- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-07-08
- Bylos Nr.
- 2S-1483-527/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolita Cirulienė
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolita Cirulienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos advokatės V. N. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-12407-877/2015 pagal pareiškėjos advokatės padėjėjos A. B. skundą dėl Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiojo prokuroro nutarimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo ir pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Pareiškėja advokatės padėjėja A. B. pateikė teismui skundą (b. l. 3–5), prašydama panaikinti Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiojo prokuroro 2015-03-12 nutarimą, kuriuo atsisakyta taikyto viešojo intereso gynimo priemones civilinėje byloje Nr. 2-1-443/2015, ir įpareigoti Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyrių taikyti viešojo intereso gynimo priemones civilinėje byloje Nr. 2-1-443/2015, įstojant į šią civilinę bylą mirusiojo ieškovo J. P. Ž. pusėje.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismas 2015-04-24 nutartimi (b. l. 7–8) pareiškėjos advokatės padėjėjos A. B. skundą atsisakė priimti. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėja advokatės padėjėja A. B., pareikšdama skundą dėl Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiojo prokuroro nutarimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus ieškovo J. P. Ž. vardu, negalėjo veikti šio, (duomenys neskelbtini) mirusio, asmens vardu, išnykus atstovavimo santykiams, taip pat esant įsiteisėjusiai Šakių rajono apylinkės teismo 2015-03-26 nutarčiai, kuria advokatė V. N. bei jos padėjėja A. B. buvo pašalintos iš civilinės bylos Nr. 2-1-443/2015.
II. Atskirojo skundo argumentai
Atskirajame skunde (b. l. 11–13) pareiškėja advokatė V. N. prašo panaikinti teismo nutartį, kuria atsisakyta priimti atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos prokuratūros 2015-03-12 nutarimo, ir įpareigoti pirmosios instancijos teismą nagrinėti skundą. Kauno apylinkės teismas, atsisakydamas priimti ieškovo J. P. Ž. atstovių skundą dėl Kauno apygardos prokuratūros nutarimo, nepagrįstai užkirto kelią teismui įvertinti nutarimo pagrįstumą ir teisėtumą, tokiu būdu paneigiant Konstitucijoje įtvirtintą teisę bent vieną kartą apskųsti teismui valstybės institucijų sprendimus bei nuostatą, kad teisingumą vykdo tik teismas. Tokie Kauno apylinkės teismo veiksmai paneigia asmens teisę į teisingą, aktyvų, nešališką teismą, iškreipia civilinio proceso esmę ir prasmę bei daro pažeistų teisių gynimą teisme beprasmiu. I. J. P. Ž. 2013-03-19 kreipėsi į Šakių rajono apylinkės teismą su ieškiniais prašydamas panaikinti 2012-07-16 sudarytas žemės sklypo, kurio unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)., dovanojimo sutartis. Ieškovas minėtus sandorius ginčijo CK 1.89 str. 1 d. numatytu pagrindu, pagal kurį sandoris gali būti nuginčytas kaip negaliojantis, jeigu jo sudarymo metu fizinis asmuo, nors ir būdamas veiksniu, buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Atsakovėmis šioje byloje yra ieškovo dukros J. S. ir R. A.. Šakių rajono apylinkės teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-10-443/2014 (2-1-443/2015) nutarė ieškovui J. P. Ž. paskirti ambulatorinę teismo ekspertizę. 2014-12-12 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno 2 teismo psichiatrijos skyrius surašė teismo psichiatrijos ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini)2014. Ekspertai pateikė tokius atsakymus į teismo nutartyje nurodytus klausimus: 1) ieškovas J. P. Ž. 2012-07-16 sudarydamas žemės sklypo, kurio unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini)., dovanojimo sutartis su atsakovėmis, nesuvokė savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti; 2) ieškovas sudarydamas minėtas dovanojimo sutartis sirgo psichikos sutrikimu – nepatikslinta demencija. Konstitucinis Teismas pateikia universalų metodologinį viešojo intereso sampratos standartą, kartu siaurina neapibrėžtumą, leidžiantį bet kurį interesą aiškinti kaip bendrą, t. y. įtvirtina saugiklius: atitinkamas teismo žingsnis turi būti motyvuotas ir pagrįstas, o viešasis interesas turi būti siejamas, pirma, su santykinai didele visuomenės dalimi, ir, antra, su tam tikromis pamatinėmis konstitucinėmis vertybėmis. Nubrėžti vienareikšmę takoskyrą tarp viešojo ir privataus intereso yra sudėtinga. Teismai tai atlieka vertindami konkrečias bylos aplinkybes. Viešasis interesas turi būti derinamas su individo autonominiais interesais, nes ne tik viešasis interesas, bet ir asmens teisės yra konstitucinės vertybės. Šios dvi konstitucinės dimensijos negali būti supriešinamos ir turi būti užtikrinamąją teisinga pusiausvyra (Konstitucinio Teismo 1997-05-06, 2004-12-13 nutarimai). Dažnai viešasis ir privatus interesai gali iš dalies arba visiškai sutapti (viešasis interesas gali būti personifikuotas), kitaip tariant, yra nemažai atvejų, kai asmens subjektinė teisė ar teisėtas interesas reikšmingas ir visuomenei ar jos daliai. Taigi riba tarp viešojo ir privataus intereso yra labai sąlyginė: remiantis teisminiu viešojo intereso gynimu gali būti ginami ir privatūs interesai. Vien šios aplinkybės pagrindžia faktą, kad Šakių rajono apylinkės teismas privalėjo savo iniciatyva, mirus ieškovui, į šią civilinę bylą įtraukti prokurorą. Tačiau teismas leido susidaryti tokiai situacijai, kuomet byloje esant prima facia įrodymams dėl ieškovo ginčytų žemės sklypų dovanojimo sutarčių neteisėtumo, galutinis teismo sprendimas nebus priimtas ir liks galioti akivaizdžiai neteisėtas sandoris. Tiek atsakovių, tiek notarės (trečiojo asmens) veiksmuose galima įžvelgti ir nusikalstamų veikų sudėties elementų. Teisė kreiptis į teismą yra Konstitucijos 30 straipsnio laiduojama absoliuti asmens teisė. Ši teisė negali būti paneigta vien tik aplinkybe, kad tokį skundą teikia ne pats ieškovas, o jo atstovas. Bet kuris teismo procesas yra tam tikrų proceso šalių veiksmų visuma ir tam tikri faktai, paaiškėję jo eigoje, negali būti teismo absoliučiai ignoruojami. Konkrečiai šios civilinės bylos kontekste pabrėžtina, kad, ieškovui sudarius atstovavimo sutartis dėl žemės sklypų dovanojimo panaikinimo, jo atstovės turi iš Advokatūros įstatymo nuostatų išplaukiančią pareigą atlikti visus įmanomus procesinius veiksmus, kad neteisėti atsakovių veiksmai būtų įvertinti teismo ir šioje civilinėje byloje būtų atstatytas teisingumas.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str., 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog Šakių rajono apylinkės teismas 2015-03-26 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1-443/2015 (kurioje ieškovas J. P. Ž. (Gyventojų registro tarnybos duomenimis (duomenys neskelbtini)miręs) 2013-03-19 pateiktu ieškiniu CK 1.89 str. 1 d. pagrindu prašė panaikinti 2012-07-16 žemės sklypų dovanojimo sutartis) pašalino advokatę V. N. ir jos padėjėją A. B. iš šioje byloje dalyvaujančių asmenų, atsisakė priimti ieškovo atstovės advokatės padėjėjos A. B. prašymą dėl prokuroro įtraukimo į civilinę bylą Nr. 2-1-443/2015, nutarė išreikalauti iš Kauno miesto 1-ojo notaro biuro duomenis apie J. P. Ž. palikimą priėmusius ir (ar) atsisakiusius asmenis, o civilinę bylą sustabdė iki paaiškės mirusios bylos šalies ? ieškovo J. P. Ž. teisių perėmėjai ar aplinkybės dėl kurių teisių perėmimas neįvyko. Šakių rajono apylinkės teismas, gavęs iš Kauno miesto I-ojo Notaro biuro notarės R. L. pranešimą, jog po J. P. Ž. mirties pareiškimą priimti palikimą 2015-01-27 padavė mirusiojo duktė R. A. (t. y. civilinės bylos Nr. 2-1-443/2015 atsakovė), palikimo atsisakiusių asmenų nėra, 2015-04-08 nutartimi sustabdytos bylos nagrinėjimą atnaujino. Be to, Šakių rajono apylinkės teismas kita 2015-04-08 nutartimi (kurią Kauno apygardos teismo 2015-06-16 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1454-57/2015 paliko nepakeistą) atsisakė priimti 2015-04-07 gautą advokatės V. N. atskirąjį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2015-03-26 nutarties dalies panaikinimo ir naujos nutarties priėmimo, kaip paduotą neįgalioto vesti bylą asmens.
Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog pareiškėja advokatės padėjėja A. B., pareikšdama skundą dėl Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiojo prokuroro nutarimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus ieškovo J. P. Ž. vardu, negalėjo veikti šio, 2014-12-20 mirusio, asmens vardu, išnykus atstovavimo santykiams, taip pat esant įsiteisėjusiai Šakių rajono apylinkės teismo 2015-03-26 nutarčiai, kuria advokatė V. N. bei jos padėjėja A. B. buvo pašalintos iš civilinės bylos Nr. 2-1-443/2015, skundžiama 2015-04-24 nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos advokatės padėjėjos A. B. skundą, kaip paduotą asmens, neturinčio teisės jį paduoti (CPK 315 str. 2 d. 2 p.). Apeliacinės instancijos teismas su tokia teismo išvada sutinka, kaip visiškai nepagrįstus atmesdamas atskirojo skundo argumentus, jog advokatės V. N. padėjėja A. B., pateikusi ir pasirašiusi 2015-04-13 skundą, veikė kaip teisėta ieškovo J. P. Ž. atstovė.
CPK 56 straipsnio 1 dalyje išvardyti asmenys, kurie gali būti teisme atstovais pagal pavedimą – tame tarpe advokatai ir advokato padėjėjai, turintys jų praktikai vadovaujančio advokato rašytinį leidimą atstovauti konkrečioje byloje (CPK 56 str. 1 d. 1 ir 2 p.). Vadovaujantis CPK 57 straipsnio 3 dalimi, advokato arba advokato padėjėjo teisės ir pareigos bei jų mastas patvirtinami rašytine su klientu sudaryta sutartimi ir jos išrašu; tuo atveju, kai yra teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokato teises ir pareigas bei jų mastą patvirtina Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme nurodyti dokumentai. Tai reiškia, kad advokatą su atstovaujamuoju sieja pavedimo santykiai. CK 6.763 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, jog pavedimo sutartis, be kitų prievolių pasibaigimo pagrindų, taip pat baigiasi, kai miršta viena iš sutarties šalių.
Nagrinėjamos bylos atveju 2015-04-13 skundą dėl Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiojo prokuroro nutarimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus Kauno apylinkės teismui 2015-04-16 pateikė advokatės V. N. padėjėja A. B., byloje iki ieškovo J. P. Ž. mirties dalyvavusi kaip ieškovo atstovė pavedimo pagrindu. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apylinkės teismas, įvertinęs tai, kad ieškovas J. P. Ž. Mirė(duomenys neskelbtini), visiškai pagrįstai sprendė, jog pasibaigė ieškovo interesus atstovavusių advokatės V. N. ir advokatės padėjėjos A. B. atstovavimo pagrindas – pavedimas veikti ieškovo vardu, siekiant ginti jo interesus, taip pat ir reikšti ieškovo vardu prašymus prokuratūrai, susijusius su viešo intereso gynimo priemonių taikymu civilinėje byloje Nr. 2-1-443/2015, bei skųsti prokuroro veiksmus šiam atsisakius ginti viešąjį interesą.
Pažymėtina ir tai, jog byloje taip pat nėra jokių duomenų apie tai, jog 2015-04-13 skundą teismui pateikusi pareiškėja advokatės V. N. padėjėja A. B. pavedimo pagrindu atstovautų ieškovo J. P. Ž. turtinių teisių ir pareigų perėmėją ar perėmėjus (CPK 48 str.). CPK 48 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog procesinis teisių perėmėjas privalo pagrįsti savo dalyvavimą procese, tačiau tokių įrodymų į bylą neapteikta. Priešingai, kaip jau minėta, Liteko duomenimis nustatyta, jog Šakių rajono apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-1-443/2015, kuri 2015-03-26 nutartimi buvo sustabdyta iki paaiškės mirusios bylos šalies ? ieškovo J. P. Ž. teisių perėmėjai ar aplinkybės, dėl kurių teisių perėmimas neįvyko, Šakių rajono apylinkės teismo 2015-04-08 nutartimi buvo atnaujinta, gavus iš Kauno miesto I-ojo Notaro biuro notarės R. L. pranešimą, jog po J. P. Ž. mirties pareiškimą priimti palikimą 2015-01-27 padavė mirusiojo duktė R. A., t. y. civilinės bylos Nr. 2-1-443/2015 atsakovė, kurios interesai, kaip spręstina iš jos bylos LITEKO duomenų, buvo priešingi ieškovo J. P. Ž. interesams.
Kadangi teismui skundą mirusio J. P. Ž. asmens interesais pateikusi advokatės V. N. padėjėja A. B. neatitiko CPK 57 straipsnio 3 dalies ir CPK 48 straipsnio 3 dalies nuostatų, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai atsisakė priimti jos skundą kaip suinteresuoto asmens vardu pateiktą neįgalioto vesti bylą asmens (CPK 137 str. 2 d. 8 p.), dėl ko atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d.1 p.).
Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų, kurie nėra teisiškai reikšmingi bei neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.