Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Renata Volodko, sekretoriaujant Daivai Šuopienei, dalyvaujant pareiškėjui S. J., suinteresuoto asmens Vilniaus rajono žemės ūkio bendrovės „N. R.“ atstovei Valerijai Žukovskajai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų S. J. ir P. S. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, Vilniaus rajono savivaldybės administracija, Vilniaus rajono žemės ūkio bendrovė „N. R.“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjai S. J. ir P.S. J. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydami pripažinti, kad vandentiekio bokštas (unikalus Nr. 4400-1626-0618) ir pagalbinis pastatas (unikalus Nr. 4400-1626-0629) yra arterinio gręžinio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),), esančio Vilniaus r. (duomenys neskelbtini), priklausiniai ir pripažinti pareiškėjams nuosavybės teisę į šiuos objektus. Nurodė, kad jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso artezinis gręžinys, kurį jie įgijo iš ŽŪB „N. R.“, t.y. pagrindinis daiktas, kurį aptarnauja jo priklausiniai: vandentiekio bokštas, kuriame sudaromas reikiamas slėgis ir laikomas iš gręžinio išsiurbtas vanduo, bei pagalbinis pastatas, kuriame sumontuota visa elektros įranga, reikalinga vandeniui iš gręžinio pumpuoti. Šie antraeiliai pastatai nuolat ir neatsiejamai susiję su pagrindiniu daiktu, nes be jų jis negalėtų atlikti savo funkcijos, jų dėka gręžinys aprūpinamas vandeniu. Pažymėjo, kad 1992 m. inventorizacijos metu tuo metu reorganizuojant kolūkį „R.“ į ŽŪB „N. R.“ buvo padaryta daug klaidų, ne visi daiktai buvo įtraukti į priėmimo – perdavimo aktą, todėl jame nurodytas tik pats gręžinys, nenurodant jo priklausinių, kurie vėliau buvo parduoti pareiškėjams kartu su pačiu gręžiniu, kurio kadastriniai matavimai buvo atlikti 2008 m. Nurodė, kad visą laiką nuo gręžinio įgijimo kartu valdė ir naudojosi vandentiekio bokštu ir pagalbiniu pastatu, juos prižiūrėjo, mokėjo už elektros energiją, reikalingą vandeniui pumpuoti, jokie kiti asmenys į šį turtą nepretenduoja ir niekada jokių teisių neturėjo.

Suinteresuotas asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad minėtas nekilnojamasis turtas nėra įtrauktas į savivaldybės balansą, todėl prašė spręsti bylą teismo nuožiūra, savivaldybės atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos bei Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM atsiliepimuose į pareiškimą prašė jį spręsti teismo nuožiūra, atstovams nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo Vilniaus rajono ŽŪB „N. R.“ su pareiškimu sutiko, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad 2008-01-09 pardavė artezinį gręžinį pareiškėjui kartu su vandentiekio bokštu ir pagalbiniu pastatu, kaip antraeiliais daiktais. Pažymėjo, kad 1989-02-09 „Kovo 8-ji“ kolūkis perdavė kolūkiui „R.“ ilgalaikį turtą pagal pagrindinių priemonių apskaitos inventorinę kortelę, bet buvo sudarytas perdavimo sąrašas tik pastatams, o rengiant 1992 m. sąrašus priėmimo – perdavimo akte buvo padaryta daug klaidų ir į jį nebuvo įtraukti vandentiekio bokštas bei pagalbinis pastatas, kurie skirti aptarnauti artezinį gręžinį.

Pareiškimas tenkintinas.

Pareiškėjo S. J., suinteresuoto asmens Vilniaus rajono ŽŪB „N. R.“ atstovės V.Žukovskajos paaiškinimais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, pareiškėjams S. J. ir S.P. J. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso artezinis gręžinys, esantis Vilniaus r. sav. Parapijoniškių k., kurį jie 2008-01-09 pirkimo – pardavimo sutartimi įgijo iš Vilniaus rajono ŽŪB „N. R.“ (b.l. 7, 21-23, 28). Šis artezinis gręžinys dar 1992-08-01 Priėmimo – perdavimo aktu buvo perduotas iš reorganizuojamo kolūkio „R.“ į ŽŪB „N. R.“ (b.l. 12), tačiau kaip matyti iš ŽŪB „N. R.“ atstovės paaiškinimų, ŽŪB „N. R.“ 2008-12-09 pažymos (b.l. 11), reorganizacijos metu dokumentuose buvo padaryta klaidų, ir minėtame priėmimo – perdavimo akte (35 p.) kartu su ŽŪB ‚N. R.“ perduodamu arteziniu gręžiniu nebuvo nurodyti neatsiejamai su juo susiję bei jam aptarnauti skirti vandentiekio bokštas ir pagalbinis pastatas, nors jie pagal teismui pateiktas inventorines korteles Nr. 530 ir Nr. 531 dar 1989 m. buvo perduoti kolūkiui „R.“ ir jame apskaityti (b.l. 54-55).

Kaip matyti iš pareiškėjo S. J., suinteresuoto asmens ŽŪB „N. R.“ atstovės paaiškinimų, byloje esančių nuotraukų (b.l. 24-25), pareiškėjo pateiktų artezinio gręžinio, vandentiekio bokšto ir pagalbinio pastato, esančių Vilniaus r. Parapijoniškių k., kadastrinių matavimų bylų, VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų (b.l. 5, 29), prie minėto 1980 m. pastatyto artezinio gręžinio iš tikrųjų yra tais pačiais 1980 m. pastatyti: pagalbinis pastatas (unikalus Nr. 4400-1626-0629), kuriame yra įrengta šiam gręžiniui aptarnauti, o būtent vandeniui iš gręžinio pumpuoti, reikalinga elektros įranga bei aparatūra (elektros skaitiklis, siurblį įjungianti ir reguliuojanti automatika, vandens kiekį vandentiekio bokšte reguliuojanti aparatūra ir pan.), bei vandentiekio bokštas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),), kuriame kaupiasi ir yra saugomas iš gręžinio išsiurbtas / išpumpuotas vanduo, per požeminius vandentiekio vamzdžius patenkantis į pareiškėjams priklausantį gyvenamąjį namą. Kadangi vandentiekio bokštas bei pagalbinis pastatas yra skirti tarnauti arteziniam gręžiniui, su juo yra neatsiejamai ir nuolat susiję, be jų gręžinio funkcionavimas yra neįmanomas, jie laikytini antraeiliais daiktais – priklausiniais CK 4.13 str. 4.19 str. prasme, skirti tarnauti ir nuolat susiję su pagrindiniu daiktu CK 4.12 str. prasme – arteziniu gręžiniu.

Kadangi artezinis gręžinys nuosavybės teise priklauso pareiškėjams S. J. ir P.S. J. ir buvo jų įgytas iš Vilniaus rajono ŽŪB „N. R.“, o pagal CK 4.14 str. antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip, ir pagrindinio daikto perleidimo kito asmens nuosavybės metu laikoma, kad kartu su juo perleidžiamas to asmens nuosavybėn ir antraeilis daiktas, darytina išvada, jog S. J. ir P.S. J. nuosavybėn kartu su gręžiniu perėjo ir vandentiekio bokštas bei pagalbinis pastatas, juo labiau, kad buvęs šio turto savininkas ŽŪB „N. R.“ tą patvirtino, nurodydamas, jog pirkėjai pirkimo – pardavimo sutartyje numatytą kainą sumokėjo už visus šiuos tris objektus, ir suinteresuotas asmuo jokių pretenzijų į šį turtą neturi, o patys pareiškėjai visą laiką nuo gręžinio įgijimo faktiškai valdė šiuos priklausinius, kaip savo nuosavybę, jais rūpinosi, prižiūrėjo, išlaikė (b.l. 13).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turtinį faktą, kad vandentiekio bokštas (unikalus Nr. 4400-1626-0618) ir pastatas - pagalbinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),), esantys (duomenys neskelbtini), yra gręžtinio vandens šulinio (gręžinio) - artezinio gręžinio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), priklausiniai ir pripažinti į juos pareiškėjų S. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir P. S. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisę.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.