- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-29
- Bylos Nr.
- 1S-881-491/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valdas Petras Meidus
- Pareiškėjas
- V. M.
- Kategorijos
Teisėjas Česlovas Kulikauskas Procesinio sprendimo kategorija: 2.12.4.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2013 m. spalio 29 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Petras Meidus,
sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei,
dalyvaujant :
pareiškėjui V. M.,
teismo posėdyje išnagrinėjęs UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus V. M. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 11 d. nutarties, kuria buvo atmestas V. M. skundas dėl Panevėžio apygardos prokuratūros 2013 m. liepos 11 d. ir 2013 m. rugpjūčio 26 d. nutarimų panaikinimo,
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Panevėžio apygardos prokuratūros 2013 m. liepos 11 d. nutarimu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) nustačius, kad nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Šį nutarimą V. M. apskundė aukštesniajam prokurorui, tačiau Panevėžio apygardos prokuratūros 2013 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu V. M. skundas buvo atmestas. 2013 m. rugsėjo 13 d. skundu V. M. kreipėsi į Panevėžio miesto apylinkės teismą, kuris skundžiama nutartimi V. M. skundą atmetė.
Šalies argumentai
Skundu V. M. prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir Panevėžio apygardos prokuratūros 2013 m. liepos 11 d. bei 2013 m. rugpjūčio 22 d. nutarimus. Jis cituoja skundžiamą nutartį, minėtus nutarimus ir mano, kad šie procesiniai sprendimai yra nepagrįsti ir neteisėti. Nurodo, kad UAB (duomenys neskelbtini) direktorius V. N. iki šiol neatsiskaitė su UAB (duomenys neskelbtini) už šios įmonės atliktus antrinių žaliavų perdirbimo cecho įvado rekonstrukcijos darbus motyvuodamas tuo, kad pastaroji bendrovė šių darbų nėra atlikusi. Nurodo, kad UAB (duomenys neskelbtini) visiškai atliko savo sutartinius įsipareigojimus, tačiau iš UAB (duomenys neskelbtini) negauna teisėtai priklausančio atlygio. V. N. slepia UAB (duomenys neskelbtini) atliktų darbų rezultatą ir painioja ikiteisminio tyrimo pareigūnus bei teismą akivaizdžiai nurodydamas, kad UAB (duomenys neskelbtini) sutartį sudarė su UAB (duomenys neskelbtini), o ginčo pastatas yra UAB (duomenys neskelbtini) patalpose, kurios direktorius taip pat yra V. N.. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir V. L. nenustatė paties elektros įrangos buvimo ir įrengimo fakto, ką turėjo nustatyti apžiūrint objektą, o V. N. galima nusikalstama veika ir pasireiškia tuo, kad jis slepia atliktų darbų rezultatą tokiu būdu, kad jo nebūtų galima nustatyti. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo prašoma V. N. pateikti dokumentus, kuriuose būtų nurodyta, kas atliko minėtus darbus, taip pat iš atitinkamų institucijų nebuvo reikalaujama kitų duomenų, patvirtinančių, jog būtent UAB (duomenys neskelbtini) atliko nurodytus darbus. V. N. nepripažįsta sąskaitos faktūros, išrašytos 35809,32 Lt sumai, jos tyčia nėra įtraukęs į buhalterinę apskaitą bei slepia UAB (duomenys neskelbtini) atliktų darbų rezultatus, todėl UAB (duomenys neskelbtini) buvo padaryta ne mažesnė kaip 35809,32 Lt žala. Taigi, V. M. manymu, šių duomenų visuma leidžia daryti pagrįstą prielaidą, kad UAB (duomenys neskelbtini) atliko UAB (duomenys neskelbtini) teritorijoje sutartus darbus, bendrovės direktorius V. N. pasirašė darbų priėmimo aktą ir jam buvo išrašyta sąskaita faktūra 35809,32 Lt sumai, kurios pastarasis nepasirašė, neįtraukė į savo buhalterinę apskaitą ir atsisakė pagal ją vykdyti turtinę prievolę. Tokiu būdu UAB (duomenys neskelbtini) išvengė 35809,32 Lt dydžio turtinės prievolės, o UAB (duomenys neskelbtini) patyrė tokio paties dydžio turtinę žalą. Atsižvelgdamas į tai V. M. mano, kad prokurorų ir teismo procesiniai sprendimai yra vienpusiai ir neargumentuoti, ikiteisminis tyrimas buvo atliktas nevisapusiškai, remiantis vien tik liudytojo V. L. parodymais ir neįvertinus kitų liudytojų, mačiusių jį dirbantį ginčo objekte, parodymų, iš V. N. nebuvo pareikalauti dokumentai, patvirtinantys atliktų darbų faktą, o apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje iš esmės perrašė prokurorų nutarimuose konstatuotas aplinkybes ir visiškai neatskleidė ikiteisminio tyrimo medžiagos esmės.
Teismo posėdyje pareiškėjas prašo skundą patenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Visų pirma skundą nagrinėjantis aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad spręsti dėl ikiteisminio tyrimo būtinumo, apimties, eigos bei galutinių sprendimų pagal BPK 212 str. 1 d. 1 p. gali išimtinai prokuroras. Prokuroras privalo apsvarstyti proceso dalyvių prašymus ir dėl jų priimti motyvuotus sprendimus, kurie gali būti skundžiami BPK 63 str. numatyta tvarka, tačiau prokurorui nėra privaloma nukentėjusiojo pozicija atitinkamais klausimais, jei prokuroro įsitikinimas, vadovaujantis ikiteisminio tyrimo duomenų visuma, yra kitoks. Prokuroro priimtas sprendimas bet kuriuo atveju turi būti motyvuotas ir pagrįstas byloje surinktais duomenimis. Kiti proceso dalyviai, nesutikdami su prokuroro sprendimais konkrečiame tyrime, privalo nurodyti konkrečius duomenis ar aplinkybes, dėl kurių ikiteisminis tyrimas buvo atliktas neišsamiai ar nepilnai. Tai reiškia, kad skundas dėl prokuroro ar ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarimų ar nutarčių taip pat turi būti argumentuotas. Pažymėtina ir tai, kad baudžiamoji teisė savo funkcijas įgyvendina imperatyviuoju metodu – nustato bausmes ir baudžiamojo poveikio priemones už nustatytų draudimų pažeidimą. Baudžiamųjų įstatymų draudimų ir sankcijų turi būti imamasi tik tada, kai tai neišvengiama, kai neįmanoma kitomis teisinėmis priemonėmis apginti pažeidžiamų teisinių gėrių. Ši teisė taikytina pažeidus viešąjį interesą, kuomet veika yra pavojinga ir negali būti palikta nukentėjusiajam kaip jo privatus reikalas reikalauti kompensacijos. Tuo tarpu civilinei teisei būdingas dispozityvusis reguliavimo metodas, kuomet teisės normomis nustatomos teisinių santykių dalyvių privalomo ir leistino elgesio ribos, suteikiant galimybę jiems patiems nustatyti sau teises ir pareigas bei atsakomybę už jų pažeidimą. Sutartis ją sudariusiems asmenims turi tokią pat galią kaip ir įstatymas. Imperatyviosios normos civilinėje teisėje nustatomos ir taikomos tik išimtiniais atvejais, kai siekis apginti vieno teisinio santykio teises ir interesus nuo kitos šalies neteisėtų veiksmų sutampa su viešųjų interesų apsauga. Civilinė atsakomybė taikytina pažeidus privatų interesą.
Kaip matyti iš šioje byloje esančių duomenų, V. M. kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigą pranešdamas apie tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) neatsiskaitė su UAB (duomenys neskelbtini) už pastarosios bendrovės 2005 – 2006 metais atlikus darbus, šios bendrovės išrašyta sąskaita – faktūra 35809,32 Lt sumai nepasirašyta UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus ir neįtraukta pastarosios bendrovės buhalterinę apskaitą. V. M. mano, kad tokioje V. N. veikloje yra nusikaltimo požymių.
Tačiau iš tokio V. M. pareiškimo turinio buvo matyti, kad tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) buvo susiklostę sutartiniai civiliniai teisiniai santykiai, ir ginčas dėl V. M. atliktų darbų bei atlygio už juos kilo būtent iš šių santykių. Ginčą tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) dėl skolos išsprendė Panevėžio miesto apylinkės teismas įsiteisėjusiu 2012 m. balandžio 30 d. sprendimu. Pažymėtina, kad šioje byloje savo priešieškinyje UAB (duomenys neskelbtini) nurodė, be kita ko, iš esmės tas pačias aplinkybes, t. y. kad 2006 m. rugpjūčio 25 d. UAB (duomenys neskelbtini) direktorius V. N. darbus priėmė, pasirašė darbų priėmimo aktą, tą pačią dieną jam į rankas buvo įteikta sąskaita faktūra 35809,32 Lt sumai, tačiau UAB (duomenys neskelbtini) minėtos sąskaitos į savo buhalterinę apskaitą neįtraukė ir su UAB (duomenys neskelbtini) neatsiskaitė, todėl prašė iš UAB (duomenys neskelbtini) išieškoti 35809,32 Lt už atliktus elektros įvado darbus. Apylinkės teismas minėtu sprendimu konstatavo, kad UAB (duomenys neskelbtini) nepateikė įrodymų, jog atliko darbų 35809,32 Lt sumai, todėl laikydamas UAB (duomenys neskelbtini) reikalavimą priteisti nurodytą sumą nepagrįstu teismas šios bendrovės priešieškinį atmetė. Toks teismo sprendimas iš esmės reiškia, kad UAB (duomenys neskelbtini) neatliko darbų, už kuriuos ji išrašė sąskaitą – faktūrą 35809,32 Lt sumai, ši sąskaita UAB (duomenys neskelbtini) buvo išrašyta nepagrįstai, todėl sumokėti šioje sąskaitoje nurodytos sumos ir įtraukti jos į UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą šios bendrovės direktorius V. N. neturėjo pagrindo.
Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas skundžiamoje nutartyje nurodė ir išsamiai išanalizavo ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, atliko objektyvų jų vertinimą ir detaliai argumentavo savo sprendimą. Teismo argumentai nekelia abejonių, nes teismas nuodugniai patikrino duomenų liečiamumą, leistinumą, jų pakankamumą, tarpusavio ryšį ir įvertino visų medžiagoje esančių duomenų visumą. Visi pirmosios instancijos teismo argumentai ir motyvai pakankamai išsamiai, detaliai ir aiškiai nurodyti skundžiamoje nutartyje, todėl aukštesnysis teismas jų nekartoja.
Įvertinus visus ikiteisminio tyrimo medžiagos duomenis šiuo metu galima pagrįstai manyti, jog nesumokėdamas UAB (duomenys neskelbtini) išrašytoje sąskaitoje nurodytos sumos ir neįtraukdamas jos į UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą V. N. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Būtent šiuo BPK 3 str. 1 d. 1 p. ir 212 str. 1 p. numatytu pagrindu ir buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas šioje medžiagoje. Nepasitvirtinus V. M. pareiškime nurodytoms aplinkybėms apie galimą V. N. nusikalstamą veiką, Panevėžio apygardos prokuratūra 2013 m. liepos 11 d. nutarimu pagrįstai nutraukė ikiteisminį tyrimą, o Panevėžio apygardos prokuratūros 2013 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu ir skundžiama teismo nutartimi minėtas nutarimas teisingai buvo paliktas nepakeistu. Šiuo metu dar atlikti kokius nors procesinius veiksmus minėtoje byloje nėra jokios prasmės. Atkreiptinas dėmesys, kad ir pats pareiškėjas skundu prašo atnaujinti ikiteisminį tyrimą, tačiau apeliacinės instancijos teisme negalėjo suprantamai nurodyti, ką dar reikėtų atlikti tokio tyrimo metu ir kokias aplinkybes dar reikėtų papildomai aiškintis bei nustatinėti. Dar kartą atlikinėti su V. N. susijusių bendrovių ūkinius – finansinius auditus šiuo metu nėra prasmės, nes bendrovių veiklą ne kartą tikrino įvairios kompetentingos institucijos bei specialistai, ir šių patikrinimų metu nebuvo nustatytos aplinkybės, kurios galėjo esmingai įtakoti sprendimą nutraukti tyrimą V. N.. Jokie nauji duomenys, kurių neįvertino tyrimą šioje byloje kontroliavę prokurorai bei skundžiamą nutartį priėmęs ikiteisminio tyrimo teisėjas, pareiškėjas savo skunde taip pat nenurodė.
Atsižvelgdamas į šias aplinkybes aukštesnysis teismas, sutikdamas su žemesniojo teismo motyvais ir argumentais bei pritardamas jiems konstatuoja, kad nagrinėdamas V. M. skundą žemesnysis teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė bylos duomenis, tinkamai taikė teisės aktus, todėl priėmė teisės aktų nuostatas ir suformuotą teismų praktiką analogiškose bei panašiose bylose atitinkantį procesinį sprendimą. Toks sprendimas yra teisėtas, pagrįstas, jis priimtas nepažeidžiant procesinių teisės normų, todėl naikinti jį pareiškėjo skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 str. 1 d. 1 p., teismas
NUTARĖ:
Atmesti UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus V. M. skundą ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši nutartis neskundžiama.