Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų sprendimas

2022-04-13 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A20.-497-1156/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-04-13
Bylos Nr.
A20.-497-1156/2022
Teisminio proceso Nr.
4-45-3-00059-2022-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Patenkintas iš dalies.
Teisėjas
Donata Šimkutė (pirm.)
Suinteresuotas asmuo
Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Advokatai
Paulius Vinkleris
Kategorijos
Byla Nr. A20.-497-1156/2022
Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00059-2022-6Procesinio sprendimo kategorijos: 21.8.7; 21.9.13 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. balandžio 13 d.Švenčionys
Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėja Donata Šimkutė,sekretoriaujant Rūtai Lazauskienei,dalyvaujant skundą padavusiam užsienietei S. M. H. M.,

Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) atstovei Gabrielei Vasiliauskienei,

vertėjui Abdulmecit Zengin,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo bylą pagal (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietės S. M. H. M. atstovo advokato Pauliaus Vinklerio skundą dėl Migracijos departamento 2022 m. vasario 15 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalies, susijusios su užsienietės apgyvendinimu nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, panaikinimo ir alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Skundu prašoma panaikinti Migracijos departamento 2022 m. vasario 15 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį dėl užsienietės laikino apgyvendinimo ir taikyti apeliantei alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Skunde nurodoma, kad užsienietė savo elgesiu niekaip neparodė, kad ketintų išvykti iš Lietuvos ar pasislėpti, visą laiką laikėsi apgyvendinimo Lietuvoje tvarkos, nėra padariusi jokių pažeidimų, buvo geranoriška, bendradarbiavo, pateikė tiek informacijos kiek galėjo, jos patirtis gali būti ne tokia įvairialypė kaip iš informacinių šaltinių rinktos žinios, tačiau tai savaime nepaneigia jos pasakojimo tikrumo. Be to, šiuo laikotarpiu, kai yra atnaujinta Europos Sąjungos šalių narių išorinės sienos kontrolė, sustiprinta viešosios tvarkos priežiūra ir visų asmenų kontrolė, apeliantei itin apsunkinama galimybė neteisėtai išvykti į kitą valstybę ar vengti išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, net ir neapribojus jos judėjimo laisvės. Todėl prašo taikyti jai Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintą alternatyvią sulaikymui priemonę.

Atsiliepimas

2. Migracijos departamentas pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodoma, kad skundžiamas Migracijos departamento sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas vadovaujantis šiuo metu galiojančiomis Įstatymo nuostatomis. Pabrėžiama, kad užsienietė nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų darbuotojais. Nustačius Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje numatytas aplinkybes, rodančias, kad užsienietė gali pasislėpti, buvo priimtas sprendimas ją apgyvendinti laikinojo apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikoje, 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos, nes tuo metu dar nebuvo priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje. Užsienietė apskundė Migracijos departamento 2021 m. spalio 14 d. sprendimą, kuriuo nuspręsta nesuteikti užsienietei prieglobsčio, bei Migracijos departamento skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2021 m. lapkričio 15 d. sprendimą atmesti skundą kaip nepagrįstą Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. sausio 24 d. sprendimu sutrumpino draudimo atvykti terminus, o skundo dalį dėl prieglobsčio nesuteikimo atmetė kaip nepagrįstą. Lietuvos vyriausiajam administracinis teismas 2022 m. kovo 2 d. nutartimi užsienietės apeliacinį skundą atmetė. Pažymima, kad pareiškėja MIGRIS sistemoje buvo užregistruota 2021 m. rugpjūčio 30 d., galutinis sprendimas dėl jo dar nebuvo priimtas, todėl Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 140⁸ straipsnio 5 dalimi turėjo pareigą priimti sprendimą dėl pareiškėjos įleidimo ir apgyvendinimo Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamento vertinimu, užsienietės buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti kontroliuojamas kol nebus įgyvendintos reikiamos procedūros dėl jos išsiuntimo į kilmės šalį.

3. Užsienietė, 2022 m. balandžio 12 d. vykusio teismo posėdžio metu sutiko, kad byla būtų nagrinėjama nedalyvaujant advokatui. Prašė skundą tenkinti, suteikti jai laisvę laisvai judėti, nes ji jau beveik 9 mėnesius gyvena sulaikymo sąlygomis. Patvirtino, kad nenori sugrįžti į savo kilmės šalį.

4. Apie priežastis, dėl kurių teismo posėdyje nedalyvavo užsieniečio atstovas, nežinoma. Negavus prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, byla išnagrinėta jam nedalyvaujant, nes advokatui buvo tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimo datą ir laiką, nusiųsti prisijungimai prie nuotolinio teismo posėdžio.

5. Migracijos departamento atstovė prašė skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkintinas iš dalies.

6. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimas).

7. Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja anksčiau minėtas Įstatymas. Šio Įstatymo nustatyta, kad užsieniečio (įskaitant ir prieglobsčio prašytojus) judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota.

8. Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietė S. M. H. M., gimusi (duomenys neskelbtini) neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną iš Baltarusijos Respublikos pusės, su savimi ji turėjo pasą. Iš pažymos dėl prašymo suteikti prieglobstį priėmimo matyti, kad 2021 m. rugpjūčio 31 d. užsienietė pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, Migracijos departamento teigimu, Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) užsienietė buvo užregistruota 2021 m. rugpjūčio 30 d.

9. Migracijos departamentas 2021 m. spalio 14 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) nesuteikti užsienietei prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Užsienietė su minėtu sprendimu nesutiko ir padavė skundą, Migracijos departamento 2-oji skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisija, 2021 m. lapkričio 15 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) atmesti jos skundą kaip nepagrįstą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. sausio 24 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino iš dalies, sutrumpino draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminus, bet skundo dalį dėl prieglobsčio nesuteikimo atmetė kaip nepagrįstą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. kovo 2 d. nutartimi užsieniečio apeliacinį skundą atmetė. Taigi, 2022 m. kovo 2 d. buvo priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje (Įstatymo 2 straipsnio 6⁴ dalis), užsienietė nebėra prieglobsčio prašytoja Įstatymo 2 straipsnio 20 punkto prasme.

10. Migracijos departamentas 2022 m. vasario 15 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) įleisti S. M. H. M. į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jos teisinės padėties, ir apgyvendinti užsienietę Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jai teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, šešis mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Pažymėta, kad užsienietė nors ir turi asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, tačiau nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais, todėl egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 10 punkte numatyti veiksniai, leidžiantys vertinti, kad ji gali pasislėpti ir bandyti išvykti į kitą Europos Sąjungos šalį. Įvertinus tai, kad su skundžiamu Migracijos departamento sprendimu užsienietė supažindinta 2022 m. vasario 18 d., o skundas teisme gautas 2022 m. kovo 4 d., daroma išvada, kad skundas paduotas nepažeidžiant Įstatymo 140⁸ straipsnio 9 dalyje numatyto termino.

11. Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje numatyta, kad prieglobsčio prašytojus, pateikusius prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar šio Įstatymo 140¹² straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, Valstybės sienos apsaugos tarnyba laikinai apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, Pabėgėlių priėmimo centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, apgyvendinimo patalpose, laikiname būste ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose (Įstatymo 140⁸ straipsnio 5 dalis). Įstatymo 140⁸ straipsnio 6 dalis nustato, kad jeigu Migracijos departamentas, priimdamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2, 3, 4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių, o priimdamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, - kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6-11 punktuose nurodytu aplinkybių, kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečio teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 2 mėnesius, o šio straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju – ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu yra šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

12. Migracijos departamentas, vadovaujantis Įstatymo 140⁸ straipsnio 5 dalimi, turėjo pareigą priimti sprendimą dėl užsienietės įleidimo ir apgyvendinimo Lietuvos Respublikoje, kadangi sprendimo priėmimo dieną, t. y. 2022 m. vasario 15 d., galutinis sprendimas dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo Lietuvos Respublikoje dar nebuvo priimtas.

13. Migracijos departamento vertinimu, egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 10 punktuose numatyti pagrindai leidžiantys manyti, kad užsienietis gali pasislėpti. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad užsienietė turi asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, jį pateikė pareigūnams. Migracijos departamento atstovai tvirtina, kad užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojais ir darbuotojais, nes atvyko į Lietuvos Respubliką neteisėtai, pėsčiomis kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną nelestinoje vietoje, prieglobsčio pasiprašė tik kai buvo sulaikyta, skirtingais prieglobsčio prašymo tyrimo etapais teikė skirtingas pasakojimo detales, klaidinančią informaciją, tokiu būdu siekdamas klaidinti pareigūnus ir vilkinti prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procesą. Iš kartu su atsiliepimu pateiktos apklausos santraukos matyti, kad ji neatsisakė dalyvauti Migracijos departamento organizuotoje apklausose, atsakė į jai užduotus klausimus, taip pat paaiškino prieglobsčio prašymo motyvus. Aktualioje teismų praktikoje pripažįstama, kad vien patekimas į Lietuvos Respubliką neteisėtai negali suponuoti kategoriškos išvados, kad užsienietis nebendradarbiauja, o klausimas dėl jo prašymo suteikti prieglobstį ir jį motyvuojančio pasakojimo apklausos metu pagrįstumo vis dar yra sprendžiamas. Tol, kol nėra priimtas įsiteisėjęs sprendimas dėl užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį, negalima teigti, kad prašymo motyvai jau yra galutinai išaiškinti ir papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų negalėtų kilti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. balandžio 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1918-415/2022, 25 punktas; 2022 m. kovo 31 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1886-629/2022, 34 punktas; 2022 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1885-520/2022, 25 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu jau yra priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje, daroma išvada, kad užsieniečio pasakojimo pagrįstumas jau yra vertintas. Kadangi kitų aplinkybių, dėl kurių būtų galima pagrįstai vertinti, jog yra tikimybė, kad užsienietis gali pabėgti ar pasislėpti, Migracijos departamentas nei skundžiamame sprendime, nei teismo posėdyje nenurodė, atitinkamų duomenų nėra ir byloje, daroma išvada, jog nagrinėjamu atveju užsieniečio laisvė judėti suvaržyta nepagrįstai, todėl toks apgyvendinimo režimas (su judėjimo Lietuvos Respublikoje apribojimais) paskirtas nepagrįstai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. balandžio 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1918-415/2022, 26 punktas; 2022 m. kovo 31 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1920-624/2022, 26 punktas; 2022 m. kovo 31 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1886-629/2022, 30 punktas; 2022 m. balandžio 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1887-822/2022, 35 punktas). Atitinkamai tai reiškia, kad ginčijama Migracijos departamento sprendimo dalis nėra pagrįsta ir teisėta, todėl tenkinamas skundo reikalavimas panaikinti Migracijos departamento 2022 m. vasario 15 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį dėl laikino apgyvendinimo sąlygų.

14. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad skundu prašoma skirti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytą alternatyvią sulaikymui priemonę, tačiau nuo 2022 m. sausio 1 d. įsigaliojus Įstatymo X2 skyriaus nuostatoms, kitos šio Įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja šio skyriaus nuostatos (Įstatymo 140⁷ straipsnio 3 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad prašymas taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę, t. y. apgyvendinti netaikant judėjimo laisvės ribojimų, šio ginčo kontekste nėra sprendžiamas: nesant pagrindo prieglobsčio prašytojo apgyvendinti Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, jo apgyvendinimo klausimą išsprendžia Migracijos departamentas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. balandžio 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1887-822/2022, 37 punktas; 2022 m. kovo 31 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1920-624/2022, 27 punktas; 2022 m. kovo 31 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1886-629/2022, 33 punktas). Įstatymo 140⁸ straipsnio 8 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai šio straipsnio 6 dalyje nurodyti prieglobsčio prašytojai teismo nesulaikomi ar jiems alternatyvi sulaikymui priemonė neskiriama (kaip yra nagrinėjamu atveju), taip pat pasibaigus sulaikymui ar alternatyviai sulaikymui priemonei, prieglobsčio prašytojai Migracijos departamento sprendimu apgyvendinami Įstatymo 79 ir 140¹⁶ straipsniuose nustatyta tvarka. O tai atvejais, kai užsienietis, kuris neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kuris nėra prieglobsčio prašytojas, neįvykdomas galutinis Migracijos departamento ar Valstybės sienos apsaugos tarnybos sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, nustačiusi, kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodytos aplinkybės, priima sprendimą apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, šis teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu Valstybės sienos apsaugos tarnyba nenustatė šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodytų aplinkybių ir nepriėmė sprendimo apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet yra Įstatymo 113 straipsnio 1 dalyje nurodyti sulaikymo pagrindai, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl užsieniečio sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo (Įstatymo 140⁸ straipsnio 7 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 117 straipsniu, 140⁸ straipsnio 9 dalimi,

nusprendžia:

iš dalies tenkinti (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietės S. M. H. M. skundą.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vasario 15 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį dėl (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečio S. M. H. M. laikino apgyvendinimo sąlygų.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja Donata Šimkutė