- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-12-10
- Bylos Nr.
- A2.6.-2367-298/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-01988-2014-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vaclavas Karšulis
- Pažeidėjas
- J.
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Vaclavas Karšulis,
išnagrinėjęs J. (J.) G. (a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, nebausto administracine tvarka, gyv. (duomenys neskelbtini), vedusio, nedirbančio, administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. G. 2014 m. spalio 28 d., 12.30 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (2008-07-16 nutarimo Nr. 768 redakcija) 14, 222 punktų reikalavimus tuo, kad:
1) nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į tvorą, įvykio metu sugadindamas automobilį ir tvorą,
t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d.;
2) pasišalino iš eismo įvykio vietos, apie jį nepranešęs policijai,
t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d.
J. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad kaltu prisipažįsta, kad įvažiavo į tvorą. Nepripažįsta, kad nesuvaldė automobilio, nes priekyje, kažkas truktelėjo ir automobilis nuvažiavo. Jis niekur nesikreipė dėl automobilio gedimo. Prisipažįsta dėl eismo įvykio vietos. Jis buvo su vaiku ir, kai trenkėsi į tvorą, jis visur ieškojo šeimininkų, galvojo, gal kas bus namuose. Dėl įvykio jis negalėjo pasilikti, nes vaikas buvo išsigandęs. Jis nežinojo, ką daryti. Jis sutvarkė automobilį ir nuvažiavo namo. Paskui jis norėjo pranešti policijai, bet nepranešė ir jie jam patys paskambino. Jis nuvažiavo vėl pas šeimininkus, tačiau nieko namuose nerado ir paliko jiems raštelį. Tą pačią dieną įdėjo į tarpdurį raštelį, o jie atvažiavo tik 30 dieną ir rado raštelį. Nežino, kodėl nepaskambino, kai su vaiku buvo. Gal nepagalvojo, atvažiavęs namo norėjo paskambinti, bet policija pati jam paskambino po poros valandų. Kažkas pamatė ir pranešė policijai. Jis norėjo pats paskambinti, važiuoti susitarti, ar kaip. Dėl pasišalinimo iš įvykio vietos jis prisipažįsta kaltu, bet jis niekaip negalėjo likti su vaiku. Jis turėjo galimybę pranešti policijai, galvojo, kad grįžęs namo praneš. Vaikas buvo išsigandęs ir pradėjo verkti. Jam (duomenys neskelbtini) metai. Jis iš karto nuėjo pas šeimininkus, norėjo juos surasti, bet nesurado. Jis surašė savo duomenis ir įkišo į duris. Kaimynų taip pat nerado. Su savimi jis turėjo veikiantį mobilųjį telefoną. Jis prašo neatimti teisės vairuoti, nes reikia vaikus vežioti į ligoninę. Baudą prašo išdėstyti dalimis metams.
J. G. advokatas teisme paaiškino, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą J. G. prisipažino padaręs pažeidimus ir nuoširdžiai gailisi. Iš karto po eismo įvykio jis neteisingai įvertino susiklosčiusią padėtį, neteisingai pasielgė nepranešęs policijai, o puolė ieškoti tvoros šeimininkų. Jis bandė raminti savo vaiką, tačiau nesėkmingai. Buvo stresinė situacija, jis pasišalino, tačiau paliko visus savo duomenis, paliko telefono numerį. Grįžęs namo, apsiramino vaiką, nes žmonos tą dieną nebuvo, kadangi ji lankėsi pas gydytojus. Tą pačią dieną su juo susisiekė policijos pareigūnai, paklausė, ar buvo toks įvykis, jis atsakė, kad taip ir kad savo duomenis paliko šeimininkei. Po kelių dienų paskambino šeimininkė ir jis atlygino padarytą žalą. J. G. elgėsi sąžiningai, tačiau neteisingai pasielgė nepaskambinęs policijai. Jis turi du mažamečius vaikus, kuriuos prižiūri. Žmona dirba pamaininį darbą ir naudojasi tuo automobiliu, vaikai nuolat serga ir reikia vežti į ligoninę juos. Prašo taikyti ATPK 30¹ str. ir netaikyti vairuotojo teisės atėmimo. Jis prisipažįsta, kad eismo įvykis buvo padarytas, bet neteisingai pasielgė.
Motyvuojamoji dalis
Pažeidimai įrodyti: J. G. paaiškinimu pažeidimo tyrimo metu ir teisme, kad įvykus eismo įvykiui apie jį nepranešė policijai ir išvažiavo iš įvykio vietos, nes tuo metu buvo su vaiku ir norėjo jį parvežti namo, tačiau paliko tvoros šeimininkams savo kontaktinius duomenis, dėl pažeidimų labai gailisi; administracinio teisės pažeidimo protokolu; eismo įvykio vietos schema, tarnybiniais pranešimais, D. Z. rašytiniu paaiškinimu, kad ji pamatė apgadintą tvorą (duomenys neskelbtini). Nepažįstamas žmogus jai pasakė, kad į tvorą atsitrenkė automobilis, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir nuvažiavo; (duomenys neskelbtini) apskrities VPK Kelių policijos valdybos pažyma, VĮ Regitra duomenimis, nuotraukomis, kurie patvirtina, kad J. G. vairuodamas automobilį nepasirinko saugaus greičio, važiuodamas nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į tvorą ir ją apgadino. Automobilio vairuotojas po eismo įvykio pasišalino iš įvykio vietos, nepranešęs policijai apie eismo įvykį. Automobilį vairavęs prisipažino J. G.. Jis pripažino, kad atsitrenkė į tvorą ir ją apgadino. Nors ir turėjo veikiantį mobilųjį telefoną, neradęs sugadinto turto savininkų policijos pareigūnams apie eismo įvykį jis nepranešė ir pasišalino. Jokių įrodymų, kad eismo įvykis įvyko ne dėl J. G. kaltės jis nepateikė, todėl jo pažeidimai teisingai kvalifikuoti pagal ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.
J. G. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs pažeidimus ir dėl jų gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
J. G. prašė taikyti jo atžvilgiu ATPK 30¹ str. ir neatimti iš jo teisės vairuoti transporto priemonių. Šiuo atveju, jokių ypatingai pažeidėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. J. G. nedirba ir kartu su žmona augina du mažamečius vaikus. Šios aplinkybės egzistavo ir darant pažeidimą, todėl neatsakingai elgdamasis J. G. turėjo suvokti savo veiksmų pasekmes. Šiuo atveju nėra pagrindo jo atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ str. Skiriant nuobaudą atsižvelgta į administracinių teisės pažeidimų padarymo aplinkybes ir pobūdį, į J. G. asmenybę, kuris neturi galiojančių administracinių nuobaudų, tačiau anksčiau du kartus jau baustas už KET pažeidimus, iš jų kartą už eismo įvykio sukėlimą, tačiau suėjusi nuobaudų vykdymo senatis, į tai, kad yra viena jo atsakomybę lengvinanti ir nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, todėl jam skirtinos mažiausios sankcijose už padarytus pažeidimus numatytos nuobaudos, kurios bendrintinos ATPK 33 str. 2 d. nustatyta tvarka. Atsižvelgus į sunkią turtinę padėtį bei prašymą, paskirtos baudos mokėjimas išdėstytinas.
Sutinkamai su 2014-07-23 įsigaliojusio LR Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 20 str. 1 ir 2 d., skiriamos baudos piniginės išraiškos dydis litais nurodomas ir eurais, taikant patvirtintą litų perskaičiavimo į eurus kursą (3,4528 lito už 1 eurą) bei šio Įstatymo 7 str. 4 d. nustatytą apvalinimo taisyklę.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 287 str. 1 d. 1 p.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
J. (J.) G. pripažinti kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. ir skirti:
- pagal ATPK 127 str. 2 d. – 100 litų baudą;
- pagal ATPK 130 str. 1 d. – 3000 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d. galutinę nuobaudą paskirti 3000 (trijų tūkstančių) litų (868 eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.
Pritaikius ATPK 313 str. 3 d., baudos mokėjimą išdėstyti 12 (dvylikai) mėnesių.
Išaiškinti pažeidėjui, kad pirma baudos įmoka turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, kitos įmokos turi būti mokamos kiekvieną mėnesį, į AB banką „Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, kodas 73000, įmokos kodas 6030. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti nutarimo, kuriuo paskirta bauda, datą bei numerį.
Nutarimas per 20 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.