- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2010-11-30
- Bylos Nr.
- 1-238-336/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 1-66-1-01391-2009-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Audra Kriščiūnienė
- Nukentėjusysis
- N. P.
- Atsakovas
- UAB „ Kėdainių girios“
- Kaltinamasis
- E. A.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.7Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 1.1.9.1Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis ir rūšys (BK 67 str.)
- 1.2.3.5Neatsargus gyvybės atėmimas (BK 132 str.)
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
- 2.1.14Proceso išlaidos ir jų atlyginimas (BPK 103-106 str.)
- 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
E. A. (duomenys neskelbtini), neteistas (2010-05-06 teismo nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 180 str.1d. vadovaujantis LR BK 38 str. ),
kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 132 str.3 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis E. A., būdamas T. P. įmonės pjūklininku, pasirašytinai supažindintas su įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytais darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimais, jų nesilaikė, tai yra 2009 m. gruodžio 29 d., apie 12 val. J. K. priklausančiame miške, esančiame Skaistgirių girininkijoje, kvartale Nr. 645. Šaravų k.. Josvainių sen.. Kėdainių r., netinkamai įvertino beržo lajos formą, palinkimą, pjaudamas beržą pagrindinio pjūvio vietoje nepaliko teisės aktuose nustatyto dydžio užtūros medžio kamieno viduryje, paliko nupjautą ir nenuleistą beržą be priežiūros, ir jam kartu su pagalbiniu darbininku A. P. būnant palikto be priežiūros nupjauto ir nenuleisto medžio pavojingoje zonoje, medis, paliktas be priežiūros, netikėtai, priešingai jo vertimo krypčiai, užgriuvo ant T. P. įmonės pagalbinio darbininko A. P., padarydamas jam nubrozdijimą ir muštinę žaizdą pakaušio srityje, kraujosruvas galvos minkštuosiuose audiniuose pakaušio ir abiejų momenų srityse, kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžimus, kraujo išsiliejimą po kietuoju ir minkštaisiais smegenų dangalais bei į smegenų skilvelius, galvos smegenų ir jų kamieno sumušimą; abiejų raktikaulių, dešinės pusės l-X, kairės pusės I-VII šonkaulių lūžimus, lydimus plaučių pažeidimų, uždarą dešinės blauzdos kaulų lūžimą, nubrozdijimą dešinio peties sąnario srityje, dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis mirė, tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos 2003 m. liepos I d. įstatymo Nr. IX-1672, 20 str. 3 d., kurioje numatyta, kad „Darbuotojai privalo laikytis darbdaviui atstovaujančio asmens patvirtintų įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos vietinių (lokalinių) norminių teisės aktų bei darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų, su kuriais supažindinami pasirašytinai, reikalavimų“, pažeidė T. P. įmonės „Pjūklininko darbų saugos instrukcijos“, patvirtintos 2003-09-15 (toliau- Instrukcijos), 36 punkto, kuriame numatyta „...pradėdamas pjauti medį pjovėjas turi jį apžiūrėti, įvertinti jo būklę, lajos formą, palinkimą, gretimų medžių įtaką ir kitus faktorius, turinčius įtakos medžio kritimui ir numatyti leidimo kryptį“ , 41 punkto ir 1996 m. lapkričio 25 d. Lietuvos Respublikos miškų ūkio ministerijos įsakymu Nr. 208 patvirtintų Miško darbų saugos taisyklių DT1-96 (toliau- Taisyklių) 54 punkto, kuriuose numatyta, kad „Pagrindinis pjūvis daromas statmenai medžio kamieno ašiai išpjovos pjūvių susikirtimo lygyje arba iki 5 cm aukščiau jo. Medžiams iki 35 cm storio pjūvio vietoje, darant pagrindinį pjūvį, paliekama ne plonesnė kaip 1/10 pjaunamo medžio storio pjūvio vietoje užtūra. Storesniems kaip 35 cm medžiams užtūra gali būti plonesnė nei 1/10 pjaunamo medžio storio pjūvio vietoje, bet ne plonesnė kaip 3,5 cm. Medžiams su puviniu kelminėje dalyje užtūra paliekama 2 cm storesnė“; Instrukcijos 73 punkto ir Taisyklių 99 punkto, kuriuose numatyta „Draudžiama palikti pjovimo metu įstrigusius, pradėtus pjauti ar rauti medžius. Juos reikia kaip galima greičiau nuleisti. Jeigu įstrigusį, pradėtą pjauti ar rauti medį tuoj pat nuleisti negalima, pavojinga jo galimo kritimo zona apjuosiama gerai matoma juosta, virve ar kitokiu būdu užtveriama“.: Instrukcijos 74 punkto ir Taisyklių 100 punkto, kuriuose numatyta, kad „Draudžiama būti įstrigusio, pradėto pjauti ar rauti medžio galimo kritimo zonoje“ reikalavimus, ir neatsargiai atėmė A. P. gyvybę.
Kaltinamasis E. A. kaltu padaręs nusikaltimą prisipažino visiškai ir parodė, kad T. P. įmonėje pradėjo dirbti nuo 2009-09-09, motopjūklininku. Buvo supažindintas su darbų saugos taisyklėmis, kurias žinojo. Nurodė, kad jis turėjo darbo įrankius, jais aprūpindavo įmonė, tik žuvusysis prieš 2 ar 3 dienas buvo pametęs šakutę, skirtą medžių stūmimui. Nurodė, kad 2009-12-29 nuo pat ryto atvyko dirbti į Skaistgirių mišką. Jis dirbo kartu su pagalbiniu darbininku A. P.. Norėjo nuleisti medį, jis padarė užtūrą, po to A. įkišo medžio vertimo lopetėlę, tačiau jie negalėjo atstumti medžio, todėl jis sumažino užtūrą, kad būtų lengviau nuversti medį. Supranta, kad tai draudžiama daryti, bet taip yra daroma. Nurodė, kad pagal reikalavimus darant pagrindinį pjūvį paliekama ne plonesnė nei 1/10 pjaunamo medžio storio pjūvio vietoje užtūra. Ji daroma tam, kad medis virstų į reikiamą pusę. Nurodė, kad jo padaryta užtūra buvo padaryta iš pradžių pagal reikalavimus, bet kai medžio neatstūmė, užtūrą sumažino, ko negalima daryti. Tai buvo padaryta didžiausia klaida, dėl to yra kaltas. Nurodė, kad tuo metu sukilo vėjas, buvo toks mažas vėjo sūkurys, pasakė A., kad truputį reikia palaukti. Nežino kodėl A. P. nuėjo į priešingą pusę, jis pats buvo nusisukęs, rodos cigaretę prisideginėjo, kai išgirdo virstančio medžio garsą. Pamatė, kad medis virsta tiesiai ant A., todėl pradėjo šaukti, kad jis bėgtų, tačiau jis nespėjo, medis užgriuvo ant jo. Nurodė, kad jis pats įvykio metu buvo blaivus, ar A. buvo blaivus nežino, iš pradžių to nepastebėjo, bet vėliau užuodė nuo jo sklindantį alkoholio kvapą. Nurodė, kad jis kaltas, kad apie tai nepranešė gamybos meistrui. Patvirtino, jog medžio pjovimui vadovauja pjūklininkas, šiuo atveju tai jis. Su pagalbiniu darbininku yra pasiskirstę darbais, jis nupjauna medį, o A. padeda jį atstumti, o jeigu nereikia, tai stovi prie jo, nes būna kuomet medžio nereikia atstumti, medis būna palinkęs ir jis virsta, o kai kuriuos medžius reikia atstumti. Kuomet jis nuverčia medį, jis tvarko medį, o A. sumeta šakas ir sudeda pagalius į krūveles. Pripažįsta, kad jis nusižengė taisyklėms. Pagal taisykles jeigu medžio nepavyksta nuversti reikiama linkme, tuomet reikia padaryti naują užtūrą ir įsitikinus, kad saugu, medį versti į kitą pusę. Nurodė, kad jam žinoma, kokia užtūra turi būti pagal darbų saugos instrukciją. Nurodė, kad žinojo, jog sumažinus užtūrą, prarandama medžio virtimo kontrolė, bet pagalbiniui darbininkui buvo išaiškinta, kad jis stovėtų šalia pjūklininko. Nežino kodėl A. nuėjo į šalį nuo jo, jis pats nebuvo draudžiamojoje medžio virtimo zonoje, nuo medžio stovėjo apie 1 metro atstumu, buvo nusisukęs, norėjo prisidegti cigaretę. Nematė kaip A. P. nuėjo nuo jo. Medis turėjo virsti į priekį, tačiau virto atgal. Nurodė, kad jam žinoma, kad nepavykus iš karto nuleisti medžio, turėjo pasikviesti pagalbą, kodėl to nedarė, nežino, manė, pasikeis vėjo kryptis ir medį būtų nustūmę, viskas vyko labai greitai. Nurodė, kad jeigu jis pats būtų elgęsis pagal pjūklininko instrukciją irgi nieko nebūtų atsitikę. Nurodė, kad jis mokėsi Kaune pjūklininko darbo, turėjo pjūklininko pažymėjimą.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė pilnai įrodyta byloje išanalizuotais įrodymais.
Nukentėjusi N. P., parodė, kad žuvusysis A. P. – sūnus, jis dirbo pagalbiniu darbininku T. P. individualioje įmonėje. Paties įvykio nematė, 2009-12-29 ryte sūnus išėjo į darbą, iš vakaro gal ir buvo išgėręs. Kad sūnus būtų girtas tikrai nepastebėjo. Apie nelaimę apie 15 val. pranešė laidojimo biuro darbuotojas. Nurodė, kad ji reiškė civilinį ieškinį 4700 Lt sumai, tačiau civ. atsakovas pilnai atlygino žalą, ji jokių pretenzijų neturi. Nurodė, kad civ. atsakovas yra sumokėjęs 4300 Lt už paminklą, bei laidojimo išlaidas padengė.
Liudytojas V. K. parodė, kad šiuo metu dirba UAB „Kėdainių girios“ gamybos vadovu, prieš tai įmonės pavadinimas buvo T. P. įmonė. Įvykio metu dirbo T. P. įmonėje gamybos vadovu. 2009-12-29 dirbo Šaravų k., Josvainių sen., J. K. priklausančiame miške, esančiame Skaistgirių girininkijoje, kvartale Nr. 645. Kaltinamasis dirbo poroje su A. P., kaltinamasis dirbo motopjūklininku, o A. P. pagalbiniu darbininku. Nelaimė įvyko, nes neteisingai buvo nuverstas medis. Paprastai medis nepaliekamas nenupjautas, visi medžiai yra iš karto nuverčiami, arba kviečiamasi pagalbos, negalint medžio nuversti. Norint nupjauti medį, pjūklininkas turi pirmiausiai nustatyti kryptį, į kurią medis grius, atkreipiamas dėmesys į medžio šakas, į vėjo kryptį. Trečias faktorius, nustatyti kur reikalinga medį nusiversti, kad reikėtų kuo mažiau sunaudoti darbo sąnaudų. Po to pjūklininkas padaro išėmimą į tą pusę, į kurią turėtų griūti medis, ji turėtų būti maždaug 1/3 medžio skersmens. Po to medis yra verčiamas pasitelkiant vertimo lopetėlę, būna atvejų, kad jos ir nereikia. Kaltinamasis neįvertino situacijos, gali būti, jog užtūrą per silpną paliko, nes medis virto į priešingą pusę, nei buvo užpjautas. Taip pat neaišku kaip žuvusysis A. atsidūrė žuvimo vietoje, jis turėjo stovėti šalia pjūklininko, kol medis bus nuverstas. Nurodė, kad mažinti užtūros kaltinamasis negalėjo. Nurodė, kad kol medis nenuverstas, nei pjūklininkas, nei pagalbinis darbininkas negali pasišalinti nuo medžio, nebent gali ką nors pasikviesti į pagalbą. Nurodė, kad stovėti nusisukus nuo medžio yra nesaugu, nes medį reikia stebėti. Nurodė, kad paprastai yra sušvilpiama, taip atkreipiamas aplinkui dirbančių dėmesys, kad neatsitiktų kokia nelaimė. Ir verčiant medį atkreipiamas aplink dirbančių dėmesys. Dirbantys poroje vienas kitą turi prižiūrėti. Nurodė, kad užtūra reikalinga, kad galėtum medį valdyti, kad medis nespjautų atgal, nes tuo metu medis tampa nevaldomas, neprognozuojamas. „Spjauti“ – reiškia, kad medis gali atsiremti į kitą medį ir atgal šauti į tavo kryptį. Užtūra yra atrama, ji yra labai svarbi. Negalima supjauti abiejų pjūvių lygiai, vienas turi būti aukščiau, kitas žemiau. Nepavykus nuversti medžio, reikalinga kviestis į talką arčiau dirbančius kolegas, prieš tai perspėjus, kad medį nepavyko nuversti, arba bandyti nuversti medį reikiama kryptimi. Jeigu nepavyksta, tuomet priešingoje pusėje daromas užpjovimas, kad medį galima būtų nuversti į priešingą pusę, tuo tarpu pirmoji užtūra nėra liečiama. Nurodė, kad jis pats praveda instruktažus, jis nuolatos darbuotojus ragina dirbti saugiai. Nurodė, kad darbo priemones, vertimo lopetėles, menteles, medžio nešiojimo žirkles visi darbininkai turėjo. Kam patogiau dirba su lopetėle, kam patogiau su šakute.
Liudytojas V. B., parodė, kad įvykio metu dirbo T. P. įmonėje pagalbiniu darbininku. 2010-12-29 dirbo Skaistgirių girininkijoje, girdėjo kaip pjūklininkas E. A. sušuko „pasitraukti“. Nurodė, kad kuomet jie pjauna medį visą laiką perspėja aplink dirbančius apie griūnantį medį. Nurodė, kad jam nuėjus į vietą, pamatė ant A. P. užvirtusį medį. Nurodė, kad instruktažą pravesdavo V. K., kiekvieną rytą perspėdavo, prašydavo dirbti saugiai. Visi darbininkai įmonės buvo aprūpinti darbo įrankiais. Mano, kad nelaimė įvyko, nes neatsargiai dirbo tiek pjūklininkas, tiek pagalbinis darbininkas.
Liudytojas T. L., nurodė, kad šiuo metu dirba UAB „Kėdainių girios“ motopjūklininku, prieš tai įmonės pavadinimas buvo T. P. įmonė. Įvykio metu dirbo T. P. įmonėje. Nurodė, kad įvykio dieną 2009-12-29 dirbo Skaistgirių girininkijoje. Kaltinamasis dirbo benzopjūklu poroje su A. P.. Tik užgesinęs benzopjūklą išgirdo kažką rėkiant. Nurodo, kad jo nuomone nelaimė įvyko dėl motopjūklininko kaltės, nes paliko medį užpjautą, o taip palikti pagal instrukcijas negalima. Tai žinojo visi motopjūklininkai. A. irgi instrukcijas žinojo, nes ne pirmi metai miške dirba. Medžio užtūrą mažinti negalima, tuomet motopjūklininkas rizikuoja. Nurodė, kad jis dirbo nuo kaltinamojo arčiausiai, apie 50 m atstumu, jis negirdėjo jokių pagalbos šauksmų, nes dirba su šalmu ir ausinėmis, bei ir pjūklas skleidžia didelį garsą. Baigęs genėti medžio viršūnę ir išjungęs pjūklą, išgirdo kažką rėkiant ne savo balsu. Atbėgęs pamatė kaltinamąjį užsikniaubusį ant medžio ir klykiantį. A. P. gulėjo prie pat nuvirtusio medžio viršūnės. Jo nuomone nelaimė įvyko todėl, kad jie paliko tą medį ir nuėjo tvarkyti kito medžio viršūnę, o paliktą be priežiūros medį pagavo vėjo gūsis, atvertė medį ir jis griuvo savo nuožiūra.
Ekspertas (specialistas) T. D. apklaustas teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad duotą 2010-06-17 ekspertizės aktą Nr. 11-1218 (10) tvirtina. Nurodė, kad yra dvi pagrindinės nelaimingo atsitikimo darbe priežastys. Pagrindinė priežastis yra susijusi su medžio virtimu, tai medžio užvirtimas, o antra, kad darbuotojas buvo pavojingoje zonoje. Medis užvirto dėl blogai išpjautos užtūros, nes praktiškai jos iš viso nebuvo, o esant tokiai užtūrai medis galėjo virsti ir į priekį, ir atgal, ir į bet kurį šoną. Šiuo atveju kaltas dėl to yra pjūklininkas, kadangi kaltinamasis mokėsi, turėjo atestatą, vadinasi turėjo teisę dirbti ir privalėjo žinoti bei privalėjo taip daryti, kaip buvo mokytas. Niekas kitas negalėjo užtūros įrengti, išskyrus pjūklininką. Pjūklininkas turėjo užtikrinti, kad nukentėjusysis nebūtų pradėto pjauti ar įstrigusio medžio galimo kritimo zonoje. Neturėjo pjūklininkas palikti pradėto pjauti medžio, juos reikia kaip galima greičiau nuleisti. Ar medžio palikimas be priežiūros yra nesaugi situacija, ginčijamas dalykas. Nurodė, kad teisės aktai numato, kad medį iš karto reikia nuversti. Jeigu medis yra paliekamas nenuverstas, yra numatyta vienintelė išeitis, jog pavojinga zona turėtų būti aptverta juosta kaip ir reikalauja norminiai aktai. Pagal sąrašą miško darbai yra priskirti prie pavojingų darbų, nes nėra jokių priemonių, kurios apsaugotų žmogų, kai krenta medis, kad žmogus liktų gyvas. Vienintelis variantas yra nepapulti į medžio pavojingą zoną ar virtimo trajektoriją. Šiuo atveju žmogus papuolė į medžio virtimo trajektoriją. Jeigu žmogus būtų stovėjęs prie kamieno, jam nieko nebūtų atsitikę, nes nuo kamieno gali pasitraukti į šoną, o nuo viršūnės praktiškai niekaip nepabėgsi
Civilinio atsakovo UAB „Kėdainių girios“ atstovas T. K. P. paaiškino, kad įvykio metu buvo T. P. įmonės savininku. Įmonė yra perregistruota į UAB „Kėdainių girios“, kurios direktorius yra jo sūnus P. P., o jis yra pagrindinis akcininkas. Įvykio metu miške nebuvo, jam paskambino V. K. ir pranešė apie įvykį. Nurodė, kad buvo atliktas darbo inspekcijos tyrimas. Nurodė, kad įvykio dieną nei jis, nei V. K. nebuvo informuoti, kad A. P. darbe buvo išgėręs. Jeigu būtų sužinojęs, jis būtų nušalintas nuo darbo. Jeigu A. P. būtų blaivus, Sodra būtų išmokėjusi didelę išmoką. Nurodė, kad įmonė atlygino nukentėjusiai pilnai padarytą žalą, o likusią 4700 Lt žalą sumokėjo nukentėjusiai 2010-10-21.
Iš byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra Kėdainių r., Josvainių sen., Skaistgirių girininkija, kvartalas 645. Konkreti įvykio vieta yra kertamas miškas, rasta nupjauti medžiai, šalia nupjauto medžio yra vyriškos lyties lavonas. Beržo, kuris užkrito ant žmogaus ilgis 23 m, skersmuo prie kelmo yra 43 cm, o prie lavono 15 cm. Paimta kepurė ir šalmas (b. I. 3-9, t.1). Išimti daiktai apžiūrėti daiktų apžiūros protokole, užfiksuoti šalmo ir kepurės požymiai. ( b. I. 47-48,t.1).
Iš byloje esančio asmens blaivumo testo matyti, kad 2009-12-29 15,55 val. E. A. buvo blaivus (b.l.17, t.1).
Iš byloje esančios Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto Kėdainių poskyrio specialisto išvados 2009-12-30, Nr. M154/09(12) matyti, kad A. P. padaryti šie sužalojimai: nubrozdijimas ir muštinė žaizda pakaušio srityje, kraujosruvos galvos minkštuose audiniuose pakaušio ir abiejų momenų srityse, kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžimai, kraujo išsiliejimas po kietuoju ir minkštaisiais smegenų dangalais bei į smegenų skilvelius, galvos smegenų ir jų kamieno sumušimas; abiejų raktikaulių, dešinės pusės I-X, kairės pusės I-VII šonkaulių lūžimai, lydimi plaučių pažeidimų, uždaras dešinės blauzdos kaulų lūžimas, nubrozdijimas dešinio peties sąnario srityje. Išvardinti sužalojimai padaryti didele jėga kieto buko daikto poveikyje, tai yra galėjo gautis užgriuvus nupjautam medžiui. A. P. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, nes nuo patirtų sužalojimų nukentėjusysis mirė. A. P. mirtis įvyko nuo kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžio, kraujo išsiliejimo po kietuoju ir minkštaisiais smegenų dangalais, bei į smegenų skilvelius, galvos smegenų ir jų kamieno sumušimo. Tai buvo nesuderinama su gyvybe. A. P. mirtis įvyko neužilgo po patirtų sužalojimų, t.y. galėjo įvykti 2009-12-29 apie 11-12 val. Visi tyrimo metu nustatyti sužalojimai yra priešmirtiniai. Pomirtinių sužalojimų nekonstatuota. A. P. kraujyje rasta 0.48 promilių etilo alkoholio. ( b. I. 52-55, t.1).
Iš byloje esančios darbo sutarties matyti, kad 2009-10-12 T. P. įmonė sudarė darbo sutartį su A. P. ( b. 1. 66, t.1).
Iš byloje esančios darbo sutarties matyti, kad 2009-09-09 T. P. įmonė sudarė darbo sutartį su E. A. ( b. 1. 67, t.1); .
Iš byloje esančio 2010-08-18 dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad T.K. P. pateikė apskaitos žiniaraščio išrašą (b.l.44, t.1), iš darbo laiko apskaitos žiniaraščio matyti, kad 2010-12-29 A. P. ir E. A. dirbo 4 val. ( b.l.45, t.1).
Iš byloje esančio Darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų darbo vietoje registravimo žurnalo matyti, kad E. A. instruktuotas 2009-09-09, instrukcijos 1, 2. 4, 8, 10, 12. 20, 22, 23. 24, 25 ( vienuolika); A. P. instruktuotas 2009-10-15, instrukcijos 1, 2, 4. 8. 10, 12. 20. 22. 23. 24. 25 ( vienuolika) ( b. 1. 103-105, t.1)
Iš byloje esančio Darbuotojų saugos ir sveikatos įvadinių instruktavimų registravimo žurnalo matyti, kad E. A. instruktuotas 2009-09-09; A. P. instruktuotas 2009-10-15. (b.l. 38, t.1)
Iš byloje esančio Darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų darbo vietoje registravimo žurnalo matyti, kad A. P. instruktuotas 2009-11-09, instrukcijos Nr. I. 2. 8. 10, 12, 20. 22. ( b. I. 40, 106, t.1)
Iš byloje esančio leidimo, serija A Nr. 066784 matyti, kad išduotas leidimas kirsti mišką nuo 2009-12-15, miško savininkas J. K.. ( b. I.39, t.1). Iš byloje esančio stataus miško pirkimo sutarties 2009-12-17, Nr. 09/12/17, matyti, kad miško savininkai , atstovaujami J. K. parduoda jiems priklausančioje miško valdoje Kėdainių r. Josvainių sen. Šaravų k. , T. P. įmonei biržę, esančią Kėdainių miškų urėdijos Skaistgirių girininkijoje, kvartalas 645, ( b. 1. 75-77, t.1). Iš biržės eksploatavimo technologinės kortelės matyti, kad joje nurodyta biržės charakteristika ir kiekybiniai rodikliai. ( b. I. 81-83,t.1)
Iš byloje esančio 2009-12-30 Nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 3 matyti, kad pagal stataus miško pirkimo sutartį Nr. 09/12/17 T. P. įmonė atliko stataus miško kirtimo darbus Skaistgirių girininkijos miške. Kėdainių r. 2009-12-29 d. 8 val. miške, po pavojingų darbų vadovo V. K. žodinio instruktažo apie miško ruošos darbų saugą bei aptariant kokius kas darbus dirbs- darbuotojai išsiskirstė į darbo vietas. A. P. buvo E. A. padėjėjas, kuris padėdavo pjaunant versti medžius, nešioti šakas. Apie 11 val. minėti darbininkai, vadovaujant E. A. pjovė beržą- 35 cm storio ir apie 26 m aukščio. Pagal „Pjūklininko darbų saugos ir sveikatos instrukcijos“ Nr. 10 reikalavimus rytinėje beržo pusėje išpjovęs beržui išpjovą (38 laipsnių kampo- artimą tinkamai), pjovė pagrindinį pjūvį (iš vakarinės beržo pusės), norėdami medį nuversti į rytinę pusę. Beržo vertimui A. P.. E. A. nurodymu, atitinkamu momentu, į pjaunamą siūlę įkišo medžių vertimo svirtelę ir bandė versti beržą į rytinę pusę- tačiau nenuvertė. Nepavyko nuversti beržą atėjus į pagalbą ir E. A., nes dviem vyrams versti viena medžių vertimo svirtele yra nepatogu, tai yra nepanaudojama visa dviejų darbuotojų jėga medžio nuvertimui. Medžio vertimo šakutės jie neturėjo. Tuomet, jie paliko nenuleistą, bet nupjautą beržą. Ir šis virto į priešingą pusę bei užgriuvo ant A. P., buvusio 17.8 m nuo minėto beržo kelmo. E. A. beržo užtūrą paliko per mažą (beržo viduryje užtūra nepalikta (lygi 0). E. A. mokytas Kauno miškų technikume miško pjovėju (pažymėjimas Nr. 8470) ir instruktuotas pirminiu instruktažu darbo vietoje tinkamai 2009-09-09 (pjūklininko darbų saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 10. patv. 2003-09-15). A. P. mokytas T. P. įmonėje pagal ..Miško ruošos darbus vykdančių darbuotojų mokymo ir atestavimo saugos ir sveikatos klausimais" programą, patv. 2008-09-21, atestuotas 2009-10-27 ir instruktuotas pirminiu instruktažu darbo vietoje. Nelaimingo atsitikimo priežastys: 1) netinkamas pavojingų darbų organizavimas ir vykdymas. Motopjūklininkas netinkamai įvertino medžio (beržo) lajaus formą, palinkimą, silpno (kartais su gūsiais) rytų vėjo įtaką medžio vertimui, nes pagal norimą medžio vertimo kryptį rytų kryptimi jį nupjovus nuversti nepavyko. Motopjūklininkas neaprūpintas medžių vertimo šakute ar kt. medžio vertimo priemonėmis. Nupjautas beržas (status) liko nenuverstas (labai pavojingas žmonių saugumui), motopjūklininkas su pagalbiniu darbininku nenuverstą beržą paliko be priežiūros ir abu nuėjo pjauti kito medžio, pirmojo beržo pavojingoje zonoje. Pažeista LR Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (Žin. 2003 Nr. 70-3170) 20 str. 3 d. ..Darbuotojai privalo laikytis darbdaviui atstovaujančio asmens patvirtintų įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos vietinių (lokalinių) norminių teisės aktų. su kuriais supažindinami pasirašytinai, reikalavimų. Pjūklininko saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 10. 36 p. „pradėdamas pjauti medį pjovėjas turi apžiūrėti jį, įvertinti būklę, lajos formą, palinkimą, gretimų medžių įtaką ir kitus faktorius, turinčius įtakos medžio kirtimui, ir numatyti leidimo kryptį“, 73 p. „Draudžiama palikti pjovimo metu įstrigusius, pradėtus pjauti ar rauti medžius. Juos reikia kaip galima greičiau nuleisti. Jeigu įstrigusį, pradėtą pjauti ar rauti medį tuoj pat nuleisti negalima, pavojinga jo galimo kritimo zona apjuosiama gerai matoma juosta, virve ar kitokiu būdu užtveriama“, 74 p. „Draudžiama būti įstrigusio, pradėto pjauti ar rauti medžio kritimo zonoje“. LR Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (Žin., 2003 Nr. 70-3170) 19 str. 3 p. „Darbdaviui atstovaujantis asmuo, nustatydamas vidinę darbuotojų saugos ir sveikatos būklės kontrolę įmonėje ir numatydamas priemones darbuotojų saugai ir sveikatai gerinti, vadovaujasi šiais bendraisiais rizikos vertinimo ir darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo principais: 4 papunktis „darbuotojo galimybių atlikti pavestą darbą vertinimu (nustatant ar parinktos darbo priemonės). Miško darbų taisyklių DT 1- 96 (Žin., 1996-12-04 Nr. 116-2733) 50 p. „leidžiant medžius, reikia naudoti vertimo priemones: vertimo svirteles, pleištus, vertimo šakutes, vertimo pagalvėles ir kt.“ 2) Darbuotojo neblaivumas. Pagalbinis miško darbininkas A. P. dirbo būdamas neblaivus (lengvas girtumo laipsnis). Pažeista: LR Darbo kodekso (Žin. 2002 m. Nr. 64-2569) 123 str. I d. „Jei darbuotojas pasirodė darbe neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių ar toksinių medžiagų, darbdavys tą dieną neleidžia jam dirbti ir nemoka jam užmokesčio“. Pagalbinio miško darbininko darbų saugos instrukcijos Nr. 8 4 p. „..draudžiama gerti alkoholinius gėrimus..“ ( b. I. 58-61, t.1).
Iš byloje esančio Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus įvykio vietos apžiūros akto ( su fotonuotraukomis) matyti, kad nelaimingo atsitikimo vieta yra Skaistgirių girininkijos, Šaravų k. Kėdainių r. miške. Įvykio vietoje gulėjo vakarų kryptimi nupjautas (nuvirtęs) medis (beržas) 26 m ilgio ir storgalyje 34 cm storio. A. P. žuvimo vieta- 17.8 m nuo beržo kelmo. A. P. išlaisvinimui išpjauta 3,30 m ilgio medžio. Įstrižai į dešinę pusę (žiūrint pagal beržo, kuris traumavo A. P., nuvirtimo kryptį) gulėjo neseniai nupjautas ir suskersuotas (supjaustytas 3 m gabalais) beržas apie 30 m ilgio ir storgalyje 48 cm storio. ( b. 1. 96-97, 93-95, t.1).Darbuotojų, dirbusių įvykio dieną, darbo vietų schemoje nurodyti atstumai ir 2009-12-29, dirbusių darbininkų išsidėstymas ( b. I. 98, t.1)
Iš byloje esančio Lietuvos teismo ekspertizės centro, ekspertizės akto 2010-06-17 Nr. 11-1218 (10) matyti, kad miško darbai Skaisgirių girininkijos miške. Kėdainių rajone, tiriamo įvykio dieną neatitiko Taisyklių [3] atitinkamų punktų nuostatų apie tai, kad draudžiama palikti pradėtus pjauti medžius (99 p.), kad draudžiama būti pradėto pjauti medžio galimo kritimo zonoje (100 p.), kad medžiams, iki 35 cm storio pjūvio vietoje, darant pagrindinį pjūvį, paliekama ne plonesnė nei 1/10 pjaunamo medžio storio pjūvio vietoje užtūra (54 p.). Biržės eksploatavimo technologinėje kortelėje nėra nurodyta, kaip saugiai leisti nupjautus medžius ir kokio dydžio užtūras būtina palikti, o saugūs miško darbų atlikimo būdai ir metodai yra nurodyti Taisyklėse [3] ir jų prieduose. ( b. 1. 169- 171, t.1)
Iš byloje esančios pažymos apie meteorologines sąlygas matyti, kad 2009-12-29, 12 val. pūtė Šiaurės Vakarų vėjas, vidutinis greitis 4 m/s, gūsiuose 7 m/s., matomumas 4 km. Snyguriavo, oro temperatūra buvo 0.2 laipsniai šilumos. ( b. 1. 174, t.1)
Iš byloje esančio pažymėjimo Nr. 8470 matyti, kad E. A. 1986m. mokėsi ir baigė Kauno miškų technikume miško pjovėjo kursus, yra įgijęs miško pjovėjo kvalifikaciją (b.l.99,t.1);
Iš byloje esančio E. A. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad kaltinamasis patvirtino savo parodymus parodymų patikrinimo vietoje metu ( b. I. 7-11, t.2).
Iš byloje esančių pateiktų civ. atsakovo atstovo T.K. P. buhalterinių dokumentų matyti, kad įmonė atlygino nukentėjusiai turtinę žalą (b.l. 67, 68,72, 76,77,78,79,88, t.2);
1996-11-25 LR miškų ūkio ministerijos įsakymu Nr. 208 patvirtintų Miško darbų saugos taisyklių DT1-96 (toliau- Taisyklių) 54 p. numatyta, kad „Pagrindinis pjūvis daromas statmenai medžio kamieno ašiai išpjovos pjūvių susikirtimo lygyje arba iki 5 cm aukščiau jo. Medžiams iki 35 cm storio pjūvio vietoje, darant pagrindinį pjūvį, paliekama ne plonesnė kaip 1/10 pjaunamo medžio storio pjūvio vietoje užtūra. Storesniems kaip 35 cm medžiams užtūra gali būti plonesnė nei 1/10 pjaunamo medžio storio pjūvio vietoje, bet ne plonesnė kaip 3,5 cm. Medžiams su puviniu kelminėje dalyje užtūra paliekama 2 cm storesnė“; taisyklių 99 p. numato, jog „Draudžiama palikti pjovimo metu įstrigusius, pradėtus pjauti ar rauti medžius. Juos reikia kaip galima greičiau nuleisti. Jeigu įstrigusį, pradėtą pjauti ar rauti medį tuoj pat nuleisti negalima, pavojinga jo galimo kritimo zona apjuosiama gerai matoma juosta, virve ar kitokiu būdu užtveriama“; taisyklių 100 p. numatyta, kad „Draudžiama būti įstrigusio, pradėto pjauti ar rauti medžio galimo kritimo zonoje“ (b.l. 149-161, t.1);
T. P. įmonės „Pjūklininko darbų saugos instrukcijos“, patvirtintos 2003-09-15 (toliau- Instrukcijos), 36 p. numatyta, „...pradėdamas pjauti medį pjovėjas turi jį apžiūrėti, įvertinti jo būklę, lajos formą, palinkimą, gretimų medžių įtaką ir kitus faktorius, turinčius įtakos medžio kritimui ir numatyti leidimo kryptį“; 41 p. numato „Pagrindinis pjūvis daromas statmenai medžio kamieno ašiai išpjovos pjūvių susikirtimo lygyje arba iki 5 cm aukščiau jo. Medžiams iki 35 cm storio pjūvio vietoje, darant pagrindinį pjūvį, paliekama ne plonesnė kaip 1/10 pjaunamo medžio storio pjūvio vietoje užtūra. Storesniems kaip 35 cm medžiams užtūra gali būti plonesnė nei 1/10 pjaunamo medžio storio pjūvio vietoje, bet ne plonesnė kaip 3,5 cm. Medžiams su puviniu kelminėje dalyje užtūra paliekama 2 cm storesnė“; 73 p. numato „Draudžiama palikti pjovimo metu įstrigusius, pradėtus pjauti ar rauti medžius. Juos reikia kaip galima greičiau nuleisti. Jeigu įstrigusį, pradėtą pjauti ar rauti medį tuoj pat nuleisti negalima, pavojinga jo galimo kritimo zona apjuosiama gerai matoma juosta, virve ar kitokiu būdu užtveriama“; 74p. numato „Draudžiama būti įstrigusio, pradėto pjauti ar rauti medžio galimo kritimo zonoje“(b.l.111-128, t.1);
Teismas išanalizavęs įrodymų visumą daro išvadą, kad kaltinamasis padarė minėtą nusikaltimą, jis pats kaltu prisipažino visiškai, be jo visiško prisipažinimo kaltinamojo kaltė įrodyta išanalizuotų įrodymų visetu. Teisiamojo posėdžio metu neginčytinai nustatyta, kad kaltinamasis turėdamas miško pjovėjo atestacijos pažymėjimą, būdamas pasirašytinai instruktuotas darbo vietoje su įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytais darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimais, pažeidė Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos 2003-07-01 įstatymo Nr. IX-1672, 20 str. 3 d., kurioje numatyta, kad „Darbuotojai privalo laikytis darbdaviui atstovaujančio asmens patvirtintų įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos vietinių (lokalinių) norminių teisės aktų bei darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų, su kuriais supažindinami pasirašytinai, reikalavimų“, pažeidė T. P. įmonės „Pjūklininko darbų saugos instrukcijos“, patvirtintos 2003-09-15 (toliau- Instrukcijos), 36 punkto, 41 punkto ,73 punkto, 74 punkto; 1996-11-25 Lietuvos Respublikos miškų ūkio ministerijos įsakymu Nr. 208 patvirtintų Miško darbų saugos taisyklių DT1-96 (toliau- Taisyklių) 54 punkto, 99 punkto, 100 punkto, reikalavimus, t.y. jų nesilaikė ir dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui, t.y. A. P.. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo nusikaltimas buvo padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo. Kaltinamasis suprato ir numatė, kad dirbdamas pavojingą darbą, ( teisiamojo posėdžio metu ekspertas patvirtino, kad pagal sąrašą miško darbai yra priskirti prie pavojingų darbų) ir nesilaikydamas aukščiau išvardintų instrukcijos ir taisyklių nuostatų, veikia rizikingai kito žmogaus gyvybės atžvilgiu, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi, kad pasekmių, A. P. mirties, bus išvengta. Nes asmuo, dirbdamas pavojingą darbą, nesilaikydamas instrukcijos ir taisyklių reikalavimų, nors ir abstrakčiai, numato galinčias kilti pavojingas pasekmes, tačiau lengvabūdiškai tikisi, kad jų bus išvengta (kasacinė byla Nr. 2K -266/2003; Kasacinio teismo jurisprudencija, baudžiamoji teisė 1995-2005, 2006m. psl. 466-468; kasacinė byla 2K-237/2009); Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai, atitinka Lietuvos Respublikos BK 132 str. 3 d.
Kaltinamasis charakterizuojamas teigiamai (b.l.46,t.1).
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltu padaręs nusikaltimą prisipažino visiškai ir nuoširdžiai galisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Teismas skirdamas bausmę kaltinamajam atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį. Kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą ( BK 11str.), tačiau jo nusikalstama veika sukėlė sunkias pasekmes. Atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis neteistas, administracinių galiojančių nuobaudų neturi (b.l.34-39, t.2), kaltu prisipažino visiškai ir dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi. Nusikaltimo padarymo metu dirbo, šiuo metu nedirba. Iš T. P. įmonės charakterizuojamas teigiamai (b.l.47,t.2), atsiprašė nukentėjusios, nukentėjusi pretenzijų neturi kaltinamajam, turtinė žala nukentėjusiai atlyginta. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad nukentėjęs žuvusysis A. P. įvykio metu t.y. darbo metu, buvo neblaivus, jam nustatytas 0,48 promilių girtumas (b.l. 52-55,t.1), tai rodo, kad žuvusysis nebuvo rūpestingas, apdairus, atidus žmogus. Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis LR BK 54 str. 61 str. nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ( BK 41 str.), bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Teismas mano, jog kaltinamajam už padarytą nusikaltimą turi būti skiriama sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, bei yra pagrindo skirti laisvės atėmimo bausmę mažesnę už įstatyme numatytos bausmės vidurkį. Teismas atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes daro išvadą, jog yra pagrindo manyti, kad kaltinamajam bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, taikant jo atžvilgiu LR BK 75 str.1d. 2 d. 4 p.7 p. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, skirti įpareigojimus. Teismas daro išvadą, kad kaltinamajam bausmės tikslai bus pasiekti ir be baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo ( nes baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas nėra privalomas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2K-P-6/2010).
Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: šalmas ir kepurė, saugomi Kauno a. VPK, Kėdainių r. PK, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.
Sutinkamai su LR BPK 103 str.105 str. iš kaltinamojo priteistina proceso išlaidos -24,39 Lt ( pašto išlaidų), valstybei.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 302-303 str. , teismas,
nusprendė:
E. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos BK 132 str.3d. ir nubausti jį laisvės atėmimu dvejiems (2) metams šešiems (6) mėnesiams, taikyti Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d.2 d. 4 p.7 p. ir pagrindinės bausmės, laisvės atėmimo, vykdymą atidėti dvejiems (2) metams, įpareigoti nuteistąjį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms ir iki 2011-02-01 pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje.
Kardomąją priemonę, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: šalmą ir kepurę, saugomus Kauno a. VPK, Kėdainių r. PK, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.
Priteisti iš nuteistojo E. A. proceso išlaidų : 24,39Lt (pašto išlaidų ) – valstybei.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.