Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2019-05-16 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A6.-1822-486/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-05-16
Bylos Nr.
A6.-1822-486/2019
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01260-2019-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Jeugenijuš Jaglinski
Pažeidėjas
G. G.
NuorašasByla Nr. A6-1822-486/2019
Proceso Nr. 4-68-3-01260-2019-2Procesinio sprendimo kategorija (S) 7.11
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2019 m. gegužės 16 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, sekretoriaujant Aušrai Razutienei, asmeniui, trauktinam administracinėn atsakomybėn G. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs G. G., gim. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

G. G. būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, bei žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį bei turimus įsipareigojimus VMI prie Finansų ministerijos ir kitiems kreditoriams, privalėdamas pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdė ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos keiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, savo neveikimu pažeisdamas kreditoriaus VMI prie FM interesus. Pareiga kreiptis į teismą atsirado nuo mokestinės nepriemokos atsiradimo datos nuo 2017-01-16 iki bankroto bylos iškėlimo datos - 2018-12-28. Šiais savo veiksmais jis įvykdė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu G. G. savo kaltę įvykdžius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą prisipažino visiškai. Paaiškino, kad jis vykdė veiklą su šokiais ir repeticijomis. Vėliau su G. G. nutraukė patalpos nuomos sutartį, kadangi pardavė patalpos. Liko šokiai be patalpų. G. G. ieškojo kitų patalpų, tačiau nerado. Tuomet sulaukė skambučio iš VMI, kad reikia patikslinti deklaraciją. Tuo metu jis to padaryti negalėjo. G. G. nebando išvengti atsakomybės, prašo teismo į tai atsižvelgti. Be to, prašo pagal galimybes mažinti nuobaudos dydį.

Motyvuojamoji dalis

G. G. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusižengimą, be jo visiško prisipažinimo, įrodyta ir kita administracinio nusižengimo bylos medžiaga.

Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos pareiškimo matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 5 756,91 eurų, iš kurių 214,99 eurų pridėtinės vertės mokesčio. Bendrovės seniausia mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2017 m. sausio mėn. 16 d., gyventojų pajamų mokesčio mokėjimo termino, kuris yra nustatytas Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme (b. l. 3).

Mokesčių mokėtojų registre tvarkomų duomenų išraše matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) yra bankrutuojanti įmonė (b. l. 6-8).

NIS vadovo duomenys (b. l. 9-12).

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2018 m. spalio 2 d. Nr. 467-163974 sprendimu nutarta ieškoti mokestinę nepriemoką 5 534,86 eurų iš mokesčių mokėtojo UAB (duomenys neskelbtini) ( b. l. 13).

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 28 d. nutartimi UAB (duomenys neskelbtini) iškelta bankroto byla (b.1. 8-19).

Įrodymų vertinimas, teismo išvados.

LR ANK 120 straipsnio 1 dalyje juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims numatyta administracinė atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Šio nusižengimo sudėtis yra formali, nusižengimo objektyvieji požymiai yra išvardyti kaip alternatyvūs, todėl atsakomybė kyla už bet kokios iš įstatyme išvardintų alternatyvių veikų padarymą.

Kreditorių teisių pažeidimas, pasireiškiantis pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimu ar pavėluotu pateikimu teismui, iš esmės yra susijęs su įmonės vadovo ar kitų asmenų pagal kompetenciją atitinkamos pareigos, numatytos Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje, nevykdymu. Aktualioje šios straipsnio dalies redakcijoje įtvirtinta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Atsižvelgiant į tai, teismų praktikoje pripažįstama, kad, norint įmonės vadovą ar kitus asmenis pagal kompetenciją patraukti administracinėn atsakomybėn pagal LR ANK 120 straipsnio 1 dalį, būtina įrodyti visas tokios pareigos atsiradimo sąlygas: tai, kad įmonė tapo nemoki ir negali atsiskaityti nors su vienu kreditoriumi; nė vienas kreditorius nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo; įmonės dalyviai per nustatytus terminus nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti (žr., pvz., Šiaulių apygardos teismo 2018 m. kovo 21 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AN2-56-332/2018; Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 27 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-460-810/2017).

Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje įmonės nemokumas apibrėžtas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo G. G. kaltė padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą LR ANK 120 straipsnio 1 dalyje, yra visiškai įrodyta. Tokią išvadą teismas daro įvertinęs byloje esančius įrodymus, o būtent: VMI pateiktus duomenis, Apygardos teismo nutartį, registro centro duomenis, kitą bylos medžiagą.

Byloje neginčijamai įrodyta, kad G. G. būdamas UAB (duomenys neskelbtini) vadovas ir žinodamas apie įmonės finansinę padėtį bei turimus įsipareigojimus VMI prie FM ir kitiems kreditoriams, privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei nuo 2017-01-16, tačiau to nepadarė, nepagrįstai tęsdamas įmonės veiklą ir tokiu būdu padarydamas administracinį nusižengimą numatytą LR ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Dėl nuobaudos skyrimo.

G. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi.

Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

LR ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad už šio nusižengimo padarymą gali būti skiriama bauda nuo 1400 eurų iki 3000 eurų. G. G. padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingesnių LR ANK pažeidimų, tai patvirtina ir įstatymų leidėjo už šį pažeidimą numatyta pakankamai griežta administracinė nuobauda. Tačiau pagal tą patį LR ANK straipsnį kvalifikuotas administracinis nusižengimas kiekvienu konkrečiu atveju skiriasi pagal savo padarymo aplinkybes, jį padariusį asmenį charakterizuojančius duomenis, padarytos žalos dydį, pažeidėjo elgesį ir kt.

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, į tai, kad padarytas administracinis nusižengimas, susijęs su nuosavybe, turtinėmis teisėmis bei turtiniais interesais, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei į sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Taip pat įvertinama G. G. asmenybė, į tai, kad jis dirbantis, duomenų apie baustumą administracine tvarka byloje nėra, remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis neteistas.

LR ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Kadangi tai išimtis iš bendros taisyklės, švelnesnė nuobauda nei numatytoji sankcijoje gali būti skiriama tik ypatingais, išskirtiniais atvejais, esant aplinkybių, ypatingai teigiamai charakterizuojančių pažeidėjo asmenybę ar rodančių ypatingai mažą padaryto nusižengimo pavojingumą, visumai. Todėl individualizuojant pažeidėjams skiriamas nuobaudas turi būti išsamiai įvertintas pavojingumas, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas mano, kad LR ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytos net ir minimalaus dydžio piniginės baudos taikymas šiuo atveju būtų akivaizdžiai neproporcingas savo pasekmėmis ir suvaržymais G. G. bei aiškiai per griežta poveikio priemonė pasiekti nuobaudos tikslams, todėl vadovaujantis LR ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatomis, bausmė švelninama, paskiriant G. G. 700 (septynių) šimtų eurų baudą.

Teismas vertina, kad būtent tokia nuobauda yra adekvati ir proporcinga padaryto nusižengimo pavojingumui bei G. G. asmenybei, o pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti LR ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 627-637 straipsniais, 675 straipsniu, teismas,

nutaria:

G. G., gim. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir vadovaujantis LR ANK 34 straipsnio 5 dalimi, paskirti jam 700 (septynių šimtų) eurų dydžio baudą.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo bylos numerį –A6-1822-486/2019.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (LR ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Teisėjas (parašas)Nuorašas tikras:Teisėjas Jeugenijuš Jaglinski