- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Data
- 2009-05-05
- Bylos Nr.
- II-159-289/2009
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Virginijus Stankevičius
- Pažeidėjas
- I. B.
dalyvaujant institucijos, paskyrusios nuobaudą bei surašiusios ATP protokolą - Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono PK VTS atstovui S. L.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto I. B. skundą dėl Mažeikių rajono PK VP VTS Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio l. e. viršininko pareigas nutarimu paskirtos administracinės nuobaudos panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. B. 2007 m. gruodžio 18 d. Mažeikių rajono PK VP VTS Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio l. e. viršininko pareigas nutarimu pagal ATPK 124 str. 4 d, 130² pst. str. nubaustas 450 litų administracine bauda, įvertinant pažeidimą 6 balais už tai, kad jis 2007 m. gruodžio 10 d. 14.00 val. Mažeikių rajone, kelyje Anulynai-Tirkšliai, Balėnų kaime, esant leistinam 50 km/h važiavimo greičiui, vairavo automobilį Renault Megane v.n ACK 439 82 (1 km/h paklaida) greičiu, viršijo leistiną greitį 32 km/h ir tokiais savo veiksmais pažeidė K.E.T. 174 punkto reikalavimą. Nustatyta atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą sunkinanti aplinkybė, kad pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda ATPK 32 str. 1 d. 5 p.).
Administracinėn atsakomybėn patrauktas I. B. prašo paskirtą administracinę nuobaudą panaikinti, nes jis leistino greičio neviršijo ir nubaustas nepagrįstai. Nurodė, kad 2007-12-10 važiavo iš Telšių į Mažeikius. Jis iki kaimo ribos važiavo 90 km/h greičiu. Prieš kelio ženklą, iki kaimo ribos, likus gal 50 m., atleido greičio pedalą, sumažino greitį iki 50 km/h., nes matė policijos ekipažą, be to, prieš jį važiavo mašina. Policijos ekipažas stovėjo nuo miestelio ribos gal 200 m., autobusų stotelėje. Automobilis stovėjo už medžių. Sustabdytas jis galvojo, kad dokumentus patikrins, o policijos pareigūnas pasakė, kad jis greitį viršijo. Mano, kad policijos pareigūnas galėjo pamatuoti greitį iki kelio ženklo, žyminčio kaimo pradžią. Abejoja, ar galėjo važiuoti tokiu greičiu, nes nuo to momento, kai pamatė, jog jį stabdo policijos pareigūnas iki sustojimo, stabdymo kelias neatitinka nurodytam važiavimo greičiui. Mano, kad greičio neviršijo. I. B. patvirtino, kad procesinės teisės jam buvo išaiškintos, buvo leista susipažinti su administracinės bylos medžiaga. Byloje esanti schema, jo nuomone, atitinka tikrovę.
Institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą ir institucijos, surašiusios ATP protokolą- Mažeikių rajono PK VP VTS Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio- atstovas S. L. prašo paskirtą administracinę nuobaudą pakeisti, paliekant paskirtą baudą, o balus panaikinti, nes nuo 2008 m. sausio 1 d. pasikeitė įstatymas. Pareigūnai greitį užfiksavo tinkamai, dirbo ruože, kuris buvo nurodytas patrulių užduotyje. Tas ruožas yra gana pavojingas, nes yra autobusų stotelė, už jos – mokykla. Toje vietoje buvo ne vienas eismo įvykis, kurį ir jam pačiam teko forminti su mirtinais atvejais, todėl mano, kad vairuotojas neįvertino tiek savo, tiek transporto priemonės judėjimo greičio, kadangi pats pripažįsta, kad jo transporto priemonės spidometras nėra tikrintas. Dokumento, tai patvirtinančio, taip pat nėra, todėl to spidometro patikimumu nelabai būtų galima tikėti. Uždavus klausimą dėl greičio sulėtinimo prieš kelio ženklą, pareiškėjas nurodė, kad pristabdė, o paskui stabdžio pedalą atleido. Automobilį sustabdžius iki 50 km/h ir atleidus pedalą, jis vėl įgyja pagreitį. Jeigu norima, kad sustabdytas automobilis tą greitį pasiektų, reikia pastoviai laikyti nuspaudus stabdžio pedalą iki atitinkamo greičio. Mano, kad policijos pareigūnai nepažeidė nei greičio matavimo prietaiso „Berkut“ naudojimo sąlygų, nei savo tarnybinių instrukcijų, todėl mano, kad skundas yra nepagrįstas ir prašo palikti galioti nutarimą.
Motyvuojamoji dalis
Paskirta administracinė nuobauda pakeistina ir administracinėn atsakomybėn patraukto I. B. skundas tenkintinas iš dalies.
Pažeidimo padarymo vietoje ir pažeidimo padarymo metu, greičio matavimo prietaisu Berkut R Nr. 0511027 buvo užfiksuotas I. B. vairuojamo automobilio greitis, kuris buvo lygus 83 km/h (pritaikius paklaidą-82 km/h). Administracinės bylos medžiagoje yra 2004 m. spalio 11 d. įsakymas Nr. V-124 „Dėl transporto priemonių radiolokacinio greičio matuoklio Berkut metrologinio įteisinimo“ ir patikros liudijimo Nr. 1652926 kopija iš kurių matyti, kad greičio matuoklis Berkut R Nr. 0511027 yra įrašytas į Lietuvos matavimo priemonių registrą, metrologiškai patikrintas ir jo patikra galioja iki 2008-02-22. Greičio matavimo prietaiso „Berkut“ techninio aprašymo ir naudojimo instrukcijos 4.1.5 p. (b. l. 30) nurodyta, kad maksimalus greičio matuoklio veikimo atstumas lygiame kelyje lengvajam automobiliui yra ne mažesnis kaip 400 m. Taip pat nurodyta, kad šį atstumą galima diskretiškai sumažinti. Byloje kaip specialistas apklaustas Metrologijos centro specialistas V. B. nurodė, kad šio greičio matavimo prietaiso greičio matavimo paklaida plius minus 1 km/h stacionariame režime. Prietaiso matavimo ribos, t.y. matuojamų transporto priemonių judėjimo greitis nuo 20 iki 250 km/h. Specialistas taip pat patvirtino, kad byloje esančiame Matavimo priemonės pase (b. l. 28, 30) nurodytas tekstas: „...veikimo atstumas ne mažesnis kaip 400 metrų...“ yra netikslus vertimas. Įmonė, kuri pardavė šitą prietaisą „Berkut“, neteisingai išvertė terminą. Specialisto nuomone Valstybinės metrologijos tarnybos Matavimo priemonės patvirtinimo sertifikate nurodytas tekstas reiškia, kad greičio matuoklio veikimo atstumas yra mažiau lygu 400 metrų, t.y. galima matuoti iki 400 metrų. Iš specialisto V. B. pateiktų prietaisų „Berkut“ R ir „Berkut‘ P prietaisų Valstybinės metrologijos tarnybos sertifikatų matyti, kad tas prietaisas nurodytu atstumu matuoja nurodytą greitį nurodytu tikslumu, t.y. greičio matuoklių veikimo atstumas lygiame kelyje lengvajam automobiliui yra mažiau arba lygu 400 m. (b.l. 126). Teismas neturi pagrindo abejoti specialisto išvadomis bei greičio matavimo prietaiso techniniais dokumentais. Teismo nuomone, I. B. vairuojamo automobilio greitis buvo užfiksuotas nepažeidžiant greičio matavimo prietaiso techninės charakteristikos reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, jog greitis buvo matuojamas tinkamu greičio matavimo prietaisu ir nėra pagrindo abejoti jo parodymais.
Byloje papildomai apklausti liudytojais policijos pareigūnai E. U. ir E. J. nurodė, pagal užduotį dirbo Balėnų kaime, Mažeikių rajone ir fiksavo pravažiuojančių per gyvenvietę transporto priemonių greitį. E. U. sėdėjo automobilyje ir pildė dokumentus, o E. J. fiksavo greitį. Pastarasis matavo atvažiuojančio I. B. automobilio greitį, sustabdė jį, nes automobilis viršijo leistiną 50 km/h greitį daugiau kaip 30 km/h, t.y. važiavo 83 km/h greičiu. Kitas pareigūnas E. U. pagal greičio matavimo prietaiso parodymus surašė protokolą, nubraižė „Autoavarijos vietos schemą“ (toliau – Schema), kurios neginčija ir pats I. B., pareiškęs, kad ji atitinka tikrovę (b.l. 130-131). Pareigūnas (E. J.), fiksavęs atvažiuojančio automobilio greitį, nurodė, kad jis yra visiškai įsitikinęs, jog atvažiuojančio automobilio 83 km/h greitį užfiksavo jau gyvenvietės ribose. Automobilis gyvenvietės pradžią žyminčią riba jau tikrai buvo pravažiavęs. Greitį jis matavo ties medžių pabaiga ir greitis buvo toks, kokį parodė greičio matuoklis. Atvažiuojantį automobilį jis pamatė iš tolo, gal už 500-600 metrų. Prietaisą laikė nuleistą, o kai automobilis įvažiavo į miestelio teritoriją, tik tuomet jį pakėlė. Į žemę nuleidus, aparatas jokių veiksmų neatlieka, o tik pakėlus fiksuoja greitį. Pareigūnas E. U. nurodė, kad Balėnų kaimas jiems yra labai gerai žinomas, nes „visada matuoja greitį tik toje gyvenvietėje ir matuoja greitį toje vietoje tik gyvenvietės ribose pasirinkę vietą maždaug viduryje gyvenvietės“. Abu policijos pareigūnai (priešingai I. B.) nurodė, kad kitų pravažiuojančių automobilių šalia tuo metu nebuvo. I. B. tik paskutinio teismo posėdžio metu ėmė tvirtinti, kad jis važiavo paskui kitą automobilį, nors šios aplinkybės jis nei policijos pareigūnams, nei anksčiau teisme nenurodė (b.l. 40, 112). Pareigūnas E. J., remdamasis Schema, patvirtino, kad greičio fiksavimo metu jis stovėjo kelkraštyje, vieno kelio ženklo (iš kairės pusės nuo jo) jis nematė, atstumas nuo jo iki atvažiuojančio automobilio greičio matavimo metu buvo kelios dešimtys metrų. Iš Schemos matyti, kad nuo pareigūnų buvimo vietos (greičio matavimo vietos) iki ženklo, žyminčio gyvenvietės ribą yra beveik 300 metrų, t.y. toks atstumas artimas maksimaliam atstumui, leidžiančiam fiksuoti važiuojančio automobilio greitį. Patys policijos pareigūnai pripažįsta, kad radiolokacinis transporto priemonių greičio matavimo prietaisas „Berkut“ R savo techninėmis galimybėmis yra pakankamai tobulas prietaisas, tuo pačiu metu su juo dirbti yra paprasta ir nesudėtinga. Su šiuo greičio matuokliu nereikia taikytis, tik reikia nustatyti į automobilį ir jis užfiksuoja greitį. Teismas neturi pagrindo abejoti specialisto V. B. išvadomis, greičio matavimo prietaiso techniniais dokumentais, Schema, taip pat liudytojų E. U. bei E. J. parodymais, kitais byloje esančiais įrodymais, įrodymų visetu, todėl jais remiasi. Iki 2007 m. gruodžio mėnesio pareiškėjas bei pareigūnai vieni kitų nepažinojo ir anksčiau susitikę nebuvo. Teismas, nenustatė aplinkybių leidžiančių abejoti liudytojų E. U. bei E. J. parodymais. Pareigūnai iki automobilio sustabdymo I. B. nepažinojo, jokio asmeniškumo ar priešiškumo I. B. atžvilgiu neturėjo, todėl teismas kokio nors policijos darbuotojo suinteresuotumo ar asmeniškumo galimybę atmeta. Pažeidimo fiksavimo metu policijos pareigūnai vykdė savo tarnybines pareigas, dirbo pagal nustatytą grafiką ir buvo suinteresuoti tik nutraukti vykdomą teisės pažeidimą. Kursantas E. J. yra išlaikęs pirminio parengimo mokymo dalykų įskaitas ir yra susipažinęs su matavimo priemonių panaudojimo tvarka (b. l. 51-54), todėl turėjo teisę matuoti važiuojančių automašinų greitį. Pareigūnai taip pat nurodė, kad vairuotojas važiavo su keleive, kuri sustabdžius automobilį snaudė, ilsėjosi, todėl daugelio svarbių aplinkybių objektyviai patvirtinti ar paneigti negalėjo. Teismas kritiškai vertina tiek liudytojos J. G. parodymus, kad ji „juto, jog greitis nebuvo viršytas“ (nors į į spidometrą ji nežiūrėjo), tiek ir paties I. B. parodymus kaip bandymą padėti pastarajam išvengti administracinės atsakomybės.
ATPK 256 straipsnio 1 dalis numato, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi institucijos (pareigūnai) įstatymo nustatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Pagal šio straipsnio antrąją dalį faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, taip pat kitokiais dokumentais. Pareigūnų, dalyvavusių nustatant administracinį teisės pažeidimą, pranešimai laikomi kitais bylos dokumentais, kuriais remiantis nustatyti faktiniai duomenys, reikalingi administracinio teisės pažeidimo bylai išspręsti (Administracinių teismų praktika Nr.2, psl.320).
Paskirta administracinė bauda pagal ATPK 124 str. 4 d. atitinka padarytą administracinį teisės pažeidimą ir nėra pagrindo manyti, kad paskirta administracinė nuobauda nebūtų teisėta ar nepagrįsta. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, ginčydamas jam paskirtą administracinę nuobaudą, be savo samprotavimų ir situacijos interpretavimo, jokių objektyvių įrodymų, kuriais būtų galima suabejoti paskirtos administracinės nuobaudos pagrįstumu ir teisėtumu nepateikė, todėl paskirta administracinė bauda paliktina nepakeista.
Paskirti 6 balai panaikintini, nes ATPK 124 str. 4 d. sankcija (2007 m. gruodžio 13 d. įstatymo Nr. X-1365 redakcija, įsigaliojo nuo 2008 m. sausio 1 d.) numato švelnesnę nuobaudą, t. y. balai nėra numatyti. Pagal ATPK 8 straipsnio 2 dalį aktai, švelninantys arba panaikinantys administracinę atsakomybę už administracinius teisės pažeidimus, turi atgalinio veikimo galią, t.y. taikomi skiriant nuobaudas už teisės pažeidimus, padarytus prieš šių aktų išleidimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis išdėstytu ir remdamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 18 str. 2 d. 8 p., 124 str. 1 d. 5 p., teismas
nutaria:
Pakeisti 2007 m. gruodžio 18 d. Mažeikių rajono PK VP VTS Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio l. e. viršininko pareigas nutarimu I. B. pagal ATPK 124 str. 4 d., 130² pst. str. paskirtą 450 (keturių šimtų penkiasdešimties) litų baudą, pažeidimą įvertinant 6 balais, paliekant paskirtą 450 (keturių šimtų penkiasdešimties) litų baudą, panaikinant 6 (šešis) balus.
Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama apeliacine tvarka Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.