Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Skunde nurodoma, kad 2020 m. sausio 21 d. pateikė prašymą Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybai (toliau – Tarnyba) dėl nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos (toliau – karo tarnyba) atidėjimo.

Nurodo, kad jis yra dirbantis, todėl jo kaip darbuotojo finansinė žala dėl darbo užmokesčio netekimo už 9 karo tarnybos atlikimo mėnesius sudarytų 15 300 eurų. Tarp karo prievolininkui mokamos išmokos ir jo gaunamo darbo užmokesčio yra ženklus skirtumas, į kurį nebuvo atsižvelgta skundžiamuose sprendimuose. Be to, nebuvo atsižvelgta ir į tai, kad pareiškėjas turi sutartinių įsipareigojimų dėl būsto nuomos ir per 9 tarnybos mėnesius nuomai turės sumokėti 2 340 eurų dydžio sumą, kurią pareiškėjas laiko papildomais finansiniais nuostoliais. Teigia, kad konkrečiai nežinant karo tarnybos atlikimo laiko, staigus darbo užmokesčio, kuris šiuo metu yra vienintelis jo pajamų šaltinis, netekimas ir išlikusi prievolė toliau mokėti už būsto nuomą yra konkretūs ir aiškūs finansiniais asmeniniai nuostoliai pareiškėjui.

Pažymi, kad jo darbo funkcijų atlikimui yra reikalingi ypatingų ir šiuo metu rinkoje retų bei nuolatinio mokymosi reikalaujančių žinių gebėjimai, į tai nei Tarnyba, nei trečiasis suinteresuotas asmuo neatsižvelgė. Jis dirba su PHP programavimo kalba ir yra įvaldęs šios kalbos karkasus: „Symfony“ ir „Drupal“. Dirbančių Lietuvos rinkoje tokių specialistų yra 72. Teigia, kad pareiškėjo darbdaviui surasti darbuotoją, kuris pakeistų pareiškėją karo tarnybos metu, iki karo tarnybos pradžios nėra galimybės. Tuo atveju, jeigu karo tarnybos atlikimo pradžia būtų atidėta 12 mėnesių, tiek jis, tiek jo darbdavys turėtų konkrečius terminus įgyvendinti projekto pardavimo planą. Minimaliai tam reikia vienerių metų. Teigia, kad neatidėjus karo tarnybos bent metams atsirastų ir žala visuomeniniam interesui, nes pareiškėjas karo prievolės atlikimo metu į valstybės biudžetą nesumokės apie 10 000 eurų mokesčių, o mokesčių į valstybės biudžetą surinkimas yra viešas interesas.

Pažymi, kad skundžiami sprendimai yra nemotyvuoti ir neatitinka neproporcingos žalos finansiniams ar asmeniniams interesams aiškinimo praktikos bei pažeidžia pareiškėjo teises ir interesus.

Byloje ginčas kilo dėl Tarnybos 2020 m. vasario 11 d. sprendimo Nr. ATRS-168, kuriuo buvo netenkintas pareiškėjo prašymas atidėti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą, ir Lietuvos krašto apsaugos ministro 2020 m. kovo 9 d. sprendimo Nr. 12-01-370, priimto išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka išnagrinėjus pareiškėjo skundą dėl Tarnybos 2020 m. vasario 11 d. sprendimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad 22 metų amžiaus pareiškėjas 2020 m. sausio 21 d. Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybai pateikė prašymą dėl tarnybos atidėjimo. Prašyme nurodė, kad jis dirba įmonėje, kuri savo klientams teikia netradicinių programų kūrimo ir priežiūros paslaugas. Įmonė yra suinteresuota, kad pareiškėjas artimiausiu metu nuo 12 iki 24 mėnesių dirbtų programuotoju, o esant poreikiui atlikti karo tarnybą, jis pats galėtų įvesti į savo poziciją naują specialistą. Šiuo metu įmonei sunku surasti naujų darbuotojų. Todėl teigė, kad, jeigu jam reiktų atlikti karo tarnybą 2020 metais, tiek darbdaviui, tiek jam pačiam kaip specialistui, kuris ką tik baigė įvedimo į jam priskirto įmonės kliento aptarnavimą procesą, būtų padaryta neproporcingai didelė žala. Nurodo, kad tokios žalos būtų galima išvengti karo tarnybą atliekant kitu metu (iš esmės ne anksčiau nei po 12 mėnesių), kuomet pareiškėjas apmokys kitą specialistą. Šiuo metu potencialiai tokias pareigas po 12–24 mėnesių galėtų perimti kolega. Kolega komandoje taip pat užima programuotojo pareigas, tačiau neturi reikalingų įgūdžių ir specifinių žinių iškart perimti jo pareigas. Nurodė, kad karo tarnybą galėtų atlikti po 24 mėnesių, esant poreikiui, po 12 mėnesių. Kartu su prašymu pateikė darbdavio 2020 m. sausio 21 d. paaiškinimus, 2019 m. sausio 2 d. darbo sutartį Nr. 203, 2020 m. sausio 24 d. pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, įmonės organizuotų mokymų pareiškėjui pažymas.

Tarnyba 2020 m. vasario 11 d. sprendimu Nr. ATRS-168 „Dėl sprendimo neatidėti nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos“, atsižvelgusi į prašyme dėl karo prievolės atidėjimo išdėstytus motyvus ir juos pagrindžiančius dokumentus, padarė išvadą, kad neturi pagrindo konstatuoti, jog egzistuoja karo tarnybos atidėjimo pagrindai pagal Karo prievolės įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 14 punktą ir priėmė sprendimą neatidėti karo prievolės tarnybos. Tarnyba sprendime taip pat pažymėjo, jog Karo prievolės įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 14 punktas saugo tik karo prievolininko asmeninius arba visuomeninius interesus, bet ne ūkio subjekto finansinius interesus. Tuo tarpu prie prašymo pridėtas pareiškėjo darbdavio prašymas dėl tarnybos atidėjimo, kuriame nurodoma bendro pobūdžio informacija apie įmonės veiklą, apibūdinama pareiškėjo asmeninė veikla šioje įmonėje ir pabrėžiama jos svarba. Darbdavio prašyme taip pat nurodoma, kad pareiškėjo kvalifikacijos specialistų darbo rinkoje trūksta ir jo pakeitimas kitu specialistu būtų nuostolingas įmonei, tačiau, Tarnybos vertinimu, ūkio subjekto finansiniai nuostoliai, susiję su laikinu darbo santykių sustabdymu, savaime neturėtų būti sulyginami su neproporcingai dideliu visuomeninių interesų pažeidimu.

Pareiškėjas 2020 m. vasario 21 d. pateikė skundą Krašto apsaugos ministerijai dėl Tarnybos sprendimo, kurį išnagrinėjęs Krašto apsaugos ministras 2020 m. kovo 9 d. sprendimu Nr. 12-01-370 „Dėl 2020 m. vasario 21 d. skundo“ atmetė ir nutarė Tarnybos Atrankos komisijos Sprendimą palikti nepakeistą. Pažymėjo, kad skundų dėl karo prievolės institucijos priimtų sprendimų pateikimo ir nagrinėjimo stadija apima skundžiamų sprendimų vertinimą teisėtumo (pagrįstumo ir esminių procedūrų laikymosi) aspektu, o ne pareiškėjo prašymo atidėti karo tarnybą nagrinėjimą iš naujo, kartu vertinant ir naujai pateiktus dokumentus, todėl gali būti priimami ir nagrinėjami tik tie pareiškėjo įrodymai, kurie objektyviai negalėjo būti pateikti jo prašymo atidėti karo tarnybą nagrinėjimo karo prievolę administruojančioje institucijoje stadijoje. Krašto apsaugos ministro vertinimu, pareiškėjas pateiktame skunde nurodė tas pačias aplinkybes, kaip ir prašyme Tarnybos Atrankos komisijai, tik papildomai detalizuodamas jų reikšmę, bet nepateikė motyvų ir įrodymų, leidžiančių pripažinti ginčijamo sprendimo pagrįstumą. Nurodė, kad ginčijamas Tarnybos Atrankos komisijos sprendimas iš esmės atitinka jam keliamus reikalavimus (priimtas įgalioto asmens, jame nurodytas teisinis pagrindas ir pateikti atitinkami motyvai, iš esmės atitinkantys pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, jame nurodyta apskundimo tvarka). Krašto apsaugos ministras sutiko su ginčijamo sprendimo esminiais motyvais, kad karo tarnyba sukelia (gali sukelti) tam tikrų nepatogumų ir apribojimų bei daryti tam tikrą žalą asmeniniams karo prievolininko interesams, tačiau žala ir jos proporcingumas vertintini atsižvelgiant į Konstitucijoje įtvirtinto karo prievolės instituto, kaip viešojo intereso, svarbą valstybės gynybos interesams ir padidėjusią grėsmę šiems interesams. Vertindama pareiškėjo prašyme nurodytų aplinkybių visumą bei jų atitiktį KPĮ 15 straipsnio 1 dalies 14 punkte įtvirtintai sąlygai, nurodė, kad neproporcingai didelė žala asmeniniams prievolininko ar visuomeniniams interesams turi realiai egzistuoti ir gali būti konstatuojama tik gavus atitinkamus duomenis (įrodymus). Pažymėjo, kad pareiškėjas iš esmės neproporcingai didelę žalą asmeniniams interesams sieja su iš darbo santykių (darbovietėje vykdomų projektų įgyvendinimas griežtai nustatytais terminais, pareiškėjas paskirtas pagrindiniu programuotoju vykdyti vieną iš projektų ir pan.) bei patirsima finansine žala ir pareiškėjui, ir įmonei, kurioje jis dirba. Tačiau pareiškėjas nurodo tik menamą žalą, t. y. neįrodo jos realumo, be to, neįrodo galimai patirsimos žalos proporcingumo, t. y. nepateikia motyvų, įrodančių tokią žalą, kuri būtų neproporcingai didesnė už Lietuvos Respublikos Konstitucijoje bei įstatymuose numatytą pareigą atlikti privalomąją karo tarnybą. Todėl, nurodytos aplinkybės negali būti laikomos pakankamu pagrindu konstatuoti neproporcingai didelę žalą pareiškėjui atliekant karo prievolę.

Teisėjų kolegija pažymi, jog Konstitucijos 139 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos valstybės gynimas nuo užsienio ginkluoto užpuolimo yra kiekvieno Lietuvos Respublikos piliečio teisė ir pareiga. Įstatymo nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos piliečiai privalo atlikti karo ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą. Pagal Konstitucijos 139 straipsnio 2 dalį, įstatymu galima nustatyti tik tokias atleidimo nuo konstitucinės piliečių pareigos atlikti karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą sąlygas, kurios būtų susijusios su objektyviomis aplinkybėmis, dėl kurių jie negali atlikti šios pareigos. Pareiškėjas pilnametystės sulaukė 2016 metais, kuomet privalomos karo prievolės atlikimas buvo atnaujintas, todėl 2020 metų pradžioje šaukiamo amžiaus pareiškėjo įtraukimas į Vilniaus regiono karo prievolininkų sąrašą neturėjo būti pareiškėjui netikėtas.

Karo prievolės įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje įtvirtinta, kad nuolatinė privalomoji pradinė karo tarnyba – nepertraukiama, privalomoji pradinė karo tarnyba, kurią atlikdamas karo prievolininkas įgyja pagrindinį karinį parengtumą, pasirengia veikti karinio vieneto sudėtyje. Vadovaujantis nuo 2020-01-01 galiojančios redakcijos Karo prievolės įstatymo 5 straipsnio 2 ir 3 dalimis, karo prievolininkai į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą, trunkančią 9 mėnesius, iš neparengtojo kariuomenės personalo rezervo šaukiami nuo 19 iki 23 metų (įskaitytinai). Karo prievolės įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 14 punkte nustatyta, kad privalomoji pradinė karo tarnyba karo prievolininkams individualia tvarka atidedama Krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka, jei „atliekantiems privalomąją pradinę karo tarnybą būtų padaryta neproporcingai didelė žala asmeniniams ar visuomeniniams interesams, kurios būtų galima išvengti, jeigu karo prievolininkas privalomąją pradinę karo tarnybą atliktų kitu metu“.

Karo tarnybos atidėjimo Karo prievolės įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 14 punkte numatytu atveju tvarką nustato Privalomosios pradinės karo tarnybos ir tarnybos rezerve atidėjimo karo prievolininkui tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2013 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. V-1057 (toliau – ir Aprašas). Aprašo 4 punkte nustatyta, karo prievolininkas, manydamas, kad jam atliekant tarnybą bus padaryta neproporcingai didelė žala jo asmeniniams ar visuomeniniams interesams, kurios būtų galima išvengti, jeigu karo prievolininkas tarnybą atliktų kitu metu, gali pateikti Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybai ar jos teritoriniam padaliniui pagrįstą prašymą atidėti tarnybą. Pagal Aprašo 5 punktą, karo prievolininkas turi pagrįsti prašyme nurodytą galimą neproporcingai didelę žalą, įrodyti, jog šios žalos būtų išvengta, jei karo prievolininkas tarnybą atliktų kitu metu, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Aprašo 11 punkte nustatyta, kad prašymus nagrinėja Atrankos komisija, kurios sudėtį ir nuostatus tvirtina Lietuvos kariuomenės vadas ar jo įgaliotas asmuo.

Kaip nurodyta anksčiau, pareiškėjas Tarnybai pateiktą prašymą argumentavo iš esmės nurodyto pobūdžio (programuotojas) darbinių funkcijų įmonėje atlikimu, negautomis pajamomis iš darbo užmokesčio, papildomais būsto nuomos finansiniais nuostoliais.

Pareiškėjo nurodoma aplinkybė, kad karo tarnybos atlikimo metu jis nuo gaunamo darbo užmokesčio nesumokės apie 10 000 eurų mokesčių valstybei, nelaikytina didele žala visuomeniniams interesams bendrame valstybės biudžeto formavimo kontekste, galinčia sąlygoti karo tarnybos atidėjimą. Be to, pareiškėjas nemotyvuoja, kaip karo prievolės atlikimo atidėjimas sumažintų ar eliminuotų šią, jo manymu, didelę žalą.