Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

2025-07-21 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eII-264-834/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-07-21
Bylos Nr.
eII-264-834/2025
Teisminio proceso Nr.
4-49-3-00053-2025-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Vaida Sinkevičienė
Pareiškėjas
D. D.
Kategorijos
  • 1.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 1.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 1.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 1.5.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 1.5.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 16.9.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Skundas administracinio nusižengimo bylojeNr. eII-264-834/2025
Teisminio proceso Nr. 4-49-3-00053-2025-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.1; 1.4.4; 1.4.7; 1.5.3; 1.5.4; 16.9.4.1 (S)
VILNIAUS REGIONIO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2025 m. liepos 21 d.Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Vaida Sinkevičienė,sekretoriaujant Teresai Stankevič, Vilmai Žebrauskieneidalyvaujant pareiškėjai D. D.,nedalyvaujant Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovui,

viešame teismo posėdyje, išnagrinėjo pareiškėjos D. D. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. gegužės 20 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-12233-2025, administracinio nusižengimo byloje ROIK: 25270360453, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Priimto sprendimo esmė

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius (toliau – ir Institucija) 2025 m. gegužės 20 d. nutarimu D. D. (toliau – ir Pareiškėja) pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 1 dalį paskirta 190 Eur bauda ir taikytos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 3 mėnesiams už tai, kad ji 2025 m. balandžio 15 d. Širvintų rajone, rajoniniame kelyje Maišiagala–Širvintos, vairuodama transporto priemonę „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atliko lenkimo manevrą kertant horizontaliojo kelio ženklinimo ištisinę liniją, taip pažeisdama Kelių eismo taisyklių 140.7 punktą. Šis pažeidimas yra užfiksuotas vaizdo įraše, kurio turinys patvirtina, kad lenkimo veiksmas atliktas draudžiamoje vietoje, nepaisant eismo saugumo reikalavimų.

1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose 2025 m. birželio 13 d. gautas pareiškėjos D. D. skundas, kuris priimtas nagrinėti.

II. Skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai ir prašymai

Pareiškėja D. D. skundu prašo pakeisti 2025 m. gegužės 20 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-12233-2025, administracinio nusižengimo byloje ROIK: 25270360453 ir netaikyti jos atžvilgiu administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba skirti kuo trumpesnį šios administracinės nuobaudos terminą.

1.1 Pareiškėja nesutinka su taikyta administracine poveikio priemone – specialiosios teisės vairuoti atėmimu 3 mėnesiams – ir teigia, kad priimtas nutarimas prieštarauja proporcingumo, teisingumo ir individualizavimo principams. Ji remiasi ANK 34 straipsnio 6 dalimi, pagal kurią, skirdami nuobaudas, pareigūnai privalo atsižvelgti į padaryto nusižengimo pobūdį, kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitus reikšmingus veiksnius. Pasak Pareiškėjos, tokia nuobauda, kokia jai pritaikyta, ne tik neatitinka nusižengimo pobūdžio, bet ir peržengia tikslų, kurių siekiama taikant poveikio priemones.

1.2 Skunde Pareiškėja nurodo, kad jos padarytas pažeidimas buvo formalaus pobūdžio ir nesukėlė jokių neigiamų pasekmių ar pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui. Nors vaizdo įraše matomas lenkimo manevras, tačiau jis atliktas šviesiu paros metu, geromis oro ir eismo sąlygomis, tiesioje kelio atkarpoje, kurioje matomumas buvo pakankamas, o aplinkybės nebuvo pavojingos. Ji pabrėžia, kad aplinkybės, kuriomis padarytas nusižengimas, turėtų būti įvertintos individualizuojant sankciją.

1.3 Pareiškėja taip pat nurodo, kad iki šiol nebuvo bausta už analogiškus ar kitus administracinius nusižengimus, teisės aktus ji gerbia ir laikosi, todėl nėra pagrindo teigti, jog tai sisteminis ar pasikartojantis pažeidimas. Ankstesnis nepriekaištingas elgesys turėtų būti laikomas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kuri sudaro pagrindą skirti švelnesnę sankciją ar ją koreguoti.

1.4 Skunde akcentuojamos ir reikšmingos asmeninės bei šeimos aplinkybės. Pareiškėja pateikė dokumentus, įrodančius, kad ji augina vaikus, iš kurių vienas turi negalią – 2025 m. birželio 11 d. dieną jam numatyta operacija, be kita ko, rūpinasi tėvais ir pati turi sveikatos problemų. Teisės vairuoti netekimas ženkliai apsunkintų jos ir jos artimųjų kasdienį gyvenimą: nebeliktų galimybės savarankiškai nuvykti į gydymo, ugdymo ir kitas įstaigas, pasirūpinti būtinais poreikiais.

1.5 Pareiškėja pažymi, kad viena iš administracinės atsakomybės individualizavimo aplinkybių yra asmenybė, o šiuo atveju jos gyvenimo būdas, socialinis statusas, išsilavinimas, šeimyninė padėtis ir darbovietė rodo stabilią, pozityvią ir teisę gerbiančią asmenybę. Ji dirba buhalterės pareigose, yra viena vaikų ir tėvų išlaikytoja. Ji nėra linkusi pažeidinėti teisės aktų ar elgtis neatsakingai.

1.6 Remdamasi Lietuvos teismų praktika, Pareiškėja pabrėžia, kad net esant ANK specialiosios dalies straipsnyje numatytai privalomai sankcijai, teisę taikantis subjektas turi pareigą įvertinti individualias aplinkybes ir, esant pagrįstam poreikiui, gali nukrypti nuo numatyto poveikio priemonės dydžio ar pobūdžio.

1.7 Pareiškėja taip pat nurodo, kad pagal ANK 22 straipsnio 2 dalį administracinė nuobauda turi būti taikoma siekiant atgrasyti nuo teisės pažeidimų, paveikti pažeidėją ir užtikrinti visuomenės saugumą. Jos atveju šie tikslai jau pasiekti paskyrus ir sumokėjus piniginę baudą, todėl papildomas teisės vairuoti atėmimas laikytinas pertekliniu ir neatitinkančiu proporcingumo principo.

Atsiliepimas

Institucija atsiliepime nurodė, prašo 2025 m. gegužės 20 d. Institucijos priimtą nutarimą Nr. 10-ANR_N-12233-2025, administracinio nusižengimo byloje ROIK: 2527036045, palikti nepakeistą ir Pareiškėjos skundo netenkinti.

1.8 Institucija pažymėjo, kad nutarimas priimtas vadovaujantis visapusiškai ištirtomis ir objektyviai įvertintomis bylos aplinkybėmis. Buvo remtasi administraciniu protokolu, vaizdo įrašu, kuriame aiškiai užfiksuotas pažeidimas, ir pačios Pareiškėjos prisipažinimu. Šie duomenys, anot Institucijos, patvirtina padarytą pažeidimą ir leidžia daryti išvadą, kad jis buvo padarytas sąmoningai, pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus.

1.9 Institucija akcentuoja, kad Pareiškėja 2025 m. balandžio 15 d., vairuodama transporto priemonę „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atliko lenkimo manevrą, kertant horizontaliojo kelio ženklinimo ištisinę liniją, taip pažeisdama KET 140.7 punktą. Vaizdo įraše matyti, kad lenkimas atliktas draudžiamoje vietoje, nepaisant saugaus eismo reikalavimų. Tai vertinama kaip pavojingas pažeidimas, keliantis grėsmę kitiems eismo dalyviams.

1.10 Nors Pareiškėja pripažino kaltę ir dėl nusižengimo gailėjosi, tačiau, kaip pažymima atsiliepime, tai nėra pakankamas pagrindas švelninti sankciją. Atsižvelgus į tai, kad pažeidimas buvo pavojingas, o kaltininkė jau anksčiau yra bausta už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, buvo pagrįstai nuspręsta, jog nėra pakankamo pagrindo vertinti jos veiksmus kaip mažiau pavojingus ar pritaikyti švelnesnę sankciją.

1.11 Administracinė nuobauda ir poveikio priemonė paskirtos vadovaujantis ANK 32 straipsnyje įtvirtintais principais – proporcingumo, teisingumo ir prevencijos. Institucija pažymi, kad tokia sankcija – teisės vairuoti atėmimas – yra adekvati padarytam pažeidimui ir skirta tam, kad būtų užtikrintas pažeidėjų ir visuomenės elgesio koregavimas bei kiti įstatyme numatyti tikslai.

1.12 Institucija nesutinka su Pareiškėjos argumentu, jog teisės vairuoti atėmimas turės neproporcingą poveikį jos asmeniniam gyvenimui. Atsiliepime nurodoma, kad teismų praktika vien tik asmeninių ar darbo aplinkybių nevertina kaip pakankamo pagrindo švelninti įstatyme imperatyviai nustatytas poveikio priemones. Kiekvienas asmuo, dalyvaujantis viešajame eisme, privalo įvertinti savo atsakomybę ir numatytas pasekmes už pažeidimus.

1.13 Institucija taip pat akcentuoja, kad nėra jokių išskirtinių aplinkybių, kurios sudarytų teisinį pagrindą ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu švelninti sankciją. Priešingai – padarytas pažeidimas laikytinas pavojingu, turinčiu neigiamą įtaką eismo saugumui, todėl paskirtos sankcijos pobūdis ir apimtis yra visiškai pagrįsti.

Šalies argumentai

2. Pareiškėja D. D. teismo posėdžio metu paaiškino, kad savo skundą palaiko. Nurodė, kad nusižengimas įvykio 2025 m. balandžio 15 d., tikslaus laiko nepamena. Pareiškėja nurodė, kad lenkdama kito transporto priemonę nepastebėjo ištisinės kelio žymėjimo juostos ir ją kirto. Šį jos padarytą pažeidimą užfiksavo paskui Pareiškėją važiavęs nežymėtas policijos automobilis. Pareigūnams įjungus automobilio švyturėlius, ji nedelsiant sustojo kelkraštyje. Pareiškėjai buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, su kuriuo ji sutiko bei pripažino kaltę. Pareiškėja prašė teismo neskirti specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimo. Su skundžiamu nutarimu paskirta bauda pareiškėja sutiko, nurodė, kad įsipareigoja ją sumokėti, kadangi yra atsakinga ir pareiginga. Dėl ankstesnių padarytų administracinių nusižengimu nurodė, kad jie buvo mažareikšmiai bei dažnai nepasikartojantys. Teisė vairuoti transporto priemones jai reikalinga todėl, nes yra vieniša mama, augina du mažamečius vaikus, iš kurių vienas turi negalią bei jam yra numatyta operacija 2025 m. liepos 18 d., kuri bus Kaune. Operacija bus susijusi su kojomis, tad transportas sūnui yra reikalingas. Pareiškėja papildomai nurodė, kad rūpinasi savo mama, kuri gyvena viena bei turi neįgalumą. Teisės vairuoti transporto priemones stažas siekia 20 metų. Pareiškėja paaiškino, kad šis įvykis buvo pamoka visam gyvenimui, po to vairuoja itin atsakingai bei stebi kelio žymėjimo ženklus bei linijas.

3. Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką buvo informuotas tinkamai, todėl skundas išnagrinėtas institucijos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

III. Teismo argumentai ir išvados

Pareiškėjos skundas tenkintinas.

4. ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinių nusižengimų byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinių nusižengimų byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl administracinio teisės nusižengimų įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinių nusižengimų byloje Nr. AN2-382-606/2018).

5. Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui bei siekiant atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis). Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.

6. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, nei konkretaus straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymas yra išimtinis atvejis, kuris gali būti pagrįstas tik išskirtinėmis aplinkybėmis, nustačius visą jų kompleksą, rodantį, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos, administracinio poveikio priemonės arba ją švelninant (Vilniaus apygardos teismo administracinių nusižengimų byloje Nr. AN-2-205-654/2018).

7. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad minėtame straipsnyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014, 2AT-38-303/2016). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą taip pat konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti.

8. ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimą neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlusį (t. y. privertusį kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimą, tokią pat pavojingą situaciją sukėlusį įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus. To paties straipsnio 6 dalyje numatyta, kad už ANK 420 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų mėnesių iki šešių mėnesių.

D. D. skundžiamu nutarimu nubausta pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį už tai, kad ji 2025 m. balandžio 15 d. Širvintų rajone, rajoniniame kelyje Maišiagala–Širvintos, vairuodama transporto priemonę „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atliko lenkimo manevrą kertant horizontaliojo kelio ženklinimo ištisinę liniją, taip pažeisdama Kelių eismo taisyklių 140.7 punktą. Šis pažeidimas yra užfiksuotas vaizdo įraše, kurio turinys patvirtina, kad lenkimo veiksmas atliktas draudžiamoje vietoje, nepaisant eismo saugumo reikalavimų.

9. Kaip matyti iš priimto nutarimo, pareiškėja D. D. vairuodama transporto priemonę atliko lenkimo manevrą kelio ruože, kuriame lenkti draudžiama. Šiais veiksmais ji pažeidė Kelių eismo taisyklių 140.7 punktą, o tai užtraukia administracinę atsakomybę pagal Administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 1 dalį. Nusižengimo faktą patvirtina administracinio nusižengimo protokolas, vaizdo medžiaga bei kiti byloje esantys duomenys. Pati pareiškėja savo kaltę pripažino, dėl įvykio nuoširdžiai gailisi, jos paaiškinimai laikytini nuosekliais ir patikimais. Tokie, kaip Pareiškėjos padarytas administracinis nusižengimas, pažeidimai kelia grėsmę eismo saugumui ir viešajai tvarkai, todėl yra vertinami kaip keliantys padidintą pavojų. Kaip nustatyta byloje, lenkimas buvo pradėtas ištisinei kelio žymėjimo juostai neleidžiant transporto priemonių lenkimą kelio ruože, tačiau baigtas važiuojant per punktyrinę kelio žymėjimo juostą, todėl toks manevras laikytinas pažeidžiančiu Kelių eismo taisyklių 140.7 punktą, kuriame aiškiai draudžiama lenkti transporto priemones tokiuose kelio ruožuose. Pažymėtina, kad lenkimas yra vientisas veiksmas, apimantis ne tik jo pradžią, bet ir visą eigą iki grįžimo į savo eismo juostą. Toks elgesys didina pavojų kitiems eismo dalyviams, ir pažeidžia vieną pagrindinių saugaus eismo principų – pareigą elgtis atsargiai ir rūpestingai. Pažymėtina, kad transporto priemonės vairavimas yra susijęs su padidinta atsakomybe, o asmenys, pažeidžiantys saugaus eismo taisykles, turi būti baudžiami taip, kad nuobauda atliktų tiek represinę, tiek prevencinę funkciją todėl manytina, kad visiškas administracinio poveikio priemonės neskyrimas nepasiektų ANK 22 straipsnyje įtvirtintų tikslų.

10. Tačiau, vertinant nuobaudos individualizavimą ir galimą administracinio poveikio priemonės švelninimą, svarbu atsižvelgti į Pareiškėjos asmenybę, pažeidimo aplinkybes bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Iš bylos medžiagos matyti, kad Pareiškėja pripažino savo kaltę, dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailėjosi, o padarytas administracinis nusižengimas, nors ir formaliai laikytinas pavojingu, nesukėlė realaus pavojaus kitiems eismo dalyviams – pažeidimas įvykdytas tiesioje kelio atkarpoje, šviesiu paros metu, esant geram matomumui ir eismo sąlygoms, nebuvo nustatyta jokių eismo įvykio padarinių. Pareiškėja iki šiol nebuvo bausta už analogiškus administracinius nusižengimus, o tokia aplinkybė vertintinos kaip atsakomybę lengvinanti. Be to, byloje pateikti dokumentai patvirtina, kad Pareiškėja augina nepilnamečius vaikus, rūpinasi sunkios sveikatos būklės mama, kuriems yra būtinos gydymo įstaigų paslaugos ir mobilumas. Pareiškėja dirba, o teisės vairuoti netekimas objektyviai apsunkintų ne tik jos pačios, bet ir jos artimųjų kasdienį gyvenimą. Atsižvelgdamas į šias individualizuotas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad taikyti administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti atėmimą – šiuo atveju nėra būtina. Pažeidimo pobūdis, pavojingumo laipsnis bei Pareiškėjos atsakomybę lengvinančios aplinkybės leidžia spręsti, kad skirta piniginė bauda yra pakankama siekti ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatytų administracinės atsakomybės tikslų – paveikti pažeidėją, atgrasyti nuo naujų teisės pažeidimų ir ugdyti pagarbą įstatymui. Todėl, vadovaudamasis proporcingumo, teisingumo ir individualizavimo principais, teismas sprendžia Pareiškėjai netaikyti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

11. Taigi, atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, pareiškėjos skundas tenkintinas, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. gegužės 20 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-12233-2025, administracinio nusižengimo byloje ROIK: 25270360453, keistinas, D. D. pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas bei neskiriant administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 646 straipsniu, teismas

nutaria:

D. D. skundą tenkinti.

Pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. gegužės 20 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-12233-2025, administracinio nusižengimo byloje ROIK: 25270360453, dalį dėl administracinio poveikio priemonių – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo: pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, D. D. neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja Vaida Sinkevičienė