- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2014-11-04
- Bylos Nr.
- 1-274-805/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-79-1-000515-2014-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Loreta Radzevičienė
- Kaltinamasis
- V. B.
Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Radzevičienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos Alytaus rajono apylinkės prokuratūros prokurorės Gitanos Kaupės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje:
V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis V. B. 2014 m. spalio 18 d. apie 20.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, savo dėdės A. K. sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), lauko virtuvėje, tarpusavio konflikto metu sudavė dėdei A. K. ne mažiau 15 smūgių rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, tokiais veiksmais sukeldamas nukentėjusiajam A. K. fizinį skausmą.
Šiais veiksmais V. B. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamo kodekso 140 str. 2 d.
Iš kaltinamojo V. B. apklausos protokolo matyti, kad dėl jam pareikšto įtarimo sutinka visiškai, pilnai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, gailisi. Paaiškino, kad gyvena sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), kuri lygiomis dalimis priklauso dėdei A. K. ir tėvui A. K.. 2014-10-18 Stakliškių miestelyje gėrė alkoholinius gėrimus su iš matymo pažįstamais asmenimis. Apie 19 val. 30 min. parėjo į namus ir nuėjo į lauko virtuvę parūkyti. Į virtuvę atėjo ir dėdė A. K.. Jie susiginčijo, tačiau dėl ko pasakyti negali, nes dėl girtumo neatsimena. Konflikto metu jis sudavė dėdei rankomis ir kojomis daugybę smūgių į įvairias kūno vietas - rankas, pečius, kojas. Paskui nuėjo į kambarį ir atsigulė miegoti. Jam bemiegant, atvažiavo policijos pareigūnai, kurie jį išsivežė į policijos komisariatą. Kas iškvietė policijos pareigūnus, jis nežino. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi (b.l. 48).
Iš nukentėjusiosiojo A. K. apklausos protokolo matyti, kad jis gyvena kartu su broliui A. K. ir pastarojo sūnumi V. B.. 2014-10-18 apie 18 val. sūnėnas V. B. grįžo į namus neblaivus ir nuėjo į lauko virtuvę parūkyti. Jis taip pat nuėjo parūkyti į lauko virtuvę. Jam atėjus į lauko virtuvę, V. B. be jokios priežasties jam sudavė rankomis ir kojomis ne mažiau 15 kartų į įvairias kūno vietas - rankas, kojas, tačiau sužalojimų nepadarė, tik sukėlė stiprų fizinį skausmą. Po konflikto sūnėnas nuėjo į kambarį miegoti, o jis paskambino į Prienų rajono policijos komisariatą ir pranešė apie įvykį. Netrukus atvažiavo policijos pareigūnai ir išvežė V. B. į policiją. Dėl sumušimo nesigydė, pas gydytojus nesikreipė, vykti pas teismo medicinos ekspertus atsisakė (b.l. 9, 10).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo V. B. prisipažinimo, nukentėjusiojo A. K. parodymų, V. B. kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos taip pat patvirtina ir kiti faktiniai bylos duomenys:
2014-10-18 protokolu - pareiškimu A. K. nurodė, jog 2014-10-18 apie 20 val. 00 min. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), jį sumušė neblaivus sūnėnas V. B., suduodamas ne mažiau kaip 15 smūgių rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas (b.1. 2).
2014-10-18 tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad A. K., gyvenantį (duomenys neskelbtini), sumušė kartu gyvenantis sūnėnas V. B. (b.l. 3-5).
2014-10-19 įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta lauko virtuvė, esanti (duomenys neskelbtini). Ant lauko virtuvėje esančios dvigulės sofos lovos matyti raudonos spalvos, panašios į kraują, dėmės, ant grindų išmėtyti rūbai (b.l. 6-8).
Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tenkintinas.
Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos matyti, kad V. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., t.y. smurtavo artimoje aplinkoje prieš savo šeimos narį, dėdę A. K., su kuriuo kartu gyvena tuose pačiuose namuose, sukeldamas savo veiksmais nukentėjusiajam fizinį skausmą. Įstatymas numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Už V. B. padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis, jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis ir jas suprato. Kaltinamasis V. B. sutiko, kad prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutiko dėl siūlomos jam paskirti bausmės rūšies ir dydžio (b.l. 52).
Skiriant bausmę, vadovaujamasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str. Kaltinamasis padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą. Kaltinamojo V. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p., yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. V. B. atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Bylos duomenimis nustatyta, kad V. B. praeityje teistas, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs. Jis nusikaltimo padarymo metu turėjo vieną galiojančią administracinę nuobaudą, psichiatrinio bei priklausomybės ligų kabineto įskaitoje neįrašytas, sutinka su prokurorės pasiūlyta bausme (b.l. 52).
Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes V. B., siekiant ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį prevenciškai pataisyti, skirtina prokurorės pasiūlyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, kuri, atsižvelgiant į bylos aplinkybes bei charakterizuojančius kaltinamąjį duomenis, yra tinkama bausmė kaltinamajam. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, vertinant tai, kad V. B. nusikalto prieš artimą asmenį, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė.
Pagal Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamajam V. B. į bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo laikinasis sulaikymas nuo 2014-10-19 iki 2014-10-20, 1 dieną prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms (BK 66 str., 65 str. 1 d. b p.).
V. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., ir nubausti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, ir per du mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba tęsti registraciją darbo biržoje.
Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. pagrindu, V. B. paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, ir per du mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba tęsti registraciją darbo biržoje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 72² str. paskirti kaltinamajam V. B. baudžiamojo poveikio priemonę: įpareigoti V. B. keturis mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Lietuvos Respublikos BK 66 str. pagrindais, į bausmės laiką V. B. įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2014-10-19 iki 2014-10-20, t.y. 1 dieną prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus, panaikinti.
Išaiškinti V. B., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Prienų rajono apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.