- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-11-08
- Bylos Nr.
- e2A-945-1092/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-00962-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Giedrė Seselskytė, Aurimas Brazdeikis, Milda Skersienė
- Ieškovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Atsakovas
- J. S., M. S., D. B.
- Kategorijos
- 2.4.2.12.2Negatorinis ieškinys (actio negatoria)
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedrės Seselskytės ir Mildos Skersienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovams J. S., M. S., D. B., D. B. dėl pažeistų teisių gynimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, – Klaipėdos miesto savivaldybės administracija.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir ieškovė, NŽT) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama įpareigoti atsakovus J. S., M. S., D. B., D. B. per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti naudojamą valstybinio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį (25,64 kv. m ploto) už žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, ribos, t. y. pašalinti želdinius ir sutvarkyti valstybinę žemę, kad būtų galima naudoti pagal paskirtį, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius 2018 m. sausio 12 d. atliko žemės naudojimo patikrinimą vietoje ir nustatė, kad už žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, ribos valstybiniame žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) pasodinti želdiniai, tokiu būdu užimant ir naudojant dalį valstybinio žemės sklypo be pagrindo. Užimtos ir naudojamos valstybinės žemės plotą sudaro 25,64 kv. m. NŽT 2018 m. rugsėjo 25 d. raštu atsakovų pareikalauta geranoriškai atlaisvinti valstybinę žemę – pašalinti želdinius. Tačiau 2019 m. birželio 10 d. atlikus faktinių duomenų patikrinimą vietoje buvo nustatyta, kad želdiniai nepašalinti ir valstybinė žemė neatlaisvinta. Ieškovė teigia, kad atsakovai geranoriškai neatlaisvino valstybinės žemės ir toliau ją naudoja be teisinio pagrindo.
Atsiliepimas
3. Atsakovai D. B. ir D. B. atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad byloje yra duomenys, patvirtinantys, jog atsakovai neįrengė želdinių valstybinėje žemėje, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovai pažeidė ieškovės teises ar teisėtus interesus. Jeigu ieškovės tikslas yra pašalinti iš savo patikėjimo teise valdomo žemės sklypo želdinius, ieškovė turi vadovautis poįstatyminių teisės aktų nuostatomis. Mano, kad želdiniai, apie kuriuos kalba ieškovė, yra priskiriami saugotiniems, todėl jų nupjovimui yra reikalingas leidimas, kurį išduoda Klaipėdos miesto savivaldybės administracija.
4. Atsakovė J. S. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ji nėra ieškinyje nurodomų želdinių savininkė, tarp tvoros ir šaligatvio esantys dekoratyviniai krūmai, eglutės pasodinti prieš 13 metų ir niekaip nepažeidžia žemės savininko interesų.
5. Atsakovas M. S. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad butą (duomenys neskelbtini)-1, Klaipėdoje, įsigijo 2005 m. rugsėjo 13 d. Žolė ir krūmokšniai priešais namą buvo pasėta / pasodinti 2006 m. kovo mėn. Valstybinis žemės sklypas buvo suformuotas vėliau. Santuoka su J. S. buvo nutraukta (duomenys neskelbtini). Augalų ir žolės jie nesidalijo. Butą (duomenys neskelbtini)-1, Klaipėdoje, pardavė 2019 m. lapkričio 15 d. Mano, kad šie augalai turi būti tvarkomi miesto lėšomis, jeigu trukdo – persodinti į kitas miesto viešąsias erdves ar panaikinti.
6. Trečiasis asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepime į ieškinį nurodė, kad želdinių inventorizacija nėra dažna, o paskutinė buvo vykdoma 2009–2012 m., kurios metu ties (duomenys neskelbtini) (pastato kairėje dalyje) buvo inventorizuoti šie želdiniai: 2 vnt. paprastojo buksmedžio, gyvatvorė, 2 vnt. baltosios eglės „Conica“. Panašūs duomenys užfiksuoti ir „Google“ žemėlapiuose. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija nėra gavusi prašymų suderinti želdinių sodinimą (duomenys neskelbtini) gatvėje. Mano, jog sprendžiant dėl želdinių ar jo dalies šalinimo, reikėtų įvertinti, kurie želdiniai ir(ar) jų kompozicija riboja arba sudaro privataus / riboto naudojimo teritorijos įspūdį (ir atitinkamai, kurie neriboja arba nesudaro).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. birželio 16 d. sprendimu NŽT ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės 700 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovams D. B. ir D. B.. Teismo nustatytos aplinkybės ir pagrindiniai motyvai:
7.1. Teismas pažymėjo, kad byloje pateikti įrodymai (Žemės naudojimo patikrinimo aktas, kadastro žemėlapio ištraukos, fotonuotraukos ir kt.) patvirtina, jog valstybinėje žemėje yra įrengti želdiniai, t. y. gyvatvorė, dekoratyviniai kadagiai, žemaūgės pušelės. Atsakovai neginčija faktinių aplinkybių, jog valstybinėje žemėje yra įrengti želdiniai.
7.2. Teismas nustatė, kad atsakovams J. S. ir M. S. butas, esantis (duomenys neskelbtini)-1, Klaipėdoje, nuosavybės teise priklausė nuo 2005 m. rugsėjo 13 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu, o teismo 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimu padalytas po 1/2. Atsakovai 2019 m. lapkričio 15 d. pirkimo–pardavimo sutartimi butą pardavė. Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad ginčo žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) įregistruotas nuo 2007 m. gruodžio 12 d. Nesant byloje kitų duomenų, teismas darė išvadą, kad valstybinis žemės sklypas suformuotas jau po to, kai želdiniai buvo pasodinti. Taigi atsakovai (duomenys neskelbtini) negyvena, ginčo žemės sklypu nesinaudoja.
7.3. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovai D. B. ir D. B. gyvena adresu (duomenys neskelbtini)-2, Klaipėda. 2017 m. gegužės 9 d. su atsakovais sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) 0,0224 ha, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Atsakovai teigia, kad turtą įsigijo 2017 m., valstybinėje žemėje želdinių nesodino, jie jau ten buvo, kai atsakovai (duomenys neskelbtini) gatvėje pradėjo gyventi, ginčo valstybinės žemės sklypu nesinaudoja. Atsakovas M. S. teismo posėdžio metu patvirtino, kad B. želdinių (pušelių) nesodino. Ieškovė taip pat pripažino, kad atsakovai želdinių neužsodino, bet mano, kad pastarieji, gyvendami šalia valstybinio žemės sklypo, naudojasi svetimu turtu ir turi pašalinti želdinius. Tačiau teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, darė išvadą, kad byloje neįrodyta, jog atsakovai naudojasi valstybine žeme ir pažeidžia žemės savininko teises. Vien aplinkybė, jog atsakovai kartais palaisto želdinius ar nupjauna žolę, nelaikytina valstybinės žemės naudojimu.
7.4. Remiantis Nekilnojamojo turto registro išrašu, žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimo paskirtis „Kita“, naudojimo būdas „Susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos“. Byloje nėra duomenų, jog valstybinės žemės dėl augančių želdinių negalima naudoti pagal paskirtį, o faktas, kad želdiniai yra valstybinėje žemėje, pats savaime nesudaro pagrindo pripažinti, jog žemės negalima naudoti pagal paskirtį. Be to, želdiniai komunikacijoms iš esmės netrukdo. Teismo vertinimu, byloje įrodymų priešingai išvadai padaryti nėra. Iš fotonuotraukų matyti, kad už tvoros ginčo žemės sklype yra elektros skydinė, patekimas prie skydinės nėra apribotas, lengvai prieinamas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
8. Apeliaciniu skundu NŽT prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:
8.1. Teismas netinkamai pritaikė teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, ir iškreipdamas byloje esančias aplinkybes padarė neteisingas išvadas, kad neįrodyta, jog atsakovai naudojasi valstybine žeme ir pažeidžia žemės savininko teises, o vien aplinkybė, jog atsakovai kartais palaisto želdinius ar nupjauna žolę, nelaikytina valstybinės žemės naudojimu. Toks teismo vertinimas neparemtas teisės aktų nuostatomis. Jokia teisės norma nenumato, kad želdinių priežiūra nelaikytina žemės naudojimu. Teismas iš esmės perkėlė ieškovei įrodinėjimo naštą įrodyti žemės naudojimą, tačiau teismas nepaaiškino, kas vertintina kaip žemės naudojimas. Taigi byloje teismas reikalavo įrodyti aplinkybes, kurių neįmanoma įrodyti, nes teismas nepateikė išvados, ką laiko žemės naudojimu.
8.2. Atsakovai M. ir J. S. iki šiol naudoja valstybinę žemę, kadangi joje auga jų pasodinti želdiniai. Tai atsakovai patvirtino bylos nagrinėjimo metu. Želdiniai buvo pasodinti be žemės savininko sutikimo. Tas faktas, kad želdiniai buvo pasodinti dar nesuformavus valstybinio žemės sklypo, negali turėti teisinės reikšmės, kadangi nesuformuota žemė pagal Žemės įstatymo nuostatas yra laikoma valstybine žeme ir jos savininkas yra valstybė.
8.3. Ta aplinkybė, kad bylos nagrinėjimo metu M. ir J. S. nėra buto (duomenys neskelbtini)-1, Klaipėdoje savininkai, nesudaro kliūties įpareigoti pašalinti jų neteistai pasodintus želdinius, kadangi jie yra tiesiogiai atsakingi už savo neteisėtus veiksmus.
8.4. Atsakovai D. ir D. B., gyvendami šalia valstybinio žemės sklypo, naudojasi šiuo svetimu turtu ir turi pašalinti želdinius. Nors byloje nėra duomenų, kad D. ir D. B. sodino želdinius, tačiau jie prižiūri šiuos želdinius, jais rūpinasi. Tokiu būdu jie yra faktiniai želdinių valdytojai ir gauna naudą prižiūrėdami juos valstybiniame žemės sklype. Jeigu želdiniai būtų perkelti į Donato ir D. B. valdomą žemės sklypą, tai šis sklypas sumažėtų želdinių užimamu plotu. Taigi iš D. ir D. B., kaip svetimo žemės sklypo naudotojų, turinčių naudą dėl želdinių priežiūros, taip pat pagrįstai yra reikalaujama pašalinti želdinius.
Atsiliepimas
9. Atsakovas M. S. atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą. Pažymi, kad jis (duomenys neskelbtini) gatvėje nesilanko, negyvena, turtas buvo parduotas, ten gyvena kiti žmonės, o tų augalų nelaiko savo nuosavybe.
10. Atsakovai D. B., D. B. atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Želdiniai faktiškai nepažeidžia ne tik ieškovės teisių, bet ir jai netrukdo ir nesudaro jokių kliūčių naudotis ir disponuoti valstybine žeme pagal paskirtį.
10.2. Ieškovė apeliaciniame skunde kelia žemės naudojimo aiškinimo klausimą. Šioje byloje šių žodžių junginys turėtų būti aiškinamas kaip daikto naudojimas, ribojantis to daikto savininko teisę visiškai naudoti daiktą pagal jo paskirtį.
10.3. Ieškovė negali dengtis įrodinėjimo negalimumo faktu vien dėl to, kad tiesiog tokių įrodymų nėra. Šioje byloje yra pakankamai duomenų tam, kad teismas galėtų bylą išnagrinėti iš esmės ir priimti teismo sprendimą dėl ginčo esmės.
10.4. Atsakovai nesodino želdinių valstybinėje žemėje. Be to, šį faktą savo ieškinyje pripažįsta ir pati ieškovė, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad želdinius be savininko sutikimo pasodino atsakovai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).
12. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
Dėl skundžiamo sprendimo (ne)teisėtumo
13. Šioje apeliacine tvarka nagrinėjamojoje byloje tarp šalių yra kilęs ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas atmetė ieškovės reikalavimą įpareigoti atsakovus pašalinti želdinius iš valstybinio žemės sklypo, teisėtumo ir pagrįstumo.
14. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, ir iškreipdamas byloje esančias aplinkybes padarė neteisingas išvadas, jog neįrodyta, kad atsakovai naudojasi valstybine žeme ir pažeidžia žemės savininko teises. Teisėjų kolegija iš dalies pritaria ieškovės pozicijai.
15. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1 ir 2 dalyse yra įtvirtintas nuosavybės neliečiamumas ir apsauga; įstatymai turi saugoti visų savininkų nuosavybės teises. Aiškindamas Konstitucijos 23 straipsnio nuostatas, Konstitucinis Teismas ne kartą yra nurodęs ir tai, kad nuosavybės neliečiamumas ir nuosavybės teisių apsauga, be kita ko, reiškia, kad savininkas, kaip subjektinių teisių į nuosavybę turėtojas, turi teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo teisių, taip pat kad valstybė turi pareigą užtikrinti nuosavybės teisių gynimą ir apsaugą. Nuosavybės teisės yra ginamos aukščiausią juridinę galią turinčiais teisės aktais – įstatymais (Konstitucinio Teismo 1993 m. gruodžio 13 d., 1994 m. liepos 15 d., 1996 m. balandžio 18 d., 2000 m. vasario 23 d., 2010 m. rugsėjo 29 d. nutarimai).
16. Savininko daiktinių teisių gynimo būdai įtvirtinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.95–4.99 straipsniuose. Jeigu savininko teisių pažeidimas nesusijęs su valdymo netekimu, pagal CK 4.98 straipsnyje nustatytą teisinį reglamentavimą savininkas gali pažeistas teises ginti reikšdamas negatorinį ieškinį (lot. actio negatoria).
17. Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008). Taigi negatoriniu ieškiniu ginama konkretaus asmens subjektinė nuosavybės teisė. Negatorinio ieškinio atveju ieškinio dalykas (reiškiami reikalavimai) gali būti: 1) nutraukti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus; 2) atkurti iki ieškovo subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį; 3) uždrausti ateityje taip pažeisti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-378/2015; 2018 m. liepos 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-316-403/2018; 2018 m. spalio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-355-701/2018 22 punktą).
18. Nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo, jog žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkė yra valstybė. Teisėjų kolegijai taip pat nekyla abejonių, kad tokie atvejai, kai be žemės sklypo savininko valios (sutikimo) jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype pasodinami želdiniai, laikytini žemės sklypo savininko teisių pažeidimu. Šioje byloje nėra įrodymų, kad minėto žemės sklypo savininkas (valstybė) būtų sutikęs, kad jo sklype būtų pasodinti ginčo želdiniai.
19. Taip pat atmestini ir atsakovų J. S. ir M. S. argumentai, jog jiems teisę sodinti želdinius suteikė 2005 m. rugsėjo 13 d. sutartis su UAB „Agrekas“, kurios pagrindu jiems buvo perėjusi žemės sklypo (duomenys neskelbtini) nuomos teisė, tuo tarpu valstybinis žemės sklypas želdinių sodinimo metu dar nebuvo suformuotas. Kaip matyti iš minėtos 2005 m. rugsėjo 13 d. sutarties, atsakovai J. S. ir M. S. sutartimi perėmė iš UAB „Agrekas“ nuomos teisę tik į vieną antrąją dalį 0,0448 ha ploto žemės sklypo, kuris atitinka šiuo metu suformuotą žemės sklypą iki gyvenamojo namo tvoros ir kurį kartu su butu (duomenys neskelbtini)-1 ir jo priklausiniais atsakovai J. S. ir M. S. 2019 m. lapkričio 15 d. pirkimo–pardavimo sutartimi perdavė naudoti V. K. ir I. J.. Vadinasi, atsakovai J. S. ir M. S. 2005 m. rugsėjo 13 d. sutartimi buvo perėmę naudoti tik tą vieną antrąją dalį 0,0448 ha ploto žemės sklypo iki gyvenamojo namo tvoros, bet ne už jos, kur yra valstybinė žemė ir kur yra pasodinti ginčo želdiniai. Ta aplinkybė, kad valstybei priklausantis žemės sklypas dar nebuvo suformuotas, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju neturi teisinės reikšmės. Teisės aktuose nėra ir ginčo želdinių pasodinimo metu nebuvo numatyta, kad asmenys svetimoje (valstybinėje) žemėje gali sodinti želdinius be jokio sutikimo. Todėl tokių želdinių pasodinimas svetimoje žemėje be žemės savininko leidimo laikytinas žemės savininko (šiuo atveju valstybės) teisių pažeidimu.
20. Atsakovai J. S. ir M. S. pripažino, kad želdiniai valstybiniame žemės sklype priešais butą (duomenys neskelbtini)-1 buvo pasodinti jų iniciatyva 2007 m. Kaip matyti iš byloje pateiktų fotonuotraukų, valstybiniame žemės sklype priešais butą (duomenys neskelbtini)‑1 auga 2 vnt. paprastojo buksmedžio gyvatvorės ir 3 vnt. eglaičių. Be to, valstybinėje žemėje priešais butą (duomenys neskelbtini)-2 matosi augančios pušys, kurias pagal ieškovės ieškinio reikalavimus taip pat prašoma pašalinti. Remiantis Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos pateikta 2012 m. nuotrauka iš platformos „Google“, 2012 metais minėtų pušų dar nebuvo, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovai 2007 m. pasodino ir minėtas pušis. Tuo labiau, pušys auga priešais butą (duomenys neskelbtini)-2, o ne priešais butą (duomenys neskelbtini)-1, kuriame gyveno atsakovai J. S. ir M. S.. Vadinasi, nėra pagrindo įpareigoti atsakovus S. pašalinti želdinius, esančius priešais butą (duomenys neskelbtini)-2.
21. Ieškovė šioje byloje bandė įrodyti, kad atsakovai D. ir D. B. taip pat pažeidė valstybės, kaip žemės savininkės, nuosavybės teises, nes, pasak ieškovės, atsakovai prižiūrėdami valstybinėje žemėje augančius želdinius faktiškai naudojasi valstybine žeme be jos savininkės sutikimo ir iš to gauna naudos. Teisėjų kolegija negali pritarti tokiems ieškovės argumentams. Vien tai, kad valstybinėje žemėje laisvai prieinamoje viešoje miesto erdvėje augančius želdinius, esančius už atsakovų B. naudojamą turtą ribojančios tvoros, kažkas retkarčiais prižiūri (palaisto, pagenėja), negali būti pripažinta žemės sklypo naudojimu, sukuriančiu pareigą pašalinti atitinkamus želdinius. Žemės sklypo naudojimo fakto negalima kildinti vien tuo pagrindu, kad tie želdiniai yra šalia kitų asmenų naudojamo žemės sklypo, t. y. atsakovai D. ir D. B. negali būti laikomi valstybinio žemės sklypo naudotojais vien tuo pagrindu, kad jie valdo gretimą sklypą. Ieškovė byloje neįrodinėjo ir byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, kad D. ir D. B. pasodino tuos želdinius ir tokiu būdu pažeidė (pažeidžia) ieškovės teises. Vadinasi, ieškinys atsakovų D. ir D. B. atžvilgiu atmestinas kaip neįrodytas.
22. Apibendrindama tai, kas pasakyta anksčiau, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ne visai tinkamai nustatė bylos aplinkybes, dėl to neteisingai kvalifikavo tarp ieškovės ir atsakovų J. S. ir M. S. susiklosčiusius teisinius santykius, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas – ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies, įpareigojant atsakovą M. S. teisės aktų nustatyta tvarka pašalinti želdinius (2 vnt. paprastojo buksmedžio gyvatvorės ir 3 vnt. eglaičių), esančius valstybiniame žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) priešais butą (duomenys neskelbtini)-1. Kita ieškovės ieškinio dalis atmestina.
23. Teisėjų kolegija pažymi, kad pašalinti minėtus želdinius įpareigotinas tik atsakovas M. S., o ne kartu su J. S., nes M. S. baigiamųjų kalbų metu pirmosios instancijos teisme išreiškė tokį pageidavimą, jei teismas nuspręstų ieškovės ieškinį tenkinti.
24. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad trečiojo asmens Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovas teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu pažymėjo, kad iš valstybinio žemės sklypo pašalinus ginčo želdinius savivaldybė juos pašalinusiam asmeniui jokių pretenzijų nereikš.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
25. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
26. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl atsakovų D. ir D. B. paliekama nepakeista, todėl pirmosios instancijos teismo skundžiamu sprendimu priteistos bylinėjimosi išlaidos neperskirstytinos.
27. Ieškovė apeliaciniu skundu prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovų, tačiau patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių rašytinių įrodymų nepateikė. Kita vertus, ieškovė nagrinėjamu atveju buvo atleista nuo žyminio mokesčio pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą. CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Vadinasi, iš atsakovų M. S. ir J. S. į valstybės biudžetą priteistina ½ žyminio mokesčio, kuris turėjo būti sumokėtas už ieškinį (100 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas) / 2 x 0,75 (CPK 80 straipsnio 7 dalis) = 37,5 Eur) ir apeliacinį skundą (100 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 80 straipsnio 4 dalis) / 2 x 0,75 (CPK 80 straipsnio 7 dalis) = 37,5 Eur).
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 16 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį tenkinti iš dalies.
Įpareigoti atsakovą M. S. per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti želdinius (2 vienetus paprastojo buksmedžio gyvatvorės ir 3 vienetus eglaičių) iš valstybinio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) už žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, ribos, ir sutvarkyti valstybinę žemę, kad ją būtų galima naudoti pagal paskirtį.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 700 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovams D. B. ir D. B..
Priteisti valstybei iš atsakovų M. S. ir J. S. iš kiekvieno po 18,75 Eur žyminio mokesčio (už ieškinį). Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660“.
Priteisti valstybei iš atsakovų M. S. ir J. S. iš kiekvieno po 18,75 Eur žyminio mokesčio (už apeliacinį skundą). Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.