- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-18
- Bylos Nr.
- AN2-430-1035/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01173-2021-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Valerij Lauš (pirm.)
- Institucija
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Administracinių bylų nagrinėjimo skyrius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valerij Lauš teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal D. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 21 d. nutarties, kuria netenkintas D. K. skundas dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2021 m. balandžio 8 d. nutarimo Nr. SAVAD-13-ANR_N-5652-2021.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Nagrinėjamo klausimo esmė
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Institucija) 2021 m. balandžio 8 d. nutarimu D. K. pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 414 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirta 70 Eur bauda. D. K. nubausta už tai, kad ji nuo 2020 m. lapkričio 26 d. 09.06 val. iki 2021 m. vasario 24 d. 21.22 val. (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) pastatu, bendrojo naudojimo vietoje laikė neeksploatuojamą (paliktą be priežiūros) transporto priemonę „Renault Thalia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir po savivaldybės pareigūno rašytinio perspėjimo nesiėmė priemonių ja pasirūpinti, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau ir SEAKĮ) 20 straipsnio 1 dalies reikalavimus.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 21 d. nutartimi D. K. skundas dėl Institucijos 2021 m. balandžio 8 d. nutarimo ir prašymas dėl žalos atlyginimo netenkintas.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu D. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 21 d. nutartį, Institucijos 2021 m. balandžio 8 d. nutarimą ir 2021 m. kovo 4 d. protokolą, priteisti jai iš Institucijos 900 Eur žalos atlyginimo. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas nepasisakė dėl esminių skundo argumentų, formaliai taikė ir aiškino teisės aktus, neįvertino visų byloje esančių įrodymų, neatsižvelgė į galimą pareigūnų piktnaudžiavimą ir priėmė nemotyvuotą nutartį. Taip pat teismas vadovavosi nagrinėjamu atveju neaktualia teismų praktika.
1.2. Teisinio pagrindo patraukti automobilį nebuvo, nes netinkamai įvertinta specialistų parengta išvada dėl automobilių eksploatavimo sąvokos, nebuvo gautas namo gyventojų skundas. Nauja įstatymo redakcija dėl automobilių laikymo tvarkos parodo, kad nebuvo teisinio pagrindo reikalauti patraukti automobilį iš aikštelės vien dėl to, kad jam nėra atlikta techninė apžiūra.
1.3. Teismas vadovavosi melagingais liudytojo parodymais, kad D. K. žodžiu per kitą asmenį buvo iš anksto pranešta apie protokolo surašymą, dėl ko ji nedalyvavo protokolo surašymo metu. Nebuvo įvertinta tai, kad 2021 m. kovo 2 d. D. K. nebuvo surašytas protokolas dėl to, jog automobilis buvo iš kiemo patrauktas ir apie tai pranešta savivaldybei, kurios pareigūnai atvyko tą pačią dieną į daugiabučio kiemą patikrinti šios informacijos (tai gali paliudyti Z. A.). Teismas neatsižvelgė, kad nusižengimo padarymo metu buvo paskelbtas karantinas, todėl nebuvo sąlygų ir poreikio eksploatuoti automobilį pagal paskirtį, atlikti jo techninę apžiūrą. Be to, pareigūnai nepasiekė to, kad kieme atsirastų daugiau vietos, D. K. tik buvo priversta atlikti automobilio techninę apžiūrą. Automobilis stovi toje pačioje vietoje, t. y. tame pačiame daugiabučio kieme.
1.4. D. K. el. paštu 2020 m. lapkričio 25 d. gavo Institucijos specialisto laišką, kuriame prašoma patraukti automobilį į privačią teritoriją. Laiške nebuvo nurodytas prašymo teisinis pagrindas, nenurodytas konkretus automobilis, todėl D. K. el. laišku paprašė nurodyti papildomas aplinkybes. 2020 m. gruodžio 4 d. išsiuntė pakartotinį laišką su klausimu, kodėl jai nebuvo atsakyta, po to dar kartą liepė patikslinti, kokiu teisės aktu yra remiamasi, tačiau tikslių atsakymų į pateiktus klausimus nesulaukė. Dėl šios priežasties kreipėsi į Instituciją pateikdama pareiškimą. D. K. Institucijai 2021 m. kovo 1 d. pateikė informaciją, kad jos automobilis yra automobilių serviso kieme. 2021 m. vasario-kovo mėn. D. K. automobilis buvo remontuojamas servise, tai įrodo pateiktos nuotraukos, serviso išrašyta PVM sąskaitą faktūra ir mokėjimo kvitas. Neabejojama, kad Institucijos atstovas, atvykęs į automobilių servisą, matė D. K. automobilį. Tai gali patvirtinti serviso vadovas S. K..
1.5. D. K. administracinio nusižengimo protokolas 2021 m. kovo 4 d. surašytas be jokio pagrindo, ji apie protokolo surašymą nebuvo informuota. Ji nepažeidė SEAKĮ nuostatų. Seimas 2021 m. balandžio 22 d. priėmė įstatymą Nr. XIV-267, kuriuo SEAKĮ 20 straipsnis papildytas 7 dalimi: ,,Transporto priemonės savininkas (valdytojas) privalo užtikrinti, kad bendrojo naudojimo vietose nebūtų laikoma neeksploatuojama transporto priemonė (transporto priemonė, kuri dėl akivaizdžių trūkumų ar išorinių požymių nenaudojama ar negali būti naudojama pagal tikslinę paskirtį) arba negalima eksploatuoti transporto priemonė (transporto priemonė, kuriai šio įstatymo nustatytais pagrindais ilgiau kaip tris mėnesius yra sustabdytas ar panaikintas leidimas dalyvauti viešajame eisme, arba ilgiau kaip tris mėnesius neįregistruota ar ilgiau kaip tris mėnesius išregistruota transporto priemonė)“ Tik nuo šio momento bendrojo naudojimo vietose nebus galima laikyti automobilių, kuriems neatlikta techninė apžiūra, kurie nėra apdrausti civilinės atsakomybės draudimu ilgiau nei tris mėnesius.
1.6. Šiuo metu D. K. nedirba, yra vaiko priežiūros atostogose, taip pat augina dar du mažamečius vaikus, dėl ko Institucijos nutarimu paskirta bauda yra per didelė. Be to, D. K. jaučia nuolatinį stresą ir nerimą, naktimis blogai miega, jai sukelta didelė psichologinė įtampa.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 21 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1.7. D. K. padarytą administracinį nusižengimą patvirtina jos pačios paaiškinimai, kad savo automobilį ,,Renault Thalia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) laikė prie namo bendroje automobilių stovėjimo aikštelėje, kartais perstatydavo į kitą vietą, tačiau juo nevažinėjo, nes nebuvo poreikio, techninės apžiūros nėra, automobilis buvo naudojamas daiktams pasidėti. D. K. kaltę pagrindžia ir rašytinė bylos medžiaga: piliečio skundas savivaldybei, kad stovi nenaudojamas automobilis daugiau kaip metus laiko; savivaldybės pareigūnų rašytiniai pranešimai patraukti neeksploatuojamą automobilį į privačią teritoriją; nuotraukos, kuriose matyti kieme stovintis automobilis; dokumentai, nurodantys, kad ginčijamu laikotarpiu techninė apžiūra nebuvo atlikta.
1.8. Teismų praktikoje bylose dėl neeksploatuojamų transporto priemonių laikymo bendrojo naudojimo vietose pripažįstama, kad esminiais įrodymais, pagrindžiančiais transporto priemonių neeksploatavimo, palikimo be priežiūros faktą pripažįstami duomenys apie transporto priemonės techninę apžiūrą, draudimą privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Sutinkama su skundžiamos nutarties argumentais, kad D. K. nurodoma sunki materialinė padėtis negali būti vertinama kaip pateisinanti neeksploatuojamo automobilio laikymą bendro naudojimo teritorijoje. Transporto priemonės eksploatuojamumas/neeksploatuojamumas siejamas su jos naudojimu/nenaudojimu pagal tikslinę paskirtį.
Atsiliepimas
1.9. Vadovaujantis SEAKĮ 25 straipsnio „Bendrieji reikalavimai motorinėms transporto priemonėms ir priekaboms“ 2 dalimi, dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms ir (ar) priekaboms, kurių privalomoji techninė apžiūra atlikta ir galioja (įskaitant transporto priemones, turinčias leidimą nuvykti į transporto priemonių techninės apžiūros įmonę privalomosios techninės apžiūros atlikti) ir kurių valdytojai yra apsidraudę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar su jos dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius. Remiantis šia nuostata ir nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas dėl ANK 414 straipsnyje numatytų nusižengimų, transporto priemonės, kurių privalomoji techninė apžiūra nėra atlikta, yra laikomos neeksploatuojamomis, o tokių transporto priemonių laikymas bendrojo naudojimo vietose jų savininkams užtraukia administracinę atsakomybę.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
ANK 652 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teisės aktų nuostatų, susijusių su neeksploatuojamų transporto priemonių laikymu bendrojo naudojimo vietose, taip pat pačios sąvokos „transporto priemonės eksploatavimas“ aiškinimu.
ANK 414 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė transporto priemonių savininkams už neeksploatuojamos, paliktos be priežiūros transporto priemonės laikymą bendrojo naudojimo vietose ir po savivaldybės, policijos ar kitos suinteresuotos institucijos pareigūno rašytinio perspėjimo nesiėmimą priemonių ja pasirūpinti.
Institucijos nutarime konstatuota, kad D. K. pažeidė SEAKĮ 20 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, jog transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę. Apeliaciniame skunde teigiama, kad D. K. SEAKĮ 20 straipsnio nuostatų nepažeidė ir tai grindžia šio straipsnio nauja, nuo 2022 m. sausio 1 d. įsigaliosiančia, redakcija, kuria šis straipsnis papildytas 7 dalimi. Šioje dalyje nurodyta, kad transporto priemonės savininkas (valdytojas) privalo užtikrinti, kad bendrojo naudojimo vietose nebūtų laikoma neeksploatuojama transporto priemonė (transporto priemonė, kuri dėl akivaizdžių trūkumų ar išorinių požymių nenaudojama ar negali būti naudojama pagal tikslinę paskirtį) arba negalima eksploatuoti transporto priemonė (transporto priemonė, kuriai šio įstatymo nustatytais pagrindais ilgiau kaip tris mėnesius yra sustabdytas ar panaikintas leidimas dalyvauti viešajame eisme, arba ilgiau kaip tris mėnesius neįregistruota ar ilgiau kaip tris mėnesius išregistruota transporto priemonė). Nors šiai bylai aktualiu laikotarpiu SEAKĮ nebuvo nustatyta konkreti ir aiškiai apibrėžta pareiga nelaikyti neeksploatuojamos transporto priemonės bendrojo naudojimo vietose, šiuo atveju svarbu tai, kad bylai aktualiu laikotarpiu ANK buvo numatyta atsakomybė už neeksploatuojamos, paliktos be priežiūros transporto priemonės laikymą bendrojo naudojimo vietose, o SEAKĮ – pareiga rūpintis ir atsakyti už asmeniui nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę. Apeliantė be pagrindo kvestionuoja administracinio nusižengimo padarymo metu galiojusį teisinį reglamentavimą.
Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiasis specialistas, gavęs asmens pranešimą dėl D. K. neeksploatuojamo automobilio, geranoriškai pastarosios paprašė šį automobilį patraukti į privačią teritoriją iki 2020 m. gruodžio 20 d. Pažymėtina, kad D. K. gavo vyriausiojo specialisto el. laišką ir į jį atsakė (b. l. 13). Taip pat buvo atlikti patikrinimai (2021 m. vasario 5 d. ir 2021 m. vasario 24 d.), kurių metu nustatyta, kad D. K. automobilis laikomas bendro naudojimo vietoje. 2021 m. sausio 19 d. atlikto patikrinimo metu nustatyta, kad apeliantės transporto priemonė buvo perstatyta į kitą vietą, tačiau tame pačiame daugiabučio gyvenamojo namo kieme. Taigi, toks veiksmas nelaikytinas tinkamu pasirūpinimu neeksploatuojama transporto priemone. Po raštiško pareigūnų perspėjimo D. K. nesiėmė priemonių pasirūpinti jai priklausančia neeksploatuojama transporto priemone, vengė šios pareigos ir ją toliau laikė bendro naudojimo vietoje, tuo pažeisdama bendruomenės viešąjį interesą. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į minėto asmens pranešimo turinį. Pranešime nurodyta, kad kieme stovi daugiau kaip metus nejudinamas „Renault“ markės automobilis; kadangi policija neseniai pradėjo skirti baudas gyventojams už automobilių statymą šiame kieme ant šaligatvio, norėtųsi, jog stovėjimui pritaikytų vietų neužimtų visiškai nenaudojami automobiliai, kurių kieme yra ne vienas (b. l. 39).
Apeliantė nurodo, kad vyriausiojo specialisto el. laiške nebuvo nurodytas prašymo teisinis pagrindas, nenurodytas konkretus automobilis, tačiau tokie teiginiai nėra pagrįsti. Vyriausiasis specialistas ne kartą atsakė apeliantei ir tiksliai įvardijo ANK straipsnį, kuriame numatyta administracinė atsakomybė už neeksploatuojamų transporto priemonių laikymą bendrojo naudojimo vietose, nurodė D. K. automobilio markę, numerius, spalvą ir pan., taip pat pabrėžė, kad apeliantės klausimas dėl automobilio patraukimo į privačią teritoriją yra nekonkretus, nurodė, kad pati D. K. turi nuspręsti, kaip pasirūpins jai priklausančiu automobiliu (to pareigūnai negali nurodyti) (b. l. 14).
Skunde pabrėžiama, kad D. K. Institucijai teikė pareiškimą. Iš 2021 m. sausio 26 d. pareiškimo turinio matyti, kad D. K. pripažįsta, jog transporto priemone „Renault Thalia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nevažinėja, tokio poreikio neturi. Nurodo, kad naudoja automobilio bagažinę ir saloną (tai sugretina su eksploatavimo sąvoka), kiekvieną dieną pro jį praeina (b. l. 16). Šias aplinkybes D. K. nurodė ir pirmosios instancijos teismo posėdyje. Tačiau nurodyti teiginiai dar labiau pagrindžia tai, kad buvo padarytas administracinis nusižengimas, įtvirtintas ANK 414 straipsnio 1 dalyje. Institucijos atsiliepime teisingai nurodyta, kad sąvoka eksploatavimas/neeksploatavimas siejama su transporto priemonės naudojimu/nenaudojimu pagal tikslinę paskirtį. Šiuo atveju transporto priemonės nenaudojimas eisme, nes nebuvo atlikta techninė apžiūra, kuriai nesant transporto priemonė negali dalyvauti eisme (SEAKĮ 25 str. 2 d.), rodo, kad transporto priemonė nebuvo eksploatuojama, todėl jos laikymas bendrojo naudojimo vietose, kurių skaičius yra ribotas ir kurios skirtos realiai eksploatuojamoms transporto priemonėms laikyti, užtraukia administracinę atsakomybę. Be to, kaip teisingai nurodyta skundžiamoje nutartyje, bylose dėl neeksploatuojamų transporto priemonių laikymo bendrojo naudojimo vietose pripažįstama, kad esminiais įrodymais, pagrindžiančiais transporto priemonių neeksploatavimo, palikimo be priežiūros faktą pripažįstami duomenys apie transporto priemonės techninę apžiūrą, jos apdraudimą privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, taip pat kiti duomenys (Institucijos specialistų tarnybiniai pranešimai, fotonuotraukos, liudininkų parodymai ir kt.), objektyviai patvirtinantys, jog transporto priemone buvo nesirūpinama.
Iš bylos medžiagos matyti, kad transporto priemonės „Renault Thalia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techninė apžiūra atlikta ir galiojo nuo 2016 m. liepos 15 d. iki 2018 m. birželio 16 d. (b. l. 41). Pirmosios instancijos teismas teisingai pastebėjo, kad iš įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomo draudimo sutarties liudijimo taip pat matyti, jog aptariamo automobilio valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta tik vienam mėnesiui nuo 2021 m. sausio 27 d. iki 2021 m. vasario 26 d. (b. l. 27, 64), t. y. po to, kai D. K. gavo du Institucijos pranešimus dėl automobilio patraukimo. Būtent po šių pranešimų D. K. taip pat remontavo automobilį autoservise 2021 m. kovo 1–2 d., kai kovo 2 d. buvo kviečiama atvykti administracinio nusižengimo protokolo surašymui (b. l. 28, 57–58), į kurį pati neatvyko. Skunde nurodoma, kad D. K. apie protokolo surašymą nebuvo informuota, tačiau šį apeliantės teiginį paneigia bylos medžiaga. Ji 2021 m. vasario 5 d. raštu buvo kviečiama atvykti į Institucijos Viešosios tvarkos skyrių administracinio nusižengimo protokolo surašymui (raštas su šaukimu siųstas el. paštu, kuris nurodytas administracinių nusižengimų registre ir kurį nurodo pati apeliantė) (b. l. 58).
SEAKĮ 2 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad automobilis – motorinė transporto priemonė, skirta važiuoti keliu, kroviniams ir (ar) keleiviams vežti arba kitoms transporto priemonėms vilkti, išskyrus motociklus, lengvuosius keturračius, keturračius, galinguosius keturračius, mopedus, triračius, traktorius ir savaeiges mašinas. D. K. automobilį naudojo savo asmeniniams daiktams susidėti, nebuvo atlikusi automobilio privalomos techninės apžiūros, apsidraudė civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tik vienam mėnesiui ir tik po to, kad gavo Institucijos pranešimus. Pati D. K. skunde nurodo, kad automobilis stovi toje pačioje vietoje, t. y. tame pačiame daugiabučio kieme, taigi pripažįsta, jog automobilis, kuriam neatlikta techninė apžiūra ir kuris nenaudojamas eisme, toliau stovi bendrojo naudojimo vietoje, nepaisant pareigūnų pranešimų ir skatinimų automobilį patraukti į privačią teritoriją tam, kad būtų apsaugoti kitų daugiabučio gyventojų interesai.
Aukštesniojo teismo vertinimu, skundžiama nutartimi paskirta administracinė nuobauda yra adekvati D. K. padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikoma asmens teises suvaržančia labiau negu tai būtina. D. K. bauda paskirta tinkamai pritaikius įstatymą, pagrįstai atsižvelgus į administracinio nusižengimo pobūdį, jo pavojingumą. Be to, paskirta bauda yra minimalaus dydžio, nors atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Vertinti padarytą administracinį nusižengimą kaip mažareikšmį, nėra teisinio pagrindo. D. K. skirta nuobauda buvo individualizuota tinkamai, ji nėra per griežta, netgi per švelni, atitinka padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
D. K. prašymas priteisti jai iš Institucijos 900 Eur žalos atlyginimo nenagrinėtinas, kadangi jis būtų aktualus tik tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad ji nepagrįstai buvo traukiama administracinėn atsakomybė. Be to, jis spręstinas ne administracinio nusižengimo teisenoje.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad D. K. pagrįstai buvo pripažinta kalta pagal ANK 414 straipsnio 1 dalį. Apylinkės teismas, nagrinėdamas jos skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, nepažeisdamas proceso reikalavimų, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pripažino, kad Institucijos 2021 m. balandžio 8 d. nutarimu D. K. yra nubausta pagrįstai. Apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo daryti priešingą išvadą, negu skundžiamoje nutartyje padarė apylinkės teismas. Todėl skundžiama nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta, naikinti ją apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 21 d. nutartį nepakeistą ir D. K. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.