Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėjas Vaidas Kazlauskas išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Deimantės Banaitienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), turinti pagrindinį išsilavinimą, gyvena deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, nedirbanti, auginanti mažametį vaiką, neteista, kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 236 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. L. J. 2022 m. gegužės 29 d., 18.17 val., (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo kieme, pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole būdama pasirašytinai įspėta dėl atsakomybės už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą pagal BK 236 straipsnio 1 dalį, Šiaulių apskrities VPK Raseinių r. PK Veiklos skyriaus tyrėjui E. T. pranešė apie nebūtą nusikaltimą ir apklausiama liudytoja, tęsdama nusikalstamą veiką, davė melagingus parodymus, o būtent, kad 2022 m. gegužės 29 d., apie 17.20 val., (duomenys neskelbtini), K. J. naudojo smurtą jos atžvilgiu ir jai sukėlė fizinį skausmą, dėl ko 2022 m. gegužės 29 d. Šiaulių apskrities VPK Raseinių r. PK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), o K. J. patrauktas baudžiamojon atsakomybėn – jam buvo pateiktas pranešimas apie įtarimą pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, jis klaustas įtariamuoju dėl L. J. sukelto fizinio skausmo. Šiais veiksmais L. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 236 straipsnio 1 dalyje.

2. Kaltinamoji L. J. kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad galvos traumų nėra turėjusi, psichinėmis ligomis neserga, nesigydo. Į priklausomybių įskaitą nėra įrašyta. Kalta prisipažįsta visiškai ir nuoširdžiai gailisi. 2022 m. gegužės 29 d. kviesdama policijos pareigūnus pamelavo dėl jos vyro K. J. prieš ją naudoto smurto, kadangi vyras jos nemušė, jie tik sukonfliktavo žodžiu. 2022 m. gegužės 29 d. jos vyras K. J. daug laiko praleido namų kieme, adresu (duomenys neskelbtini), o ji tvarkėsi namuose. Vyras tą dieną išgėrė. Kažkuriuo momentu vyras buvo užėjęs į namus, o išgėręs jis tampa konfliktiškas, tad konfliktas kilo dėl 50 Eur, kuriuos jai vyras davė ir po kurio laiko tą dieną jau norėjo atsiimti. Ji vyrui namuose atidavė jo paprašytus pinigus, tačiau juos gavęs jis nenurimo ir iš namų neišėjo, o pradėjo ją vadinti įvairiais negražiais žodžiais. Tuo metu jų namuose daugiau nieko nebuvo. Jos mama buvo savo bute, antrajame to paties daugiabučio namo aukšte, tad ji galėjo girdėti tik triukšmą, su jos mama buvo ir jos sūnus T. R.. Ji labai susinervino ir pasimetė dėl tokių vyro žodžių, išsigando, kad jis nepradėtų jos mušti, yra anksčiau turėję tokių situacijų, kuomet konflikto metu prieš ją K. panaudojo fizinį smurtą, tad nenorėjo, kad tokia situacija pasikartotų, ji vyrui pasakė, kad iškvies policijos pareigūnus, tikėdamasi, kad taip jį išgąsdins, jis nusiramins ir jam įrodys, kad gali kažką prieš jį padaryti. Ji ne tik pagrasino, kad iškvies policiją, bet ją ir iškvietė. Paskambino iš savo mamos jų namuose palikto mobilaus ryšio telefono, kadangi savo greitai nerado. Vyras girdėjo kaip ji kviečia policijos pareigūnus, jis ją apspjovė ir iš namų išėjo. Atvykusiems policijos pareigūnams ji pamelavo, kad vyras prieš ją kėlė ranką, nurodė, ką jis jai padarė, nes suprato, kad kitu atveju jo iš namų neišveš. Policijos pareigūnai apžiūrėjo jos nurodytas skaudamas vietas, ant kaklo rado nežymių įdrėskimų, kurie tikriausiai buvo palikti jos mažiausiojo tuo metu 10 mėnesių sūnaus nagų, o paraudusi ausis net negali pasakyti kodėl buvo, jai kaito visas veidas nuo susinervinimo ir pakilusio spaudimo. Ji būdama blaivi, suprasdama, kad elgiasi neteisingai, bet apimta pykčio ir norėdama vyrui už konfliktą atkeršyti, parašė pareiškimą, prieš kurio rašymą buvo įspėta dėl melagingų parodymų davimo, tačiau vis tiek juos davė. Po vyro sulaikymo ji jo ilgą laiką nematė, jie nebendravo. Po kurio laiko, ji pati suprato, kad pasielgė itin negražiai savo vyro atžvilgiu, kad šeimyninius konfliktus reikia spręsti kitaip, atvykusi į policijos komisariatą ir apklausiama liudytoja nurodė, kad pamelavo. Su vyru viską išsiaiškino, dėl jos melagingo pareiškimo pradėtas ikiteisminis tyrimas nutrauktas, toliau gyvena gražiuoju, be piktumų, abu nebevartoja alkoholio, vyras dirba ir visiškai išlaiko šeimą. Labai gailisi melagingai pranešusi apie jos atžvilgiu vyro naudotą smurtą, dėl ko jis buvo sulaikytas ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Prašo ikiteisminį tyrimą pabaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, skiriant jai viešųjų darbų bausmę.

3. Kaltinamosios L. J. kaltę, padarius baudžiamajame įstatyme numatytą ir jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jos parodymų, kuriais ji visiškai pripažįsta savo kaltę, taip pat įrodo kiti byloje esantys įrodymai.

4. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas K. J. parodė, kad su L. J. jie yra susituokę apytiksliai 8 metus. Augina L. sūnų iš pirmosios santuokos T. R. bei turi du savo bendrus vaikus. Šiuo metu santykiai šeimoje yra geri, abu yra nustoję vartoti alkoholį, kas visiškai pakeitė jų šeimos santykius gerąja prasme. 2022 m. gegužės 29 d., jis apytiksliai nuo 8.30 val. dirbo daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame yra jo šeimai priklausantis socialinis būstas, kieme, pjovė žolę, rengė skalbinių džiovyklą, padėjo kaimynei I. P.. Jo žmona L. J. buvo namuose, ką tiksliai ji veikė, jis atsakyti negali. Už darbą kaimynė jam atsilygino alkoholiu, kartu su ja namų kieme išgėrė 0,7 litro talpos degtinės butelį, I., kaip moteris, gėrė už jį mažiau. Nuo išgerto alkoholio jautėsi apsvaigęs, tačiau visus tolimesnius įvykius jis puikiai pamena. Tą dieną jis į namus buvo užėjęs tik apytiksliai 13.30 val., pavalgyti, tuomet su žmona susiginčijo dėl pinigų, bet to tikrai nepavadintų konfliktine situacija, juo labiau prieš žmoną jis nesmurtavo. Pavalgęs iš namų išėjo, išgėręs su I. turėtą alkoholį, jis išėjo pas draugą S. D., galėjo būti apytiksliai 15.00 val. Besėdint su S., pas jį į namus atvažiavo policijos pareigūnai ir jį sulaikė, pasakė, kad yra kaltinamas smurtavęs prieš žmoną, nors to tikrai nebuvo. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. (duomenys neskelbtini), jam buvo pareikštas įtarimas, jis buvo apklaustas įtariamuoju, jam buvo paskirta kardomoji priemonė, turėjo gyventi atskirai nuo savo šeimos savo darbo vietoje (duomenys neskelbtini), apgyvendinimo įstaigoje „(duomenys neskelbtini)“. Šiuo metu ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu jau yra nutrauktas. Su žmona apie tai, kas įvyko, be abejonės kalbėjosi, viską išsiaiškino, pasirodo, ji ant jo supyko dėl ginčo už pinigus, gal jo metu ji per karštai sureagavo į jo žodžius, jai sudarė įspūdį, kad gali prieš ją pakelti ranką, tad ji jam iškvietė policijos pareigūnus ir jiems pamelavo, kad ją mušė. Anksčiau jie yra turėję konfliktinių situacijų, yra teistas dėl smurto prieš žmoną, bet iš savo klaidų jis pasimokė, dabar jie su L. sutaria puikiai ir gyvena gražiuoju, jis jai jokių pretenzijų neturi, tiesiog tai buvo šeimyninis konfliktas, iš kurio pasekmių abu pasimokė.

5. Šiaulių apskrities VPK Raseinių r. PK Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos E. U. 2022 m. gruodžio 8 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad Šiaulių apskrities VPK Raseinių r. PK buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, dėl L. J. sukelto fizinio skausmo. Tyrimo metu pirminiais duomenimis buvo nustatyta, kad 2022 m. gegužės 29 d., apie 17.20 val., (duomenys neskelbtini), esančiame bute K. J., gim. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,54 prom.), dėl asmeninių priežasčių kilusio konflikto metu, tyčia sugriebė ranka savo šeimos nariui – žmonai L. J., gim. (duomenys neskelbtini), už kaklo ir ją smaugė, delnu vieną kartą trenkė per kairę ausį ir vieną kartą per pakaušį, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Apklausta papildomai nukentėjusioji L. J. parodė, kad 2022 m. gegužės 29 d., ji, rašydama pareiškimą bei kviesdama policijos pareigūnus, pamelavo dėl savo vyro K. J. prieš ją naudoto fizinio smurto, kadangi vyras jos nemušė, jie tik sukonfliktavo žodžiu. Po žodinio konflikto su vyru ji labai susinervino, išsigando, kad jis nepradėtų jos mušti, ji vyrui pasakė, kad iškvies policijos pareigūnus, tikėdamasi, kad taip jį išgąsdins, jis nusiramins ir jam įrodys, kad gali kažką prieš jį padaryti. Labai gailisi melagingai pranešusi apie jos atžvilgiu vyro naudotą smurtą, dėl ko jis buvo sulaikytas ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) nutrauktas K. J. nepadarius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje. Iš išdėstyto matyti, kad L. J., būdama pasirašytinai supažindinta su BK 236 straipsniu už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), melagingai pranešė apie nebūtą nusikaltimą.

6. Prie ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) buvo prijungtos procesinių dokumentų kopijos iš ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini).

7. 2022 m. gegužės 29 d. įspėjime dėl atsakomybės už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą užfiksuotas L. J. parašas dėl atsakomybės pagal BK 236 straipsnį.

Motyvuojamoji dalis

8. Pagal BK 236 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas melagingai įskundė įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, nekaltą asmenį kaip padariusį nusikalstamą veiką, jeigu dėl to šis asmuo pradėtas persekioti, arba pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą. Pagal baudžiamąjį įstatymą melagingas pranešimas apie nebūtą nusikaltimą yra aktyvūs veiksmai, kuriais įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, pranešama apie neva padarytą, rengiamą nusikaltimą arba pasikėsinimą jį padaryti. Melagingo pranešimo apie nebūtą nusikaltimą sudėtis yra formalioji, todėl šis nusikaltimas yra baigtas, kai įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti ikiteisminį tyrimą, bet kokia forma perduodama melaginga informacija apie žinomai nebūtą nusikaltimą. Šio nusikaltimo sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad informacija, kurią jis pateikia BK 236 straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams, neatitinka tikrovės, be to, tikrai žino, kad nusikaltimo, apie kurį jis juos informuoja, nėra buvę, kad nusikaltimas neegzistuoja ir pranešimo metu, tačiau siekia, kad tokią neabejotinai melagingą informaciją šios institucijos gautų ir kaip nors į ją reaguotų (kasacinės nutartys, priimtos baudžiamosiose bylose Nr. 2K-202/2014, 2K-497/2014, 2K-7-27-746/2015, 2K-478-746/2015 ir kt.).

9. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, jei asmuo, melagingai įskundęs kitą asmenį ar pranešęs apie žinomai nebūtą nusikaltimą, ir vėliau, tyrimo metu apklausiamas kaip liudytojas, pakartoja tą pačią melagingą informaciją, jis veikia vieninga tyčia ir iš esmės įgyvendina tos pačios veikos – melagingo įskundimo ar pranešimo apie nusikaltimą – motyvus ir tikslus. Tokie parodymai yra ankstesnės veikos (melagingo įskundimo ar pranešimo) tęsinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys 2K-458/2011, 2K-307-648/2016).

10. Byloje surinkti ir ištirti įrodymai – kaltinamosios, liudytojo parodymai ir kiti byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kaltinamoji L. J. įvykdė jai inkriminuojamą nusikaltimą, kaltinamosios L. J. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 236 straipsnio 1 dalyje, teismui abejonių nekelia, ji savo kaltę pripažino.

11. Įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamoji L. J. 2022 m. gegužės 29 d., 18.17 val., (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo kieme, pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole būdama pasirašytinai įspėta dėl atsakomybės už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą pagal BK 236 straipsnio 1 dalį, Šiaulių apskrities VPK Raseinių r. PK Veiklos skyriaus tyrėjui E. T. pranešė apie nebūtą nusikaltimą ir apklausiama liudytoja, tęsdama nusikalstamą veiką, davė melagingus parodymus, o būtent, kad 2022 m. gegužės 29 d., apie 17.20 val., (duomenys neskelbtini), K. J. naudojo smurtą jos atžvilgiu ir jai sukėlė fizinį skausmą, dėl ko 2022 m. gegužės 29 d. Šiaulių apskrities VPK Raseinių r. PK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), o K. J. patrauktas baudžiamojon atsakomybėn – jam buvo pateiktas pranešimas apie įtarimą pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, jis klaustas įtariamuoju dėl L. J. sukelto fizinio skausmo.

12. Kaltinamosios L. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

13. Prokurorė pareiškime dėl baudžiamojo įsakymo priėmimo prašo L. J. pripažinti kalta pagal BK 236 straipsnio 1 dalį ir skirti 9 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 40 val. per mėnesį visuomenės labui. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti 1/3 ir galutinę bausmę skirti 6 mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 40 val. per mėnesį visuomenės labui.

14. Kaltinamoji neprieštarauja prokurorės sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, o taip pat sutinka ir su siūloma bausme, jos dydžiu.

15. Teismas, skirdamas L. J. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, padarytas nesunkus nusikaltimas, į jos asmenybę, nedirbanti, auginanti vaiką iki 3 metų, neteista, administracine tvarka nebausta, taip pat atsižvelgia į L. J. atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

16. Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas laiko, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti paskyrus kaltinamajai BK 236 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – viešuosius darbus (BK 46 straipsnis). Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu ir asmeniui pripažinus savo kaltę (BK 64¹ straipsnio 1 dalis, 2 dalis), šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais, teismas

nusprendžia:

L. J. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jai 9 (devynių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti po 40 (keturiasdešimt) valandų visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir L. J. skirti galutinę bausmę – 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti po 40 (keturiasdešimt) valandų visuomenės labui.

Išaiškinti kaltinamajai, jog ji nesutikdama su viešųjų darbų bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamoji paduoda prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.