Kauno apygardos teismo nutartis

2018-02-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-91-810/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. T-26-925/2018Nutartis · 2018-01-10Kauno apylinkės teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2018-02-12Kauno apygardos teismas
  3. T-2268-753/2018Nutartis · 2018-11-06Kauno apylinkės teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-02-12
Bylos Nr.
1S-91-810/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-30957-2015-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Edita Dambrauskienė, Giedrius Endriukaitis, Algirdas Jaliniauskas
Nuteistasis
D. B.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-91-810/2018
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-30957-2015-5Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. vasario 12 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Dambrauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Giedriaus Endriukaičio ir Algirdo Jaliniausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. B. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. sausio 10 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2017 m. gruodžio 4 d. priimtą nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

D. B. bausmę atlieka pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 11 d. nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir galutinė bausmė paskirta 3 metai ir 9 mėnesiai laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidedant 3 m. D. B. taip pat nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 31 d. nuosprendžiu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, 2 metų laisvės atėmimo bausme, kuri subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 4 d. nutartimi subendrintos Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 31 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 11 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskirta galutinė 4 metų laisvės atėmimo bausmė.Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2016 m. liepos 26 d., pabaiga – 2020 m. liepos 25 d. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2017 m. gruodžio 4 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarė nuteistajam D. B. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Komisija nurodė, jog yra stebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai 2018 m. sausio 10 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą dėl nuteistojo D. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Skunde nuteistasis D. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. sausio 10 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos 2017 m. gruodžio 4 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti D. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 3 dalį. Skunde nuteistasis, nesutikdamas su skundžiamos nutarties motyvais, nurodo, kad lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo bausmės, o teisinio statuso pasikeitimas, bausmės atlikimas tęsiamas visuomenėje, kas padeda greičiau integruotis. D. B. nuomone teismas nesilaiko Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. Rekomendacijos Nr. (2003) 22 „Dėl lygtinio paleidimo“, kurioje rekomenduojama taikyti lygtinį paleidimą visiems laisvės atėmimo bausme nuteistiems asmenims, kurie atitinka lygtinio paleidimo sąlygas, siekiant sumažinti žalingą įkalinimo poveikį ir skatinti kalinčiųjų įsiliejimą į visuomenę sąlygomis, padedančiomis garantuoti laisvėje esančios visuomenės saugumą. Pažymi, kad Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. sausio 21 d. priėmė nutartį administracinėje byloje Nr. 602-126/2012 dėl Europos kalėjimų taisyklių ir Europos tarybos ministrų Komiteto rekomendacijų laikymosi privalomumo. Nuteistasis taip pat pažymi, kad pagal galiojančią BVK redakciją lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos išimtinai siejamos tik su nuteistojo bausmės dalies atlikimu pataisos įstaigoje, vertinamos nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės, jų įgyvendinimo rezultatai ir nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai. D. B. nuomone, jis yra atlikęs reikiamą bausmės dalį, o kokia gali būti neatlikta bausmės dalis BVK nenurodyta, todėl neatliktos bausmės dalis negali būti kaip vienas iš motyvų nepaleisti asmens lygtinai. Nurodoma, kad nuteistasis turi aiškius ir konkrečius tikslus, nevykdys jokios nusikalstamos veiklos, dirbs, puoselės socialinius ryšius ir laikysis visų jam paskirtų lygtinio paleidimo reikalavimų. Pažymėtina, kad pagal BVK 157 straipsnio 4 dalį Komisija teikia teismui tvirtinti nutarimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau šiuo atveju, teismas ėmėsi iš naujo nagrinėti lygtinio paleidimo sąlygas ir jas vertinti, todėl nėra aiški teismo pozicija ir jo rodomas nepasitikėjimas Komisija, kuri betarpiškai dirba su nuteistaisiais. Nuteistasis taip pat nurodo, kad vadovaujantis BK 2 straipsnio 6 dalimi negalima bausti asmens du kartus už tą patį nusikaltimą, todėl šiuo atveju, vertinant padarytų nusikaltimų sunkumus ir dėl to, netaikant lygtino paleidimo nuteistas yra baudžiamas antrą kartą už tą patį. Skunde taip pat pabrėžiama, kad teismo atsisakymo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą argumentai yra nelogiški, neatitinkantys įstatymų, nors remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimu, teismo priimami sprendimai turi būti grindžiami teisiniais argumentais, kurių turi būti pakankamai ir jie turi būti racionalūs, negali būti nutylėtų argumentų ar nenurodytų aplinkybių. Tuo tarpu, skundžiamoje nutartyje teismas nenurodė nei vienos konkrečios aplinkybės, sudarančios pagrindą manyti, kad ateityje nuteistasis nesilaikys įstatymų ir nusikals. Nuteistojo D. B. skundas atmetamas.BVK 157 straipsnio 1 dalies redakcijoje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad D. B. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Tačiau pagal minėtą teisinį reguliavimą lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta, kad D. B. priskirtinas ne prie žemos, bet prie vidutinės rizikos grupės (64 balai). Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nustatyta rizika paskutinio vertinimo metu yra sumažėjusi nuo 79 balų ir toks mažėjimas sietinas su nuteistojo pažanga, kuri pasireiškia teigiama darbine motyvacija, paskatinimais, nusikaltimais padarytos žalos atlyginimu, stipriais socialiniais ryšiais su artimaisiais. Tačiau teisėjų kolegija, įvertindama tai, kad nuteistajam nustatytas rizikos laipsnis vis dar yra vidutinis, taip pat atsižvelgdama į socialinio tyrimo išvadoje nurodytas aplinkybes dėl nuteistojo mąstymo ir elgesio pokyčių, taip pat įvertindama D. B. nustatytus kriminogeninius veiksnius (informacija apie teisės pažeidimus, gyvenimo stilius ir draugai, mąstymas ir elgesys), sprendžia, kad nustatytas rizikos mažėjimas dar nėra pakankamas pagrindas konstatuoti tokią nuteistojo pažangą, kuri sudarytų pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina, kad socialinio tyrimo išvadoje taip pat nustatyta, jog nuteistasis pirmenybę teikia veiksmui, ne planavimui, kartoja tas pačias klaidas, priimdamas sprendimus neįvertina ankstesnio patyrimo, nors ir apgalvoja kai kurias savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas. D. B. supranta, kad turi problemų ir jaučia poreikį jas spręsti, tačiau tarp to, kaip jis vertina problemą, ir to, kaip supranta, kaip jis pats prisidėjo prie tos problemos atsiradimo, yra prieštaravimų. Be to, šiuo metu atlyginta tik nedidelė priteisto civilinio ieškinio dalis (iš priteistų 11863,87 eurų, tik 142,02 eurai). Teisėjų kolegija nesutinka ir su nuteistojo skundo argumentu, kad sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą iš pataisos įstaigos, negali būti vertinamas jo padarytų nusikaltimų sunkumas, kadangi tokiu būdu pažeidžiama BK 2 straipsnio 6 dalis, numatanti, kad joks asmuo negali būti du kartus baudžiamas už tą pačią veiką. Nors nusikalstamų veikų, už kurių padarymą nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, sunkumas neabejotinai buvo įvertintas jį nuteisusių teismų apkaltinamuosiuose nuosprendžiuose D. B. paskiriant bausmę, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, analizuojant nuteistojo asmenybę bei jos pokyčius, svarstant nuteistojo elgesio pažangos pakankamumą, ši aplinkybė taip pat neturėtų būti sumenkinama. Pažymėtina, jog tai negali būti laikoma non bis in idem (draudimo bausti asmenį du kartus už tą pačią veiką) principo pažeidimu, kadangi šia nuostata įgyvendinamas draudimo persekioti ir bausti už tą patį nusikaltimą principas, tuo tarpu svarstant klausimą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo patvirtinimo asmuo nėra patraukiamas baudžiamojon atsakomybėn, pripažįstamas kaltu, jam nėra paskiriama bausmė už jau padarytas nusikalstamas veikas.Nesutiktina ir su tuo skundo argumentu, jog skundžiama Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. sausio 10 d. nutartis turi būti naikinama kaip prieštaraujanti Lietuvos Respublikos įsipareigojimams pagal tarptautines sutartis, tame tarpe ir Europos Tarybos Ministrų kabineto rekomendaciją Rec (2003)22. Nuteistojo D. B. minima rekomendacija dėl lygtinio paleidimo yra tik rekomendacinio pobūdžio dokumentas, kuri nepakeičia įstatymuose nustatytų reikalavimų, todėl sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vadovaujamasi Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais, numatančiais aiškias lygtinio paleidimo taikymo sąlygas ir kriterijus (įstatyme nustatytos bausmės dalies atlikimas, individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas, žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažangą ją mažinant), kuriuos turi atitikti nuteistieji.Nepagrįstas ir nuteistojo skundo argumentas dėl Komisijos išvados privalomumo teismui. Pažymėtina, kad taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Šiuo atveju byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad D. B. toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog nors Komisijos nutarime išdėstytos išvados iš esmės ir atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų tikėtis, kad D. B. ateityje laikysis įstatymų ir savo tikslų sieks tik teisėtais būdais. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai, atsisakydami tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. sausio 10 d. nutartis paliktina nepakeista, o nuteistojo D. B. skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo D. B. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. sausio 10 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Edita DambrauskienėGiedrius EndriukaitisAlgirdas Jaliniauskas