Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2014-11-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1-3221-271/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-11-12
Bylos Nr.
1-3221-271/2014
Teisminio proceso Nr.
1-14-1-01264-2012-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Pavel Borkovski
Kaltinamasis
A. Š.
Kategorijos
  • 1.2.26.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr.1-3221-271/2014Teisminio proceso Nr.1-14-1-01264-2012-5Procesinio sprendimo kategorija:1.2.26.1
Vilniaus miesto apylinkės teismasNUOSPRENDI SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUVilnius, 2014 m. lapkričio 12 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas P.Borkovski, sekretoriaujant A.Nikitinai, dalyvaujant prokurorui R.Blaževičiui, advokatui J.Kučynskiui, viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

A. Š., a.k. (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 1998-09-24 Kauno apygardos teismo pagal LR BK 272 str. 3 d. – laisvės atėmimu 8 metams su turto konfiskavimu;

2) 2005-06-28 Kauno m. apylinkės teismo pagal LR BK 145 str. 1 d. – laisvės atėmimu 1 metams;

3) 2006-05-02 Kauno m. apylinkės teismo pagal LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 4 d. – 6 MGL (750) Lt bauda;

4) 2006-08-22 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo pagal LR BK 180 str. 1 d., 22 str. 1 d., 180 str. 1 d., 63 str. 1 d., 63 str. 4 d. – laisvės atėmimu 3 metams;

5) 2009-09-28 Kauno m. apylinkės teismo pagal LR BK 284 str. 1 d. – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams:

6) 2011-05-26 Kauno miesto apylinkės teismo pagal LR BK 145 str. 1 d. - 7 mėnesiams laisvės atėmimo, 2011-07-29 paleistas iš laisvės atlikimo vietos, bausmė atlikta, teistumai neišnykę,

kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. Š. 2012-06-19, apie 05.20 val., viešoje vietoje – Gedimino pr. 27/2, Vilniuje, vandališkais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, elgdamasis įžūliai ir aiškiai rodydamas visuomenės negerbimą, metė akmeniu į UAB „Universiteto vaistinės“ lango stiklą, kurio vertė 302,50 Lt, ir jį sudaužė, UAB “Universiteto vaistinė“ padarydamas 302,50 Lt turtinę žalą,

tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2012-06-19 apie 05.45 val., viešoje vietoje Vilniuje, Vienuolio g. 12, vandališkais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, elgdamasis įžūliai ir aiškiai rodydamas visuomenės negerbimą, metė akmeniu į UAB „Mobilios visatos telekomunikacijos“ salono lango stiklą, kurio vertė 250 Lt, ir jį sudaužė, UAB „Mobilios visatos telekomunikacijos“ padarydamas turtinę 250 Lt žalą.

Tokiais veiksmais kaltinamasis A. Š. pažeidė viešąją tvarką, įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1dalyje.

Kaltinamasis A. Š. nusikaltimo padarymo faktą pripažino visiškai ir teismo proceso metu parodė, kad kaltinime nurodytą naktį veiksmus jis atliko tyčia, sąmoningai, pilnai suvokdamas, ką daro. Įvykio naktį atvyko iš Kauno į Vilnių tikslu ką nors sudaužyti, kad jį sulaikytų policijos pareigūnai. Darė tai iš nevilties, nes neturėjo nei gyvenamosios vietos, nei pragyvenimo šaltinio, be to, norėjo pasigydyti. Galiausiai norėjo sulaukti valdžios dėmesio dėl savo problemų. Vaikščiojo po miestą vienas, susirado akmenį ir metė į vaistinės, esančios Gedimino prospekte, langą. Kodėl objektu pasirinko būtent tą vaistinę, paaiškinti negali. Stikle išmušė skylę, tuomet atsisėdo ant suolelio ir laukė, kol pasirodys apsaugos darbuotojai ar policijos pareigūnai. Laukė apie 10 minučių, tačiau niekas neatvažiavo, todėl nutarė eiti toliau ir dar ką nors sudaužyti. Pasuko link Operos ir baleto teatro, kur pastebėjo „Tele-2“ saloną. Pasiėmė kitą akmenį, kurį rado pakeliui, ir metė jį į parduotuvės stiklą. Stiklas dužo, atsirado skylė. Į patalpos vidų patekti nenorėjo, tikslo vogti neturėjo, vėl atsisėdo šalia parduotuvės ir laukė, kol jį sulaikys. Suveikė signalizacija ir po 5 minučių atvažiavo apsaugos ekipažas. Prisipažino padaręs nusikaltimą ir buvo sulaikytas, o vėliau perduotas policijai.

Liudytojas S. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis dirbo UAB „G4S Lietuva“ apsaugos darbuotoju. 2012-06-19 apie 05.46 val. gavo iškvietimo signalą adresu Vienuolio g. 12, Vilniuje. Atvyko 05.51 val. prie saugomo „Tele-2“ objekto, kur buvo išdaužtas salono durų stiklas. Šalia ant šaligatvio pastebėjo sėdintį vyrą. Paklausė jo, ar tai ne jis išdaužė salono durų stiklą, į ką minėtas vyras atsakė, kad tai jo darbas. Tuomet jis iškvietė policijos pareigūnus, kurie vyrą pristatė į 3 policijos komisariatą (t.1 b.l. 58).

Liudytoja Ž. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba Universiteto vaistinėje, filialas Nr. 3, Gedimino pr. 27/2, Vilniuje. 2012-06-19 apie 07.30 val. atvykusi į darbą pastebėjo, kad yra išdaužtas įėjimo durų stiklas, o prie durų guli akmuo. Apsaugos signalizacija suveikusi nebuvo, todėl negali pasakyti, kada tiksliai buvo išdaužtas stiklas. Įsibrauta nebuvo, iš vaistinės nieko pavogta nebuvo (t.1 b.l. 59).

Liudytojas A. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2012-06-19 apie 05.00 val. jis dirbo su bendradarbiu A. P.. Radijo ryšio pagalba iš VPK OVS jie gavo pranešimą, kad Vilniuje, Vienuolio g. 12, apsaugos darbuotojai sulaikė viešąją tvarką pažeidusį asmenį. Nuvykus į įvykio vietą, į juos kreipėsi apsaugos darbuotojas S. A. ir nurodė, kad sulaikė asmenį, kuris jam prisipažino, jog išdaužė minėtos parduotuvės lango stiklą. Sulaikytasis prisistatė A. Š.. Jis buvo pristatytas į 3 policijos komisariatą (t.1 b.l. 60-61).

2012-06-19 įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kas buvo nustatyta apžiūros metu: išdaužtas „Tele-2“ salono, esančio adresu Vienuolio g. 12, Vilniuje, durų stiklas, už durų ant kilimo guli 12x8 cm skersmens akmuo (t.1 b.l. 16-21).

2012-06-19 įvykio vietos apžiūros protokole konstatuota: buvo apžiūrėtos vaistinės patalpos, esančios pirmame aukšte, adresu Gedimino pr. 27/2, Vilniuje. Stiklinėse duryse yra skylė 18x18 cm dydžio, už durų vidinėje pusėje guli akmuo (t.1 b.l. 16-21).

2012-06-20 apžiūros protokolu apžiūrėti du akmenys, rasti įvykio vietoje (t.1 b.l. 64-67).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, teismo išvados

Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnyje įtvirtinto nusikaltimo objektas yra viešoji tvarka. Viešąja tvarka laikoma padėtis ar veikimo būdas, atitinkantys visuomenės reikalavimus, atsirandantys įvairių socialinių normų įtakoje, turintys tikslą užtikrinti žmonių suderintus ir jiems naudingus tarpusavio santykius (LAT 2009 m. spalio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-378/2009).

Vienas iš nusikalstamos veikos ir administracinio teisės pažeidimo atribojimo kriterijų yra padariniai. Tam, kad veiką būtų galima laikyti nusikaltimu ir kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, yra būtinas šio nusikaltimo sudėtyje įtvirtintų padarinių kilimas. BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra materiali, t.y. dėl kaltininko veiksmų, kuriais demonstruojama nepagarba aplinkiniams, kilo baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai – buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, padaryta turtinė žala. Tuo tarpu ATPK 174 straipsnyje įtvirtinta administracinio teisės pažeidimo – nedidelio chuliganizmo sudėtis, neįvardija padarinių, o tik konkrečius veiksmus, o būtent necenzūrinius žodžius, gestus viešosiose vietose, įžeidžiantį kibimą prie žmonių ir kitus panašius veiksmus. Tuo ji skiriasi nuo BK 284 straipsnio 1 dalyje esančio nusikaltimo.

BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo objektyvioji pusė turi pasireikšti bent vienu iš šių būdų: a) įžūliais veiksmais; b) grasinimais; c) patyčiomis; d) vandališkais veiksmais. Visi tie požymiai yra vertinamieji ir jų turinys priklauso nuo daugelio aplinkybių. Veika turi būti padaryta viešojoje vietoje. Viešoji vieta – tai vieta, kurioje paprastai lankosi žmonės (gatvės, keliai, parkai, visuomeninis transportas ir kt.). Šio nusikaltimo sudėtis priskirtina prie materialiųjų sudėčių, t. y. būtina nustatyti, kad nepagarbos demonstravimas aplinkiniams ir aplinkai sutrikdė visuomenės rimtį arba tvarką. Visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus.

Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų.

Viešosios tvarkos pažeidimą kaltinamasis A. Š. vykdė tiesiogine tyčia. Jis nurodo, kad mesdamas į įstaigų langus akmenis, suvokė pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti įstatyme numatyti padariniai, padaryta žala, sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, ir jų norėjo, t.y. veikė įžūliai ir vandališkai, jo veiksmais buvo sugadintas įstaigų (vaistinės ir telekomunikacijos bendrovės) turtas. Kaip nurodo kaltinamasis, jis neturėjo lėšų pragyvenimui, norėjo pasigydyti, todėl norėjo būti sulaikytas ir uždarytas, norėjo atkreipti valdžios institucijų dėmesį į savo problemas. Toks buvo jo veikos motyvas. Tačiau kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnio 1 dalį neturi reikšmės veikos padarymo motyvai. Jie gali būti tiek chuliganiški, tiek ir asmeniniai. Motyvai neįtakoja veikos kvalifikavimo. Kvalifikuojant veiką svarbu tiksliai nustatyti kaltės turinį. Kaltininkas turi suvokti, kad jis savo veiksmais pažeidžia viešąją tvarką bei rimtį, ir kaltinamasis tai pripažįsta. Apie visuomeninės tvarkos trikdymą gali rodyti tai, kad buvo trikdoma normali įstaigų bei reagavusių į nusikalstamą veiką pareigūnų veikla. Kaltinamasis A. Š. nurodo, kad metė akmenis ir laukė pareigūnų, kurie netrukus ir atvyko į įvykio vietą.

Kaltinamojo veiksmais buvo padaryta turtinė žala UAB „Universiteto vaistinė“ ir UAB „Mobilios visatos telekomunikacijos“. Objektai buvo du, tačiau kaltinamojo veika kvalifikuojama kaip tęstinė, nes veiksmus jis atliko per trumpą laiko tarpą, turėjo vieningą tyčią.

Atsižvelgiant į tai kaltinamojo A. Š. veiksmai kvalifikuojami teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį.

Bausmės skyrimas

Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d. 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).

Teismas atsižvelgia į tai, kad A. Š. įvykdė nusikaltimą, kuris priskiriamas prie nesunkių (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 3 d.). Lengvina jo atsakomybę tai, kad jis pripažino nusikaltimo padarymo faktą, gailisi dėl savo veiksmų (LR BK 59 str. 1d. 2p.). Sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių nėra. Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Kaltinamasis A. Š. teisiamas yra septintą kartą, konstatuojamas nusikaltimų recidyvas (Lietuvos Respublikos BK 27 str.1d.). Galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Per laikotarpį iki teismo įgijo apdailininko specialybę, yra registruotas darbo biržoje, turi sveikatos problemų. Teismo psichiatrinės ekspertizės išvada Nr.79TPK-27/2014 nustatyta, kad A. Š. galėjo suprasti savo veikos esmę ir valdyti savo veiksmus, lėtine psichikos liga nusikaltimo padarymo metu nesirgo ir nebuvo laikinojo psichikos veiklos sutrikimo būsenoje. Jam diagnozuojamas asocialaus tipo asmenybes sutrikimas, dėl kurio jis gali suprasti veiksmų esmę ir juos valdyti (t.2 b.l.32-34). Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį ir sunkumą, kaltinamojo asmenybę, jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis artimas sankcijoje numatytam šios bausmės rūšies vidurkiui. Taikytini Lietuvos Respublikos BK 64(1) str. reikalavimai dėl paskirtos bausmės mažinimo trečdaliu.

Dėl civilinio ieškinio

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnio norma nustato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę pareikšti už veiką materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Kaltininkas, kuris šią žalą padarė, privalo ją atlyginti.

UAB „Mobilios visatos telekomunikacijos“ nuo civilinio ieškinio parteikimo byloje atsisakė (t.1 b.l.25). UAB „Lietuvos draudimas“ sumokėjo UAB „Universiteto vaistinė“ 250 Lt draudimo išmoką, prašo priteisti šią sumą iš kaltininko. Ieškinio reikalavimas pagrįstas įrodymais ir teisine norma, todėl tenkintinas. Draudimo bendrovė įgijo regreso teisę išieškoti 250 Lt sumą iš kaltinamojo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 302-307 str. str., teismas

nusprendė:

A. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti 1 metams laisvės atėmimo.

Lietuvos Respublikos BK 64(1) straipsnio pagrindu bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nuteistajam nustatyti 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Lietuvos Respublikos BK 66 straipsnio pagrindu į bausmės laiką nuteistajam įskaityti sulaikymo ir kardomojo kalinimo laiką nuo 2012 m. birželio 19 d. iki 2012 m. lapkričio 19 d. ir nuo 2014 m. balandžio 10 d. iki 2014 m. rugpjūčio 8 d. ir laikyti, kad nuteistasis bausmę atliko.

Kardomąją priemonę nuteistajam A. Š. (įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje) panaikinti.

Priteisti iš A. Š. AB „Lietuvos draudimas“ naudai žalai atlyginti 250 Lt.

Du akmenis, kurie saugomi Vilniaus VPK daiktinių įrodymų saugykloje (2012-09-17 kvitas Nr. 041790), sunaikinti (išmesti).

Nuosprendis 20 dienų terminu gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą

Teisėjas Pavel Borkovski