Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

įstatyminės atstovės A. V. atstovams advokatui Henrikui Mackevičiui ir advokato padėjėjui Raimondui Mažuliui,

institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, Klaipėdos miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei V. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, išsituokusio, dirbančio UAB (duomenys neskelbtini) administracine tvarka nebausto, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. S. 2015-07-02 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. ATP-7763 pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 181 straipsnio 1 dalį, t.y. tėvų valdžios nepanaudojimas ar panaudojimas priešingai vaiko interesams. Protokole nurodyta, kad N. S. 2015-06-26 apie 16.00 val. atvykus pasiimti trejų metų dukters N. į vaiko gyvenamąją vietą, pagal teismo nustatytą laikiną bendravimo su vaiku tvarką, dukra su tėvu vykti atsisakė. Tėvas N. S. 1,5 val. dukrą N. įkalbinėjo vykti kartu su juo, tačiau nepavykus mergaitės prikalbinti, vaikui girdint telefonu kvietė policijos pareigūnus. Kaip teigė N. mama A. V., dukters tėvas N. S. telefonu nurodė buto, kuriame ji gyvena su dukra, adresą ir durų kodą. Po pokalbio su pareigūnais N. S. iš buto išėjo. Mergaitė dėl šio įvykio buvo sukrėsta ir patyrė emocinį šoką. Šiuose N. S. veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto 181 straipsnio 1 dalyje požymių, nes jis panaudojo tėvų valdžią priešingai vaiko interesams.

Teismo posėdžio metu N. S. kaltės nepripažino, parodė, kad nurodytą dieną jam atėjus pasiimti dukters, dukra nenorėjo su juo vykti. Bute su dukra jis prabuvo apie pusantros valandos, jie žaidė. Jiems bežaidžiant vaiko mama prišoko prie dukters ir ją išsinešė. Jis pats nori bendrauti su dukra, todėl paskambino advokatui, kuris patarė paskambinti policijai. Tuo metu, kai jis skambino policijai, mama dukrą buvo išsinešusi į kitą kambarį, o jis buvo koridoriuje prie durų, šalia jo dukters nebuvo, todėl dukra negirdėjo jo pokalbio ir jokio šoko ji negavo. Jam atsisveikinant su dukra, ji buvo linksma, jie atsibučiavo. Policijai skambino todėl, kad dukters mama nesilaiko nutartimi nustatyto bendravimo su dukra tvarkaraščio. Policijos pareigūnai buvo atvykę, bet į butą nepakilo, jis su jais susitiko kieme. Policijos pareigūnus jis kvietė ramiu balsu.

Teismo posėdžio metu N. S. įstatyminė atstovė A. V. paaiškino, kad 2015-06-26 pagal teismo nustatytą laikiną bendravimo su vaiku tvarką, buvęs vyras, dukros tėvas N. S., apie 14.00 val. atvyko į jos butą pasiimti mergaitės išsivežimui, bei nustatytam bendravimui, tačiau mergaitė atsisakė kartu su juo vykti, todėl N. S. praleido apie pusantros valandos jos bute žaisdamas kartu su dukra, nes mergaitė paprašė, kartu pažaisti. Mergaitė visą tą laiką žaidė, o N. S. visą žaidimo metu ją bandė prikalbinti kartu su juo važiuoti. Pokalbio metu N. S. įnirtingai klausinėjo kodėl mergaitė nenori kartu važiuoti, ar mama neleidžia. Paprašytas palikti butą, N. S. atsisakė tai padaryti. Paskambino advokatui ir po pokalbio su juo dar kartą paklausė jos ar duoda jam pasiimti vaiką ar atsisako. Nurodė, kad ji perspėjo N. S., kad neįrašinėtų jos namuose. Nepavykus mergaitės prikalbinti, kad dukra važiuotų kartu, vaikui ir jai girdint N. S. telefonu iškvietė policijos pareigūnus. Vaikui dėl to kilo emocinis sukrėtimas, nes mergaitė bijo policijos. Tai yra ne pirmas kartas, kai kviečiama policija, siekiama įbauginti ne tik vaiką, bet ir ją. Ji N. S. keletą kartų aiškiai pasakė, kad šis išeitų iš buto, kad vaiko akivaizdoje neskambintų policijai ir negąsdintų. Į medikus nesikreipė, mergaitė apsiramino ir jai pagerėjo laikui bėgant. Darželio auklėtoja Z. K. dirbanti darželyje „(duomenys neskelbtini)“ galėtų patvirtinti mačiusi traumuotą mergaitę.

Klaipėdos miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė V. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad iš A. V. buvo gautas pranešimas dėl N. S. bendravimo su dukra. Su mergaite skyriuje bendrauta nebuvo, nes ji per maža. Iškviestas tik pats N. S., kad paaiškintų situaciją, buvo gauti paaiškinimai iš abiejų pusių - tiek iš N. S., tiek ir iš A. V.. Atstovė teigė, jog į bendravimą su vaiku neturėtų būti įtraukiama policija, nesuprantama, ką policija tokiu atveju turėjo daryti. Bet koks psichologinis ar fizinis smurtas prieš vaiką yra nepriimtinas dalykas. Netgi ir tai, kad vaikui girdint kviesti policiją, vaikas nenori eiti su tėvu, jau tai yra vertinama, kaip psichologinis smurtas prieš vaiką. Atstovė pažymėjo, kad N. S. jau bendravo su mergaite pusantros valandos, be to, byloje yra pateikta išvada, kad vaikui reikalingi trumpi, neilgi, nuolatiniai bendravimai. Akcentavo, kad tuo atveju jeigu nevykdomi teismo sprendimai, reikia kvieti antstolį, nes kontrolę vykdo antstolis. Toks bendravimo būdas nepriimtinas, juolab jau buvo N. S. pusantros valandos bendravo su vaiku, reikėjo atsisveikinti su vaiku ir išeiti, o nekviesti policiją.

Iš 2015-07-02 administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. ATP-7763 matyti, kad N. S. ATP protokolas surašytas dėl to, kad jis 2015-06-26 apie 16.00 val. atvykus pasiimti trejų metų dukters N. į vaiko gyvenamąją vietą, pagal teismo nustatytą laikiną bendravimo su vaiku tvarką, dukra su tėvu vykti atsisakė. Tėvas N. S. 1,5 val. dukrą N. įkalbinėjo vykti kartu su juo, tačiau nepavykus mergaitės prikalbinti, vaikui girdint telefonu kvietė policijos pareigūnus. Kaip teigė N. mama A. V., dukters tėvas N. S. telefonu nurodė buto, kuriame ji gyvena su dukra adresą ir durų kodą. Po pokalbio su pareigūnais N. S. iš buto išėjo. Mergaitė dėl šio įvykio buvo sukrėsta ir patyrė emocinį šoką (b.l. 2-3).

Iš 2015-06-29 pranešimo matyti, kad A. V. kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių su pranešimu „Dėl N.S.bendravimo su dukra“, kuriame nurodo, kad 2015-06-26 N. S. atvykus į vaiko gyvenamąją vietą ir įkalbinėjant dukrą vykti su juo, dukra N. atsisakė vykti su tėvu N. S., todėl dukra iš gyvenamosios vietos neišvyko. Tėvas N. S. po 1val. 30min. įkalbinėjimo dukrą vykti su juo, dukros akivaizdoje, jos bute, telefonu ėmėm kviesti policiją. Po pranešimo telefonu policijai N. S. iš jų išėjo (b.l. 6).

Iš 2015-07-02 N. S. paaiškinimo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui matyti, kad N. S. nurodė, kad kvietė policiją todėl, kad vaiko mama savavaldžiavo ir nuteikinėjo vaiką prieš jį, dėl ko dukra nenorėjo važiuoti su juo (b.l.7).

Iš Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-06-02 nutarties matyti, kad iš dalies buvo tenkintas ieškovo N. S. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje, dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo. (b.l. 8-12).

Iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus 2014-11-27 rašto Nr. (24.32.)-VT4-2273 atsakyto į N. S. pareiškimą, matyti, kad į Vaiko teisių apsaugos skyrių su prašymu „Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku nustatymo ir A. V. elgesio“ kreipėsi N. S.. 2014-11-14 į Vaiko teisių apsaugos skyrių buvo pakviesti abu N. S. tėvai. A. V. pokalbio metu taip pat pateikė pareiškimą „Dėl tėvo bendravimo su dukra“, kuriame išsamiai išdėstyta, kad bendraudamas su dukra N. S. elgiasi neatsakingai, nesirūpina vaiko dienos rėžimu, moko vaiką meluoti mamai. Pokalbio metu abiem tėvams buvo pasiūlyta geranoriškai susitarti dėl bendravimo su dukra laiko. (b.l. 13-14).

Iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto antrojo policijos komisariato 2015-07-03 nutarimo matyti, kad susipažinus su piliečio N. S. pareiškimu, kuriame nurodoma, kad 2015-05-26 atvykus į butą, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, pasiimti vaiko, pagal 2015-06-02 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį, dėl bendravimo su dukra N. S., A. V. savavaldžiavimo būdu nuteikinėjo dukrą, buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. 33-At-01951-15 (b.l. 29-30).

Iš suvestinės „Dėl ieškovo N. S. 2015-06-26 vykusio pokalbio su dukra N.“ matyti, kad suvestinėje yra pateikta pokalbių, kurie vyko 2015-06-26, kai N. S. atvyko pasiimti dukrą N., stenograma ir pateiktas pats garso įrašas (b.l. 35- 62).

Motyvuojamoji dalis

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

ATPK 181 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Tėvų valdžios, patenkančios į šeimos teisinių santykių kategoriją, samprata aiškintina remiantis šeimos teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. ATPK 181 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo požymių konstatavimas tėvų veikoje galimas tik tada, kai tėvai neatlieka arba netinkamai atlieka pareigas, numatytas CK 3.155 straipsnio 2 dalyje. Šių duomenų kontekste akcentuotina, jog, teismų praktikoje, sprendžiant asmens atsakomybės pagal komentuojamo straipsnio nuostatas klausimą, laikomasi pozicijos, jog tiek nacionaliniuose, tiek ir tarptautiniuose teisės aktuose yra įtvirtintas ypatingos vaiko apsaugos principas – visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Tinkamas valdžios panaudojimas vaiko atžvilgiu siejamas su tuo, kad vaikui būtų užtikrinta teisė į visapusišką ir harmoningą vystymąsi fiziškai ir protiškai, siekiama vaiką apsaugoti nuo jo vystymuisi žalingo socialinės aplinkos poveikio (LVAT nutartys bylose Nr. N2-818/2005, Nr. N62-482/2011, Nr. N575-305/2012, Nr. N575-739/2012 ir kt.).

Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad N. S. kaltinamas tuo, jog dėl jo skambučio policijos pareigūnams jo dukra N. buvo sukrėsta ir patyrė emocinį šoką. Iš administracinio teisės pažeidimo bylos rašytinės medžiagos bei Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės V. S. parodymų teismo posėdyje, N. S. parodymų, duotų teismo posėdžio metu bei N. S. įstatyminės atstovės A. V. parodymų matyti, kad duomenų, kurie patvirtintų, kad dėl N. S. elgesio, kuomet jam 2015-06-26 apie 16.00 val. atvykus pasiimti trejų metų dukters N. į vaiko gyvenamąją vietą, pagal teismo nustatytą laikiną bendravimo su vaiku tvarką, dukrai su tėvu vykti atsisakius, bei nepavykus mergaitės prikalbinti, vaikui girdint telefonu iškvietė policijos pareigūnus ir tokiu būdu sukėlė mergaitei sukrėtimą bei emocinį šoką, šioje byloje nėra. Teismui pateiktoje medžiagoje – A. V. pranešime Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisų apsaugos skyriui (b.l. 6), administracinio teisės pažeidimo protokole (b.l. 2-5), - yra duomenys tik apie tai, kad N. S. vykdydamas teismo nutartį, kuria nustatyta jo bendravimo su dukra tvarka, 2015-06-26 atvyko pas dukrą ir, kad dukra su juo nevyko bei, kad N. S. kvietė policijos pareigūnus, tačiau nėra jokių įrodymų, kad N. S. 2015-06-26 naudojo tėvų valdžią priešingai vaiko interesams.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neigia kaltę padarius teisės pažeidimą ir tvirtina, kad 2015-06-26 nustatytu laiku, pagal 2015-06-02 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi nustatytą bendravimo su vaiku grafiką, jis atvyko bendrauti su dukra N. Kadangi po beveik pusantros valandos žaidimo su dukra ir jos įkalbinėjimų vykti su juo, dukra atsisakė vykti su juo, o jos mama ją paėmė ir išnešė į kitą kambarį, todėl jis pasikonsultavęs su advokatu, nusprendė iškviesti policijos pareigūnus, kad šie užfiksuotų tą faktą, jog vaiko mama A. V. nevykdo 2015-06-02 teismo nutarties ir taip pažeidžia vaiko interesus matytis su tėvu. N. S. nurodė, kad policijos pareigūnus ramiu balsu kvietė būdamas kitame kambaryje nei jo dukra. N. S. įstatyminė atstovė A. V. teismo posėdžio metu nurodė priešingus faktus apie tai, kad jos dukra dėl to, kad tėvas kvietė policijos pareigūnus buvo sukrėsta ir patyrė emocinį šoką. Klaipėdos miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė V. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas tik remiantis A. V. pranešime nurodytomis aplinkybėmis ir N. S. paaiškinimu, kitos aplinkybės tirtos nebuvo ir pati mergaitė apie tą įvykį apklausta nebuvo. Kadangi apie galimą N. S. padarytą pažeidimą nurodo tik A. V., tai nelaikytina pakankamu pagrindu konstatuoti esant administracinį teisės pažeidimą byloje.

Byloje nėra patikimų vienareikšmiškų duomenų, patvirtinančių, kad N. S. elgesys, bendravimas su vaiku ar jo motina 2015-06-26 buvo netinkamas ir sukėlė vaikui neigiamą poveikį. Kaip matyti iš pateiktos pokalbio, vykusio tarp N. S. ir dukros N., suvestinės, N. S. pokalbio metu rūpinasi jos socialinių poreikių tenkinimu, domisi mergaitės laisvalaikiu, jos norais, intensyviai bando užmegzti emocinį kontaktą su mergaite, tačiau mergaitė jo nesiklauso. Tačiau pokalbio eigoje, kuomet pokalbis pakrypsta apie važiavimą abiem kartu prie jūros, mergaitė aiškiai išsako nuomonę, jog nori kad kartu prie jūros važiuotų ir mama. Kadangi tarp mamos ir mergaitės yra natūraliai susiformavęs stipresnis emocinis ryšys, nes jos gyvena kartu, todėl A. V. kategoriškas atsisakymas visiems kartu nuvažiuoti prie jūros suponavo ir mergaitės nuomonės pasikeitimą važiuoti su tėčiu prie jūros. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad tarp N. S. ir A. V. yra itin konfliktiški santykiai, nors teismo sprendimu nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, tačiau abi konfliktuojančios šalys ir toliau nesutaria dėl šios tvarkos, dėl ko turi įsikišti ir teisėsaugos institucijos.

Nors byloje nustatyta, kad N. S. skambino policijos pareigūnams, tačiau nėra nustatyta kurioje tiksliai buto vietoje jis buvo skambučio metu (ar viename kambaryje su dukra, ar kitame kambaryje) ir ar jo pokalbį girdėjo dukra N., nes abiejų šalių parodymai yra priešingi, to išsiaiškinti neturi galimybės ir teismas, nes daugiau to įvykio liudytojų nėra, o pati mergaitė, kaip nurodė Vaiko teisų skyriaus atstovė, apklausta apie tą įvykį nebuvo. Be to, duomenų apie tai, kad mergaitė, po tėvo skambučio telefonu policijai patyrė šoką, sukrėtimą ar kitokius emocinius nepatogumus byloje nėra pateikta (nėra jokių medicininių išvadų apie jos psichinę bei psichologinę būklę), todėl N. S. skambutis telefonu bendrajam pagalbos centrui negali būti traktuotinas kaip netinkamas ir priešingas vaiko interesams bei nelaikytinas emociniu vaiką žalojančiu elgesiu ir tokiu būdu tėvo valdžios panaudojimu priešingai vaiko interesams.

Pažymėtina, jog kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų jo kaltės įrodymų. Duomenų byloje, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Asmuo administracine tvarka gali būti nubaustas tik tada, kai yra nustatyta pažeidimo sudėties požymių visuma. Todėl nagrinėjamu atveju nesurinkus pakankamai neabejotinų N. S. kaltės įrodymų dėl to, kad 2015-06-26 dėl jo skambučio policijos pareigūnams jo dukra N. buvo sukrėsta ir patyrė emocinį šoką, N. S. negali kilti ir teisinės pasekmės bei atsakomybė už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 181 straipsnio 1 dalį padarymą.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, administracinio teisės pažeidimo byla dėl administracinės atsakomybės pagal ATPK 181 straipsnio 1 dalį N. S. atžvilgiu nutrauktina, nenustačius byloje administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 punktu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 302⁴ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, teismas,

nutaria:

administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 straipsnio 1 dalį, N. S. atžvilgiu nutraukti, nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.