- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-04-20
- Bylos Nr.
- 2S-713-881/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02644-2010-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. K. ir L. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-4417-647/2015 pagal antstolio I. G. pareiškimą dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas antstolis I. G. kreipėsi į teismą, prašydamas pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 15 d. sprendimo vykdymo tvarką, byloje pagal ieškovo Vilniaus apygardos prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams A. K. ir L. K., Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo. Nurodė, kad antstoliui buvo pateiktas vykdymui Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 23 d. išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-209-647/2011 dėl skolininkų A. K. ir L. K. įpareigojimo per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti statinį – viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Antstolio 2015 m. rugsėjo 11 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktu Nr. 0008/14/00089 nustatyta, kad teismo įpareigojimas yra neįvykdytas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 4 d. nutartimi pareiškėjo prašymą tenkino – papildė Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 15 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-209-647/2011, rezoliucinėje dalyje nurodydamas, kad Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos suteikiama teisė pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti statinį – viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)., žemės sklype kad. Nr. (duomenys neskelbtini), reikiamas išlaidas išieškant iš atsakovų A. K. ir L. K..
Teismas, atsižvelgdamas į aplinkybę, jog skolininkai A. K. ir L. K. teismo sprendimo iki šiol neįvykdė, nors teismo sprendimas buvo priimtas dar 2011 m. kovo 15 d., o teismas neturi informacijos, kad artimiausiu metu teismo sprendimą ruošiamasi įvykdyti, bei vadovaudamasis 2015 m. rugsėjo 11 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktu Nr. 0008/14/00089 nustatytomis aplinkybėmis, kad teismo įpareigojimas yra neįvykdytas, padarė išvadą, kad pareiškėjo antstolio I. G. pareiškimas dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 15 d. sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo yra tenkinamas, nustatant, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos Ministerijos turi teisę atlikti neteisėtai pastatyto statinio griovimo darbus, reikiamas išlaidas išieškant iš skolininkų (CPK 284 str.).
III. Atskirojo skundo argumentai
Skolininkai A. K. ir L. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nutartį ir antstolio I. G. prašymą atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y., kad skolininkai iki šiol neįvykdė teismo sprendimo, nors jis buvo priimtas dar 2011 m. kovo 15 d. Priešingai, nei nurodė teismas, sprendimas įsiteisėjo tik 2012 m. gegužės mėnesį. Be to, Vilniaus rajono teismas 2014 m. kovo 12 d. nutartimi pratęsė terminą viralinei nugriauti iki 2014 m. spalio 21 d. Apeliantai, turėdami lūkesčių, atliko eilę veiksmų, siekdami pakeisti žemės paskirtį, o vėliau įteisinti ginčo pastatą, tačiau tik 2013 m. spalio mėnesį tapo žinoma, kad jų lūkesčiai nepasiteisino. Pradėjus domėtis statinių nugriovimo sąlygomis, paaiškėjo, kad statinių nugriovimas ir teritorijos sutvarkymas reikalauja didelių sąnaudų, kurios viršija net 300 000 Lt. Apeliantams reikia laiko gauti tokias lėšas. Apeliantai sunkiai serga, todėl negalėjo laiku įvykdyti teismo sprendimo. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė jų teisę būti išklausytiems, nes esant prašymui atidėti bylos nagrinėjimą, teismas jo nepaisė ir išnagrinėjo klausimą iš esmės, kas yra savarankiškas pagrindas panaikinti skundžiamą teismo nutartį.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Nurodo, kad skunde nenurodomi jokie argumentai, kurių pagrindu būtų galima suabejoti pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumu. Teismas tinkamai nustatė, kad egzistuoja visos privalomosios aplinkybės tam, kad būtų pakeista sprendimo vykdymo tvarka ir leista inspekcijai pašalinti savavališkos statybos padarinius skolininkų lėšomis. Inspekcija, vadovaujantis Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 15 straipsnio nuostatomis, turi teisę pati vykdyti statinio griovimo darbus. Skolininkai neneigia teismo nustatytos aplinkybės, kad sprendimas per nustatytą terminą nebuvo įvykdytas. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, liudijančių, kad artimiausiu metu teismo sprendimą ruošiamasi įvykdyti. Įrodymų, kad antstolio pareiškimo metu būtų atliekami bent kokie veiksmai įteisinti statybą arba nugriauti teismo sprendime nurodytą statinį, skolininkai taip pat nepateikė. Faktinių aplinkybių neatitinka ir skolininkų argumentas, jog teismas pažeidė jų teisę būti išklausytiems. Priešingai, nei nurodo apeliantai, teismas vieną kartą dėl ligos buvo atidėjęs teismo posėdį, kitą posėdį paskirdamas po mėnesio. Per šį laiką skolininkai, negalėdami dalyvauti bylos nagrinėjime, galėjo pasirūpinti atstovavimu, tačiau to nepadarė. Taigi skolininkams pateikus pakartotinį prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, teismas pagrįstai jį laikė siekiu vilkinti bylos nagrinėjimą ir nutarė išnagrinėti prašymą skolininkams nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).
Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai pakeitė sprendimo vykdymo tvarką.
CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per kuo trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti, išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Galimybė pakeisti teismo sprendimo įvykdymo tvarką užtikrina įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumą ir vykdytinumą bei išieškotojo interesų apsaugą, jeigu skolininkas elgiasi nesąžiningai, t. y. vengia įvykdyti teismo sprendimą – neatlieka veiksmų, kuriuos jis buvo įpareigotas atlikti teismo sprendimu. Taip pat galimybė pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką sietina su situacija, kai atsakovas sprendimu įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, o teismo sprendime nėra nurodyti jo neįvykdymo padariniai.
CPK 273 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas sprendimą, kuriuo atsakovą įpareigoja atlikti ar nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, gali tame pačiame sprendime nurodyti, jog, atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę atlikti tuos veiksmus ar imtis priemonių jiems nutraukti atsakovo lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas. Tai reiškia, kad teismas, išspręsdamas ginčą iš esmės ir priimdamas sprendimą, gali tame pačiame sprendime nurodyti sprendimo neįvykdymo padarinius – tuos veiksmus, kuriuos turėjo atlikti skolininkas, tačiau įpareigojimo neįvykdė, pavesti atlikti išieškotojui, jeigu tie veiksmai nėra asmeninio pobūdžio ir išieškotojas juos gali atlikti už skolininką. Šiuo atveju skolininkui neįvykdžius teismo sprendimu nurodytų veiksmų, antstolis apie tai surašo aktą, perduoda jį vykdymo vietos teismui, šis priima nutartį taikyti sprendimu nurodytus padarinius, nes skolininkas neatliko teismo sprendimu nustatytų veiksmų (CPK 771 str. 1, 2 d.). Kitu atveju, kai teismo sprendime nenurodyti sprendimo neįvykdymo padariniai, t. y. nenurodyta išieškotojo teisė atlikti veiksmus už skolininką, kai šis jų neįvykdo, antstolio surašytas sprendimo neįvykdymo aktas perduodamas sprendimą priėmusiam teismui, šis išsprendžia sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimą pagal CPK 284 straipsnyje nustatytas taisykles. Tai reiškia, kad sprendimą priėmęs teismas toje pačioje byloje priima nutartį, kuria pakeičia sprendimo vykdymo tvarką ir nustato išieškotojui teisę atlikti už skolininką jo lėšomis teismo sprendime nurodytus veiksmus (CPK 771 str. 3 d.).
Nagrinėjamu atveju apeliantai, nors ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkami nustatė faktines bylos aplinkybes, iki šiol įsiteisėjusio Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 15 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-209-647/2011, nėra įvykdę. Dėl šių priežasčių antstolis yra surašęs sprendimo, įpareigojančio skolininkas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą (Vykdomosios bylos 54 lapas), kuris perduotas sprendimą priėmusiam teismui, kuris ir išsprendė sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimą pagal CPK 284 straipsnyje nustatytas taisykles.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad teismo sprendimo realus įvykdymas yra sudėtinė asmens teisės į teisingą procesą dalis, todėl teisinėje valstybėje neturi būti toleruojamos situacijos, kai de facto suvaržoma išieškotojo teisė į efektyvią pažeistų teisių gynybą, sprendžia, jog nėra pagrindo tenkinti skolininkų atskirojo skundo, nes apeliantai neįrodė, jog stengėsi (ėmėsi veiksmų) įvykdyti teismo sprendimą, tačiau dėl objektyvių priežasčių to padaryti negalėjo iki šios dienos ir todėl sprendimo vykdymo tvarka neturėtų būti pakeista. Visos apeliantų nurodomos aplinkybės, kad jie stengėsi įteisinti statinį, dėl kurio nugriovimo buvo priimtas teismo sprendimas, kad sprendimas realiai įsiteisėjo vėliau, nei nurodė pirmosios instancijos teismas, kad buvo pratęstas sprendimo įvykdymo terminas, nepaneigia fakto, jog skolininkai nesiėmė jokių veiksmų, siekdami įvykdyti teismo sprendimą, ir teismo sprendimas nėra įvykdytas iki šiol.
Apeliacinės instancijos teismas nenustatė ir aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė skolininkų teisę būti išklausytiems, juolab, kad vieną kartą skolininkų prašymu teismo posėdis buvo atidėtas, tačiau ir į vėlesnį posėdį skolininkai neatvyko. CPK 42 straipsnio 5 dalis įpareigoja šalis sąžiningai naudotis joms suteiktomis procesinėmis teisėmis, taip pat veikti siekiant, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, esant reikalui pasirūpinti tinkamu atstovavimu ir pan. Tuo tarpu pačių apeliantų veiksmai rodo siekį išvengti arba maksimaliai nutolinti teismo sprendimo įvykdymą, todėl pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į visas bylai reikšmingas aplinkybes, CPK nustatyta tvarka pakeitęs sprendimo vykdymo tvarką, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliantų nurodomais argumentais nėra pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį. CPK 329 straipsnio 2 dalyje išdėstytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų taip pat nenustatyta.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.