- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-12-17
- Bylos Nr.
- 1-1980-1036/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-32143-2018-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Povilanskas
- Nukentėjusysis
- J. A.
- Kaltinamasis
- J. A.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Mindaugas Povilanskas, sekretoriaujant V. P., dalyvaujant prokurorei Vidai Bracevičienei, nukentėjusiajai J. A., kaltinamajam J. A., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje J. A. (J. A.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2017 m. gegužės 5 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 straipsnio 2 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. A. 2018 m. liepos 6 d., apie 17.25 val., gyvenamojo namo virtuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), tyčia, panaudodamas artimojoje aplinkoje fizinį smurtą, būdamas neblaivus (2018-07-06 buvo nustatytas 2.27 prom. girtumo laipsnis), žodinio konflikto metu, paėmęs ranka už kaklo smaugė savo motiną J. A., tuo sukeldamas nukentėjusiajai J. A. fizinį skausmą.
Kaltinamasis J. A. kaltu prisipažino ir parodė, kad kaltinime nurodytu metu buvo namuose, kur kilo konfliktas su motina. Tuo metu jis buvo išgėręs, kiek pamena motina buvo blaivi. Konflikto metu su motina susistumdė, buvo suėmęs motinai už kaklo. Mano, kad nuo jo veiksmų motinai skaudėjo. Savo elgesį vertina blogai, gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Po įvykio motinos atsiprašė, ji jam atleido.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 273 straipsniu įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu dėl jam inkriminuojamos veikos ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė, kiti proceso dalyviai.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo J. A. prisipažinimo jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką visiškai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273 straipsnyje numatyta tvarka buvo betarpiškai ištirti teismo posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais.
Nukentėjusioji J. A. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini) kartu su savo sūnumi J. A., gim. (duomenys neskelbtini). 2018-07-06 apie 17.00 val., jos sūnus grįžo namo. Jis buvo stipriai neblaivus ir agresyvus. Prie namo jis grasiai šūkavo. Ji išsigando ir į lauką nėjo. J. užėjo į namus, virtuvėje priėjo prie jos ir pradėjo su viena ranka ją stumdyti, vos nenukrito. Ji atsirėmė nugara į šaldytuvą, sūnus su kita ranka paėmė jai už kaklo ir pradėjo ją smaugti. Dėl šių sūnaus veiksmų ji jautė fizinį skausmą ir baimę. J., smaugdamas ją, reikalavo pinigų alkoholiui. Kai jis ją paleido, ji jam nematant iškvietė policijos pareigūnus. Jos sūnus kai sužinojo, kad iškvietė pagalbą, norėjo iš namų pabėgti, tačiau nespėjo. Jos sūnus smurtauja prieš ją ne pirmą kartą, pastoviai iš jos reikalauja pinigų. Ji yra priklausoma nuo sūnaus, kadangi jis atveža jai vaistų, padeda jai buityje. Ji nenori, kad jos sūnus būtų nuteistas, prašo pagalbos išgydyti jos sūnų nuo alkoholizmo. Kai jos sūnus girtauja, ji jo bijo, nes jis ją muša ir reikalauja pinigų. Į gydymo įstaigą nesikreips, nes žymių jokių ant jos kaklo neliko, skausmas praėjo, bei neturi galimybės parvažiuoti iki Vilniaus. Nuo užduoties atlikti medicininę apžiūrą atsisakė. Į teismą ir komisariatą taip pat ji nevažiuos, nes yra senyvo amžiaus ir neturi galimybės niekur nuvažiuoti. Visas įvykis įvyko namo virtuvėje (b. l. 3-8).
2018-07-20 papildomos apklausos metu nukentėjusioji J. A. parodė, kad 2018-07-06 kai jos sūnus J. A. smaugė ją savo ranka paėmęs jai už kaklo, jokių pinigų tuo metu jis nereikalavo. Pinigus reikalavo duoti iš ryto. Jis norėjo išgerti alkoholinių gėrimų. Apie 2018-07-06 įvykį, kuris įvyko 17.00 val, parodė, kad iš pradžių sūnus ją pastūmė viena ranka. Nuo jo pastūmimo ji prarado pusiausvyrą, tačiau nugara atsirėmė į šaldytuvą. Po to kita ranka griebė jai už kaklo ir pradėjo smaugti. Ji šaukė, verkė. Tuo metu jos sūnus keikėsi necenzūriniais žodžiais, ką būtent jis sakė, ji neprisimena. Sūnus ranka pastūmė ją į krūtinę. Nuo jo pastūmimo ir smaugimo ji jautė fizinį skausmą. Po šio įvykio į medikus nesikreipė, nes jokių kūno sužalojimų nebuvo. Jokio civilinio ieškinio savo sūnui J. A. ji nereiškia. Ji nori ramiai gyventi ir kad jis daugiau nemuštų jos ( b. l. 25-27).
2018-09-06 apklaustas kaip liudytojas T. S. parodė, kad 2018-07-06 dirbo kartu su Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-os kuopos vyriausiuoju patruliu V. K. ir 1-os kuopos 1-ojo būrio vyriausiuoju patruliu E. M.. Apie 17.46 val. iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo jis gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), neblaivus sūnus muša pranešėją. Nuvykus minėtu adresu užėjo į namo vidų. Viename kambaryje ant invalido vežimėlio sėdėjo senyvo amžiaus moteris. Šiuo metu T. S. neprisimena jos vardo ir pavardės. Ji kalbėjo rusiškai ir jis nieko nesuprato. Su ja kalbėjo abu T. S. kolegos. Moteris jiems pasakojo visas įvykio aplinkybes ir verkė. Vizualiai jokių kūno sužalojimų ant moters kūno jis nematė. Šias aplinkybes sužinojo iš kolegų kai jie važiavo į policijos komisariatą. Jiems būnant pas tą moterį namie, jos sūnus buvo kitame kambaryje. Šį asmenį jie sulaikė ir pristatė į Vilniaus apsk. VPK Vilniaus m. 1 PK. Iš kolegų sužinojo, kad šis vyras yra senyvo amžiaus moters sūnus, jo vardo ir pavardės neprisimena, kuris smaugė savo motiną. Pristatant šį vyrą į policijos komisariatą, pastarasis nesipriešino (b. l. 38-39).
2018-09-06 apklaustas kaip liudytojas E. M. parodė, kad 2018-07- 06 dirbo kartu su Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-os kuopos vyriausiuoju patruliu V. K. ir 1-os kuopos 2-ojo būrio vyriausiuoju patruliu T. S.. Apie 17.46 val. iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), neblaivus sūnus muša pranešėją. Nuvykus minėtu adresu užėjo į namo vidų. Viename kambaryje ant invalido vežimėlio sėdėjo senyvo amžiaus moteris. Šiuo metu neprisimena jos vardo ir pavardės. Jo kolega V. K. kalbėjo su ta moterimi. E. M. su T. S. nuėjo į kitą kambarį, kur sėdėjo vyras. Kaip suprato jis ir buvo įvykio kaltininkas. Tai senyvo amžiaus moters sūnus. Kiek pamena moteris kalbėjo rusiškai ir labai verkė. Ji sakė, kad sūnus ją smaugė. Ar kalbėjo ką nors moteris apie tai, kad sūnus reikalavo iš jos pinigus, jis neprisimena. Vizualiai jokių kūno sužalojimų ant moters kūno jis nematė. Šį vyrą jie sulaikė ir pristatė į Vilniaus apsk. VPK Vilniaus m. 1 PK. Pristatant šį vyrą į policijos komisariatą, pastarasis nesipriešino. Kiek pamena šis vyras buvo neblaivus. Važiuojant tarnybiniame automobilyje, šis vyras kažką sakė rusiškai, kad padarė savo motinai, tačiau tai nereikšminga, kad kviesti policiją, nes nieko rimto neįvyko, tačiau ką būtent sakė, neprisimena (b. l. 35-36).
2018-09-06 apklaustas kaip liudytojas V. K. parodė, kad 2018-07-06 dirbo kartu su Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-os kuopos 1-ojo būrio vyriausiuoju E. M. ir 1-os kuopos 2-ojo būrio vyriausiuoju patruliu T. S.. Apie 17.46 val. iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), neblaivus sūnus muša pranešėją. Nuvykus minėtu adresu užėjo į namo vidų. Viename kambaryje ant invalido vežimėlio sėdėjo senyvo amžiaus moteris. Šiuo metu neprisimena jos vardo ir pavardės. V. K. pradėjo bendrauti su ta moterimi. Jo kolegos nuėjo į kitą kambarį, kur sėdėjo vyras, t. y. šios moters sūnus. Jis buvo neblaivus. Moteris sakė, kad sūnus ją smaugė, paėmęs už kaklo, ji tuo metu jautė fizinį skausmą. Be to ji jam pasakė, kad sūnus reikalavo iš jos pinigų ir kėlė konfliktą. Pasakodama apie tai, moteris verkė. Vizualiai jokių kūno sužalojimų ant moters kūno jis nematė. Ši moteris dar pasakė, kad sūnus dažnai prieš ją smurtauja, tačiau ji ne visada kviečia policiją, nes jo bijo. Be to ji dar pasakė, kad ji yra priklausoma nuo savo sūnaus, nes jis nueina į parduotuvę, į vaistinę nupirkti jai vaistų. Ji pati yra invalidė. Šį vyrą jie sulaikė ir pristatė į Vilniaus apsk. VPK Vilniaus m. 1 PK. Pristatant šį vyrą į policijos komisariatą, pastarasis nesipriešino. Kai paklausė kaltininko apie įvykį, jis neigė smaugęs savo motiną (b. l. 41-42).
2018-07-06 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-os kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio V. K. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad apie įvykį pranešė J. A., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), kuri patyrė smurtą. Atvykusiems policijos pareigūnams ji paaiškino, kad jos sūnus J. A., būdamas neblaivus, namuose paėmė ją už gerklės ir pradėjo smaugti, ko pasėkoje ji pajautė skausmą. Sūnus reikalavo pinigų ir kėlė konfliktą. Pranešėja nuo greitosios medicininės pagalbos atsisakė. Smurtą patyrusi J. A. buvo susijaudinusi, buvo matyti akivaizdi baimė. Smurtu įtariamas J. A., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), buvo ramus, akivaizdžiai neblaivus, jam nustatytas 2,27 %o girtumas. Apžiūrėjus įvykio aplinką buvo nustatyta, kad ji netvarkinga, išmėtyti daiktai, buvo matyti girtavimo pėdsakai. J. A. teigė, kad jos sūnus nuolat smurtauja, tačiau ne visada kviečia policiją, kadangi bijo sūnaus (b. l. 16-17).
2018-07-06 Policijos registruojamų įvykių registro išraše nurodyta, kad 2018-07-06 17.30 val. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) gautas pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), pranešėją mušą neblaivus sūnus. Namuose nepilnamečių vaikų nėra, nuo greitosios medicininės pagalbos atsisakė (b. l. 15).
2018-07-06 pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota įvykio vietos apžiūra. Nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Apžiūrimas objektas- 4 kambarių su virtuve namas. Įėjimas į namą yra iš kiemo pusės. Užėjus į namą, yra koridorius. Koridoriuje aplinka tvarkinga, smurto ar grumtynių žymių nėra. Iš koridoriaus patenkama į virtuvę. Virtuvėje grindis išklotos linoleumu. Virtuvėje yra baldai, šaldytuvas, bendra tvarka nepažeista. Virtuvėje daiktai sudėti tvarkingai, smurto ar grumtynių pėdsakų nėra. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima. Pėdsakų ar daiktų galinčių padėti ištirti įvykį, neaptikta (b. l. 3-8, 9-11).
Dėl veikos kvalifikavimo
Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas pripažįsta, kad J. A. padarė įstatymo uždraustą veiką - kaltinime nurodytu metu ir vietoje, panaudojo fizinį smurtą prieš savo artimą giminaitį – motiną J. A., tai yra kilusio konflikto metu tyčia rankomis suėmė už kaklo, smaugė, dėl ko nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą. Teismas šias išvadas daro įvertinęs įrodymų visumą. J. A. teisme pripažino padaręs nusikalstamą veiką, nurodė, kokius smurtinio pobūdžio veiksmus atliko prieš nukentėjusiąją, suprato, kad dėl jo veiksmų nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą. Jo nurodytas aplinkybes patvirtinta nukentėjusiosios J. A. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Vertindamas ne esminius neatitikimus tarp nukentėjusios J. A. ir kaltinamojo J. A. parodymų, teismas pažymi, kad kaltinamasis įvykio metu buvo neblaivus, tiek nukentėjusioji, tiek kaltinamasis buvo emociškai įsiaudrinę, todėl natūralu, kad jų parodymai detalėse skiriasi. Svarbu pažymėti, kad kaltinamojo ir nukentėjusios parodymus patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų E. M., T. S., V. K. parodymai. Nusikalstamos veikos pasekmės nustatytos remiantis tiek nukentėjusios, tiek kaltinamojo parodymais. Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama J. A. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Teismas pagal byloje nustatytas aplinkybes J. A. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Dėl bausmės skyrimo
Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatymas yra viena iš būtinų bausmės individualizavimo sąlygų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad atsakomybę sunkinančią aplinkybę teismai pripažįsta tik tada, kai ją sudarantys faktai yra nurodyti kaltinamajame akte. Jei atsakomybę sunkinanti aplinkybė išaiškėja tik teisme ir nėra prokuroro, privataus kaltintojo ar nukentėjusiojo prašymo pakeisti kaltinimą, ji nepripažįstama atsakomybę sunkinančia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 1 d. Teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54–64 straipsniai) apžvalga Nr. 27-2. Teismų praktika. 2007, 27). Nors bylą nagrinėjant teisme nustatyta, kad J. A. šią nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą (recidyvistas), tačiau ši aplinkybė kaltinamajame akte nurodyta nebuvo, kaltinimas šioje dalyje bylą nagrinėjant teisme pakeistas nebuvo, todėl teismas neturi pagrindo aplinkybės, numatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, laikyti jo atsakomybę sunkiančia aplinkybe. Kartu teismas pažymi, kad galiojančio teistumo buvimas ir pripažinimas kaltu už nesunkaus nusikaltimo padarymą šioje byloje, paneigia bet kokias galimybes kaltinamojo J. A. atžvilgiu taikyti BK 38 straipsnyje numatytą atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės taikymo galimybę. Galiojantis kaltinamojo teistumas už analogišką nusikalstamą veiką, padarytą prieš tą patį nukentėjusįjį, nesudaro pagrindo pripažinti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina, kad jis pripažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnio 2 dalyje, įvertina teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatytą jos atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę (BK 61 straipsnio 4 dalies). Teismas įvertina J. A. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia, nusikalstami veiksmai artimam giminaičiui – garbaus amžiaus motinai sukėlė fizinį skausmą. Kartu atsižvelgiama ir į kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, iš kurių matyti, kad J. A. praeityje teistas, nedirba, Užimtumo tarnyboje nesiregistruoja, yra duomenų apie piktnaudžiavimą alkoholiu. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą bausmę – laisvės apribojimą, jos dydį parenkant artimą įstatymo numatytam vidurkiui.
Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla teisme išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamajam skirtina galutinė bausmė BK 64¹ straipsnio pagrindu mažintina vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikinam sulaikyme nuo 2018 m. liepos 6 d. iki 2018 m. liepos 7 d. vieną sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadovaudamasis BK 72² straipsniu teismas gali įpareigoti kaltinamąjį dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kai veika padaryta artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šioje byloje kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė prieš savo artimą giminaitį – garbaus amžiaus motiną, todėl jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304, 305, 307 straipsniais
nusprendė:
J. A. (J. A.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir visą bausmės atlikimo laikotarpį tęsti darbą ar registraciją Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bei per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ar rūpybos įstaigose ar organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę J. A. (J. A.) paskirti laisvės apribojimu 9 mėnesiams įpareigojant per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir visą bausmės atlikimo laikotarpį tęsti darbą ar registraciją Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bei per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ar rūpybos įstaigose ar organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis BPK 140 straipsnio 9 dalimi, BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikinam sulaikyme nuo 2018 m. liepos 6 d. iki 2018 m. liepos 7 d. vieną sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, J. A. (J. A.) paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.