparengus teritorijų planavimo dokumento ir miesto savivaldybės administracijos direktoriui jo nepatvirtinus, statybos leidimo tokiam techniniam projektui gauti nepavyks, kadangi tiek didinti užstatymo plotą, tiek keisti pastatų aukštingumą be galiojančio detalaus plano nebuvo galima.

Teismo sprendime pažymėta, jog ieškovas sutiko su sumažintos apimties techninio projekto rengimu ir žinojo, kad projekte plovyklos nebus, pretenzijų dėl to atsakovui nereiškė ir priėmė iš atsakovo projektinę dokumentaciją.

Tokie teismo argumentai prieštarauja eilei teisės normų, reglamentuojančių šalių sutartinius santykius.

Teisėjų kolegija pažymi, kad tais atvejais, kai šalys nesutaria dėl prievolių vykdymo sąlygų, šalis, kuri turi įvykdyti prievolę, ją vykdo, atsižvelgdama į sutarties tikslą, veikia protingai ir apdairai tikslui pasiekti bei bendradarbiauja su kita šalimi (CK 6.38 straipsnio 1, 3 dalys, 6.200 straipsnis, 6.702 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 6.704 straipsnio 3 punktas).

Kadangi neparengus ir nepatvirtinus sklypo (duomenys neskelbtini), detalaus plano atsakovo parengtų pirminių projektinių brėžinių nebuvo galima įgyvendinti, šalys realizavo tai, ką leido tuo metu buvusios teisinės sąlygos. Tai, kad UAB „Evelkas“ sutiko su projektavimo darbų tolesniu vykdymu ir priėmė dalį įvykdytos užduoties, nepatvirtina, kad atsakovas atleidžiamas nuo visų savo įsipareigojimų įvykdymo, o ieškovas atsisakė nuo dalies sutartinių įsipareigojimų. Pažymėtina tai, kad 2008 04 14 ieškovas ir atsakovas sudarė projektinės dokumentacijos rengimo sutartį, kurios pagrindu atsakovas įsipareigojo parengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano dokumentaciją (T.l, b.l. 63-65). Bylos duomenys patvirtina, kad šis detalusis planams buvo parengtas bei suderintas nuolatinės komisijos posėdžio protokolu (T.l, b.l. 66, 163). Iš raidos programos matyti, kad detaliuoju planu buvo numatoma didinti užstatymo tankį ir aukštingumą (T.l. b.l. 167). Taigi, esant patvirtinam detaliajam planui, atsakovui nebeliko sutarties galiojimo laikotarpiu visa apimtimi įvykdyti savo sutartinius įsipareigojimus.

Pažymėtina ir tai, kad tokiam aiškinimui atitinka ir LR Statybos įstatymo 2 str. 27 p., numatantis, kad statinio projektas - normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytos sudėties dokumentų, kuriuose pateikiami statytojo sumanyto statinio sprendiniai (aiškinamoji dalis, projekto dalys, skaičiavimai, brėžiniai), skirtų statytinio statybai įteisinti ir vykdyti, visuma. Tai reiškia, kad projektuotojas atskiriems statiniams ar jų grupėms gali parengti vieną ar kelis techninius projektus. Todėl spręstina, kad atsakovas įvykdė tą tarpusavio susitarimų dalį, kuri buvo galima pagal esamas teisines galimybes, tačiau patvirtintu detaliuoju planu (už kurio parengimą ieškovas papildomai sumokėjo, T.l. b.l. 62) numačius didinti užstatymo tankį ir aukštingumą, nebeliko kliūčių įvykdyti sutartinius įsipareigojimus pilna apimtimi.

Priešingas aiškinimas reikštų situaciją, kad atsakovas pasinaudojo savo profesiniu pranašumu nuslėpdamas dalį reikšmingos informacijos sutartinių įsipareigojimų vykdymui, iš esmės suklaidindamas ieškovą ir tuo pateisindamas atsisakymą įvykdyti sutartį pilna apimtimi, už dalį atliktų darbų gaunant pilną apmokėjimą. Tai prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Pažymėtina ir tai, kad ieškovas nėra pasirašęs atliktų darbų priėmimo-perdavimo akto (T.l. b.l. 38), o tai, kad tarp šalių yra iškilęs ginčas dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo, patvirtina kilę ginčai teisme.

CK 1.137 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bendroji nuostata, kad, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. įpareigojimas civilinių teisinių santykių subjektams, įgyvendinant savo teises ir atliekant pareigas,veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus nustatytas ir CK 1.5 straipsnio 1 dalyje bei CPK 7, 42, 95 straipsniuose.

Šiame kontekste pažymėtina, kad rangos sutarties šalių bendro pobūdžio pareiga bendradarbiauti, kylanti iš įstatymo (CK 6.702 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 6.704 straipsnio 3 punktas) ir sutarties, glaudžiai siejama su vykdytojo rūpestingu elgesiu kitos šalies atžvilgiu. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, pagal sutarties nurodymus, o vienas iš prievolių sąžiningo vykdymo principų yra prievolės šalių bendradarbiavimo principas (CK 6.38 straipsnis). Sąžiningumo imperatyvas pakartojamas ir sutarčių teisėje. CK 6.158 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutarties šalių sąžiningumo pareiga. Nesąžiningumu pripažįstama, kai šalis elgiasi nesąžiningai nebendradarbiaudama su kita šalimi ir nepadedama jai vykdyti savo pareigų. CK 6.200 straipsnyje nustatyta, kad šalys, vykdydamos sutartį, privalo bendradarbiauti ir kooperuotis. Šalių nurodomas aplinkybes ir jų įrodytus faktus teismas turi teisiškai įvertinti, pritaikydamas jiems atitinkamą teisės normą. Tai, kad ieškovas yra apmokėjęs didžiąją sutarties kainos dalį, nors sutartis visa apimtimi nebuvo įvykdyta, taip pat tapo detalaus plano organizatoriumi, siekiant pilna apimtimi įvykdyti 2007 04 25 projektinės dokumentacijos rengimo sutarties dalyką, sudarė sutartį su atsakovu dėl detalaus plano rengimo, už detalaus plano parengimą apmokėjo, reiškia, kad ieškovas bendradarbiaudamas laikėsi sąžiningos dalykinės praktikos.

Sąžiningumo principas yra vienas iš pamatinių civilinės teisės principų, kuris įtvirtintas ir sutarčių teisėje. Sutarties šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnio 1 dalis). Sąžiningumas reikalauja atidumo, rūpestingumo, šalių kooperavimosi, viena kitos informavimo, atsižvelgimo į teisėtus ir pagrįstus kitos šalies interesus ir panašiai.

Teisminėje praktikoje įtvirtinta, jog rangovo atsakomybė už darbų kokybę išlieka ir pasibaigus statybos rangos sutarčiai; įstatyme nustatyta rangovo atliktų darbų kokybės garantija -rangovas, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis, per visą garantinį laiką užtikrina, kad statybos objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį; rangovas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų (CK 6.697 str. 1, 3 d.).

Aukščiau paminėtos teisinės bei faktinės aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad teismas netaikė CPK 178, 176 straipsnių, bei pažeidė CPK 263 str, ir 265 straipsnį.

Iš viso to teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas šią civilinę bylą neteisingai vertino surinktus įrodymus, padarė procesinių teisės normų pažeidimus, kas ir sąlygojo neteisėtą ir nepagrįstą teismo sprendimo priėmimą.

Tokiu būdu apelianto apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškovo ieškinys tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

nutari a:

apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Sumažinti 2007-04-25 projektinės dokumentacijos rengimo sutarties Nr. 010-2007/sudarytos tarp UAB „ Evelkas“ ( į/k 133571139 ) ir UAB „ ATP projektai“ ( į/k 300566485 ) kainą 40 000 ( keturiasdešimt tūkstančių ) Lt, nustatant, kad sutarties įvykdymo kaina yra 113 400 Lt.

Priteisti iš UAB „ ATP projektai“ 2400 ( du tūkstančius keturis šimtus ) Lt žyminio mokesčio ieškiovo UAB „ Evelkas“ naudai.