Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų nutartis

2021-05-20 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-85-1112/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-05-20
Bylos Nr.
II-85-1112/2021
Teisminio proceso Nr.
4-12-3-00018-2021-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą organui (pareigūnui)
Teisėjas
Jolanta Jasutienė (pirm.)
Institucija
Telšių apskrities VPK Akmenės rajono PK
Advokatai
Nerijas Jurčikonis
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. II-85-1112/2021
Teisminio proceso Nr. 4-12-3-00018-2021-4Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.15; 21.10.1; 21.10.3; 21.10.4 (S)
telšių APYLINKĖS TEISMASNUTARtiS2021 m. gegužės 20 d.Naujoji Akmenė
Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų teisėja Jolanta Jasutienė,sekretoriaujant Gintarei Numsėdienei ir Orintai Šileikaitei,dalyvaujant administracinėn atsakomybės patrauktam asmeniui R. A.,administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovui advokatui Nerijui Jurčikoniui,

institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, – Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato atstovui Nerijui Grigorevičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl administracinio nusižengimo byloje (ROIK (duomenys neskelbtini)) Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės policijos komisariato 2021 m. sausio 26 d. priimto nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo R. A. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 431 straipsnio 1 dalį paskirta bauda.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas Nerijus Grigorevičius 2021 m. sausio 26 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – skundžiamas nutarimas) dėl to, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė R. A. nuo 2020 m. lapkričio 17 d. 11.47 val. iki 2020 m. gruodžio 16 d. 10.07 val. (duomenys neskelbtini), gavusi pranešimą dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo, per tris darbo dienas nepateikė duomenų (vardo, pavardės, asmens kodo ar gimimo metų, gyvenamosios vietos adreso) asmens, kuris 2020 m. lapkričio 16 d. 13.56 val. (duomenys neskelbtini), neprisisegęs saugos diržo vairavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalį ir padarė ANK 431 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, už kurį jai paskirta 225,00 Eur bauda (b. l. 10).

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo skundžia nutarimą, reikalauja anuliuoti nutarimą, nes pranešimas apie įmonei priklausančiu transportu padarytą nusižengimą 2020 m. gruodžio 15 d. buvo gautas elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), duomenys elektroniniu paštu 2020 m. gruodžio 17 d. 12.14 val. pateikti M. Kazlauskienei, vairuotojui, padariusiam nusižengimą (saugos diržų nesegėjimas), skirta bauda, kurią jis sumokėjo. Skunde teigiama, kad reikalaujami duomenys buvo pateikti laiku. R. A. nurodo laišką su skundžiamu nutarimu gavusi 2021 m. sausio 29 d. (b. l. 3).

Atsiliepimas

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariatas pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad nesutinka su skunde išdėstytais motyvais ir prašo skundo netenkinti kaip nepagrįsto. Atsiliepime į skundą paaiškino, kad 2020 m. lapkričio 17 d. administracinių nusižengimų registre (toliau – ANR) sugeneruotas pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris tą pačią dieną išsiųstas įmonės „(duomenys neskelbtini)“ oficialiu elektroniniu pašto adresu (duomenys neskelbtini). Tai padaryta ne tik ANR pagalba, bet ir pareigūnas, atliekantis administracinio nusižengimo teiseną, išsiuntimą pakartojo ir iš tarnybinio elektroninio pašto margarita.kazlauskiene@policija.lt. Lapkričio 18 d. tyrimą atliekantis policijos pareigūnas vienoje iš interneto svetainių, teikiančių įmonių kontaktinius duomenis, aptiko ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ telefono numerį, kuriuo paskambinus gautas patvirtinimas, kad įmonė elektroniniu pašto adresu (duomenys neskelbtini) naudojasi. 2020 m. gruodžio 14 d. tiriantis pareigūnas susisiekia su įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vadove R. A., elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) išsiunčia pranešimą dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo, įmonės vadovei nurodo duomenis pateikti kuo skubiau ir jei atsitiktų, kad elektroninis laiškas dėl nežinomų priežasčių nebūtų gautas, apie tai iškart informuotų telefonu. Kaip tai matyti iš tarnybinio pranešimo administracinio nusižengimo medžiagoje, tiriantis pareigūnas nurodo, kad iki esamo momento įmonė duomenų nepateikė (tarnybinio pranešimo data – 2020 m. gruodžio 16 d.). ANK 431 straipsnyje numatyta atsakomybė transporto priemonės savininkui (valdytojui) už Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų nevykdymą. ANK 611 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta pareiga juridiniam asmeniui nurodymą įvykdyti per konkretų laiką ir konkrečia apimtimi. Konkretus laikas nagrinėjamu atveju yra trys darbo dienos. Pranešimas į oficialųjį įmonės elektroninį paštą pateiktas 2020 m. lapkričio mėnesį, duomenys apie nusižengimą padariusį asmenį gauti po mėnesio, tai yra gruodžio 17 d., kas akivaizdžiai neatitinka savalaikio pareigos įvykdymo sąvokos. ANK 573 straipsnyje numatyta šaukimų ir kitų procesinių dokumentų įteikimo tvarka, kurioje nurodoma, kad šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė valstybės informacinėse sistemose ar registruose. Nagrinėjamu atveju (duomenys neskelbtini) elektroninio pašto adresas nurodomas administracinių nusižengimų registre kartu su kitais transporto priemonės savininko duomenimis, kas rodo šių duomenų oficialumą. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakomybėn traukiamas asmuo nepasinaudojo teise iki nusižengimo nagrinėjimo pradžios teikti paaiškinimus, pareikšti prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, taip pat labai svarbu atkreipti dėmesį tai, kad tyrimą atliekantis pareigūnas keliskart siuntė pranešimą dėl įmonei priklausančiu transportu padaryto pažeidimo, tokiu būdu stengdamasis įtikinti įmonės darbuotoją, atsakingą už tokių duomenų pateikimą, geranoriškai įvykdyti teisės aktų reikalavimus. Dar daugiau, įmonės vadovė nebuvo aktyvi ir po pokalbio telefonu su policijos pareigūnu nepateikė duomenų, taip pat nepranešė apie problemas, kurios galbūt trukdė įvykdyti pareigą (b. l. 16-17).

Šalies argumentai

Apklaustas teismo posėdžio metu skundą padavęs asmuo skundą palaikė, nurodė iš esmės tas pačias skunde išdėstytas aplinkybes ir prašė teismo jį tenkinti. Paaiškino, kad su nutarimu nesutinka, nes duomenys apie transporto priemonę vairavusį asmenį institucijai buvo suteikti per tris darbo dienas nuo to momento, kai į savo asmeninį elektroninį paštą gavo institucijos pranešimą. Vairuotojui buvo išrašyta bauda, vairuotojas ją sumokėjo. Po to vis tiek gavo baudą už duomenų nepateikimą. Pirmiausia visi laiškai buvo siunčiami įmonės elektroniniu paštu, tačiau įmonėje tokie laiškai negauti. Tik telefoninio pokalbio su pareigūne Margarita Kazlauskiene buvo sutarta, kad pranešimas bus siunčiamas į asmeninį R. A. elektroninį paštą. Kai toks pranešimas buvo gautas, išsiaiškino, kuris vairuotojas vairavo pranešime nurodytomis aplinkybėmis, ir pateikė duomenis pareigūnei. Įmonės elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) kuruoja techninis vadovas. Teiravosi įmonės serverį prižiūrinčių specialistų, šie sakė, kad nesimato, jog į minėtą elektroninio pašto adresą iš policijos būtų gautas laiškas, jo nesimatė net ir brukalo (angl. – spam) aplanke. Kai skambino Margarita Kazlauskienė ir informavo apie tai, kad dėl vairuotojo padaryto pažeidimo bus pateiktas pranešimas, R. A. atostogavo, todėl perdavė atsakingiems asmenims, kad turi gauti laišką. Į kokį konkrečiai elektroninio pašto adresą bus siunčiamas pranešimas, su pareigūne neaptarė. Bendradarbiai stebėjo, bet laiško negavo nė vienu iš įmonės naudojamų elektroninio pašto adresų. Praėjus kelioms dienoms, gal savaitei, vėl skambino Margarita Kazlauskienė ir klausė, ar gavo pranešimą. Ji sakė, kad siuntė pakartotinai. Kai sutarė siųsti į asmeninį R. A. elektroninį paštą, tada ji ir gavo tą pranešimą. Pažymėjo tai, kad vairuotojui buvo skirta 20,00 Eur bauda ir dėl tokio dydžio baudos nebuvo jokios prasmės bandyti nuslėpti vairuotojo duomenis. Pati įmonė yra Vilniuje, o pažeidimą padaręs vairuotojas dirba įmonės padalinyje Panevėžyje, todėl išsiaiškinimas užtuko kiek ilgiau, bet duomenys buvo pateikti per tris dienas. Pranešimą gavo apie 16.30 val., jau į darbo dienos pabaigą, kitą dieną perdavė informaciją vadybininkui, o dar kitą dieną viską išsiaiškino ir pateikė duomenis. Taigi užtruko apie dvi dienas. Apie bylos nagrinėjimą institucijoje nebuvo informuota, tik 2021 m. sausio 29 d. gavo nutarimą dėl baudos paskyrimo. R. A. patvirtino, kas transporto priemonė (duomenys neskelbtini), kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pirmąjį pranešimą gavo tiesiogiai iš Margaritos Kazlauskienės būtent į savo elektroninį paštą (duomenys neskelbtini). Į įmonės elektroninį paštą jokio pranešimo apie padarytą nusižengimą apskritai nėra gavę. Su pareigūne Margarita Kazlauskiene pati bandė susisiekti telefonu po to, kai gavo nutarimą, kuriuo jai paskirta bauda, bet prisiskambinti nepavyko. 2020 m. gruodžio 14 d. apie 15.35 val. gavo vienintelį pranešimą iš pareigūnės Margaritos Kazlauskienės dėl vairuotojo padaryto nusižengimo. Dėl to, kad pati yra traukiama administracinėn atsakomybėn, gruodžio mėnesį jokių pranešimų R. A. tvirtina negavusi. Iškart gavo nutarimą, kuriuo jai paskirta 225,00 Eur administracinė bauda. Nutarimą gavo 2021 m. sausio 29 d. registruotu laišku, adresu (duomenys neskelbtini), kur buvo ir iki šiol yra registruota.

Antrojo teismo posėdžio metu R. A. paaiškino, kad į bendrą įmonės paštą gavo tik elektroninį laišką, kad yra suformuotas pranešimas, tačiau paties pranešimo negavo. Į elektroninį laišką (be pranešimo) nereagavo, bet bendravo su pareigūne Margarita Kazlauskiene telefonu, norėjo gauti detalesnius duomenis apie pažeidimą (tikslia vietą, datą, laiką), kad galėtų išsiaiškinti, kuris vairuotojas vairavo transporto priemonę. Pareigūnė paaiškino, kad pranešimas su visais duomenimis bus atsiųstas iš „bendros sistemos“. Nuo 2021 m. lapkričio 17 d. iki 2020 m. gruodžio 14 d. su pareigūne Margarita Kazlauskiene bendravo tikrai ne vieną kartą. Būtent pareigūnės ir buvo informuota apie vairuotojo padaryto pažeidimo pobūdį, t. y., kad vairuotojas nebuvo prisisegęs saugos diržu. Pranešimą galų gale gavo tiesiogiai iš pareigūnės Margaritos Kazlauskienės į savo asmeninį elektroninį paštą, o iš kitur jokio pranešimo negavo. 2021 m. gruodžio 16 d. iš pareigūnės jokio laiško negavo. Nuo 2021 m. lapkričio 17 d. iki 2020 m. gruodžio 16 d. įmonė dėl karantino ar kitų priežasčių nebuvo sustabdžiusi savo veiklos.

Atsiliepimas

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato atstovas teisme nesutiko su skundu ir prašė jo netenkinti, remdamasis atsiliepime nurodytais motyvais. Taip pat pažymėjo, kad protokolas R. A. buvo surašytas už tai, kad ji nepateikė duomenų per įstatymo nustatytą terminą, t. y. per tris darbo dienas. Pats terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo pačio pirmojo pranešimo 2020 m. lapkričio 17 d., nes tą dieną dokumentas buvo sugeneruotas ir išsiųstas į oficialų įmonės elektroninį paštą. Nuo vėliau pakartotinai į kitus elektroninio pašto adresus išsiųstų pranešimų duomenų pateikimo terminas nebeskaičiuotinas. Kiti pareigūnės veiksmai, kuriais buvo siekiama įtikinti asmenį geranoriškai įvykdyti pareigą turėtų būti vertinami kaip pareigūnės geranoriškumas, asmens įtikinėjimas įvykdyti pareigą. R. A. neįvykdė įstatymo nustatytos pareigos, buvo neaktyvi kaip juridinio asmens vadovė. Todėl pranešimas, analogiškas 2020 m. lapkričio 17 d. pranešimui, pakartotinai buvo išsiųstas 2020 m. gruodžio 14 d. Dabartiniu metu informatikai sutvarkė duomenų bazę, todėl institucija galėtų pateikti į bylą išrašą iš ANR, kad 2020 m. lapkričio 17 d. adresu (duomenys neskelbtini) išsiųstas pranešimas buvo įteiktas. Įmonė elektroninį laišką gavo tą pačią minutę, kai jis buvo išsiųstas. Apie administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo vietą ir datą R. A. buvo informuota surašant administracinio nusižengimo protokolą, nes tai buvo jame nurodyta. Administracinio nusižengimo protokolas R. A. buvo išsiųstas į jos elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) 2020 m. gruodžio 16 d. 10.32 val. ir įteiktas išsiuntimo metu. Jei laiškas dėl kokios nors klaidos ar gedimo nebūtų išsiųstas, į pareigūno tarnybinį elektroninį paštą apie tai būtų gautas ANR pranešimas, o šiuo atveju tokio pranešimo nebuvo. Nutarimas buvo siunčiamas kitu būdu – per sistemą „E. pristatymas“. Šį nutarimo įteikimo būdą pasirinko, nes R. A. vis nurodydavo negaunanti elektroninių laiškų. Į bylą pateikė visus turimus duomenis, nebent kažko nėra iš ANR, nes jame buvo kažkokia klaida ir pora savaičių į ji nebuvo galima patekti.

Be to, institucijos atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad ANK 431 straipsnio 1 dalyje numatytas nusižengimas laikytinas trunkamu nusižengimu, todėl administracinio nusižengimo protokole nurodytas jo padarymo laikas nuo pranešimo išsiuntimo 2020 m. lapkričio 17 d. 11.47 val. iki administracinio nusižengimo protokolo surašymo 2020 m. gruodžio 16 d. 10.07 val. Laikas galėtų būti tikslinamas prie pranešimo išsiuntimo laiko pridedant tris darbo dienas. Administracinio nusižengimo protokolas R. A. buvo surašytas būtent už 2020 m. lapkričio 17 d. pranešime nurodytų reikalaujamų duomenų nepateikimą. Kiti du pranešimai, iš kurių vienas į R. A. asmeninį elektroninį paštą, nebuvo nauji pranešimai. Jokie nauji pranešimai nebuvo formuojami. Tiesiog tai buvo pakartotinai išsiųstas tas pats 2020 m. lapkričio 17 d. dokumentas. Todėl dėl pranešimo pakartotinių išsiuntimų trijų darbo dienų terminas, nustatytas reikalaujamai informacijai pateikti, iš naujo eiti nepradėjo. Kadangi po pradinio pranešimo išsiuntimo 2020 m. lapkričio 17 d. jau seniai buvo praėjusios trys darbo dienos, tai po pakartotinio pranešimo išsiuntimo iškart nesulaukusi atsakymo pareigūnė tuoj pat surašė administracinio nusižengimo protokolą, padariusi išvadą, kad asmuo vengia vykdyti įstatymo nustatytą pareigą. Nepaisant to, kad duomenys buvo pateikti laike trijų darbo dienų po pakartotinio pranešimo, institucija laiko, kad nusižengimas buvo padarytas, nes po pirmojo pranešimo pateikimo duomenys nebuvo pateikti. Administracinio nusižengimo protokolas surašytas ir nutarimas priimtas būtent dėl 2020 m. lapkričio 17 d. pranešime nurodytų duomenų nepateikimą. Šio pranešimo suformavimą, išsiuntimą ir įteikimą įmonei patvirtina ANR peržiūros metu užfiksuotas ekranvaizdis. 2020 m. lapkričio 17 d. išsiunčiant pranešimą jokių informacinės sistemos sutrikimų nestebėta. Institucijos atstovo nuomone, versija apie tai, kad įmonė negavo pranešimo, buvo sukurta tik pamačius, kad už jo nevykdymą paskirta administracinė nuobauda. Laiškai R. A. buvo siunčiami ne vieną kartą, o mažiausiai tris. Su R. A. bendravo ne tik pareigūnė Margarita Kazlauskienė, bet jos atostogų metu taip pat ir Veiklos skyriaus specialistė Virginija Ivoškienė, kuri taip pat priminė apie pareigą įvykdyti reikalavimus.

Kaip liudytoja teismo posėdyje apklausta Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja Margarita Kazlauskienė parodė, kad su R. A. jos nesieja jokie asmeniniai santykiai. Dėl ko pakviesta liudyti, žino. Buvo gautas pranešimas ir vaizdo įrašas iš miesto stebėjimo vaizdo kameras stebinčių darbuotojų dėl padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo. Nustatyta, kad transporto priemonė, su kuria padarytas pažeidimas, priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“. Todėl šiai įmonei 2020 m. lapkričio 17 d. iš ANR buvo išsiųstas elektroniniu parašu pasirašytas pranešimas, kad pateiktų duomenis apie asmenį, kuris vairavo transporto priemonę nusižengimo padarymo metu. Tą pačią dieną papildomai pranešimą paprastu *.pdf formatu persiuntė iš savo tarnybinio elektroninio pašto, nes kartais asmenims kyla problemų atsidaryti elektroniniu parašu pasirašytą dokumentą, pateiktą *.adoc formatu. Išsiuntusi pranešimą iš ANR ir iš savo tarnybinio elektroninio pašto dar pasiskambino www.rekvizitai.lt nurodytu įmonės telefonu. Atsiliepė vyras, kuris neprisistatė, bet klausiamas patvirtino, kad yra įmonės „(duomenys neskelbtini)“ atstovas. Kai jam paaiškino situaciją, vyriškis pasakė, kad atsiųs SMS žinutę su numeriu už informacijos teikimą atsakingo asmens. Kadangi jokio atsakymo, jokios SMS žinutės nesulaukė, kitą dieną, t. y. 2020 m. lapkričio 18 d., vėl paskambino www.rekvizitai.lt nurodytu įmonės telefonu. Atsiliepė įmonės vadovė R. A., kuri nurodė, kad susisieks kitas asmuo. Po kurio laiko su pareigūne telefonu susisiekė vyriškis, kuris paaiškino, kad į įmonės elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) nėra gavę jokio pranešimo. Tuomet pareigūnė atsakė, kad dar kartą persiųs pranešimą iš savo tarnybinio pašto, ir netrukus tai padarė, išsiųsdama elektroninį laišką adresu (duomenys neskelbtini). Prieš tai vyriškiui buvo paaiškinta, kad informuotų telefonu, jei šį kartą negaus pranešimo. Be to, ir išsiųstame elektroniniame laiške buvo suformuluotas prašymas patvirtinti laiško gavimą. Tačiau pareigūnė nesulaukė nei patvirtinimo, kad elektroninis laiškas su pranešimu gautas, nei skambučio, kad negautas. Vėliau, nuo 2020 m. lapkričio 24 d., išėjo atostogų. Grįžusi iš atostogų iš kolegės sužinojo, kad jokių duomenų UAB „(duomenys neskelbtini)“ per tą laiką nepateikė. Todėl 2020 m. gruodžio 14 d. vėl paskambino ir telefonu bendravo su įmonės vadove R. A.. Pati susirado jos elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) ir informavo, kad į šį elektroninį paštą dar kartą išsiųs pranešimą. R. A. paaiškino, kad tai jos asmeninis elektroninis paštas, nepageidavo, kad į jį būtų siunčiamas pranešimas. R. A. išsiųstame elektroniniame laiške su pranešimu taip pat buvo prašymas patvirtinti jo gavimą. Jokio atsakymo iš R. A. negavo. Tuomet surašė R. A. administracinio nusižengimo protokolą ir iš ANR išsiuntė tuo pačiu elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Kitą dieną jau gavo iš R. A. informaciją apie transporto priemonės vairuotoją. Kai skambino į įmonę ir bendravo su atsakingu asmeniu, jis nepatvirtino, kad gavo pranešimus. Nuo pranešimo išsiuntimo iki protokolo surašymo su R. A. ji pati bendravo du kartus, o jai atostogaujant dar vieną kartą bendravo jos kolegė. Kai su R. A. telefonu bendravo 2020 m. gruodžio 14 d., įmonės vadovei jau buvo žinomos visos aplinkybės, dėl kurių reikalingi vairuotojo duomenys, nes apie jas išsamiai buvo paaiškinta ankstesnių pokalbių metu. Telefonu jau buvo paaiškinta, kokią transporto priemonę vairuojant, kokioje vietoje ir kada užfiksuotas pažeidimas, koks tai pažeidimas. Raštu šios aplinkybės buvo nurodytos pranešimuose, kurių R. A. teigia negavusi. 2020 m. lapkričio 17 d., 2020 m. lapkričio 18 d. ir 2020 m. gruodžio 14 d. pareigūnė bendravo pati ir buvo išsiųsti pranešimai. 2020 m. gruodžio 14 d. direktorei nurodė, kad duomenys turi būti pateikti skubiai, nelaukiant trijų dienų, nes pradiniame pranešime nurodytas trijų dienų terminas seniai pasibaigė, o pranešimas buvo siųstas daug kartų. Prašė patvirtinti pranešimo gavimą elektroniniu paštu arba informuoti, jeigu jo negautų, bet visiškai jokios informacijos negavo – nei kad dokumentas gautas, nei kad negautas. 2020 m. gruodžio 14 d. išsiųstame pranešime buvo nurodytas trijų dienų terminas duomenims pateikti, nes pranešimas suformuotas dar 2020 m. lapkričio 17 d. Administracinio nusižengimo protokolą surašė nebelaukdama trijų dienų, nes tos trys dienos buvo seniai praėjusios, iš ANR buvo matyti, kad pranešimas įteiktas tinkamai. Kai dokumentas tinkamai pristatomas adresatui, ANR matomas jo pristatymo laikas, o jei dokumento pristatyti nepavyksta, gaunamas pranešimas apie klaidą. Be to, siųsdama laišką visada nurodo kontaktus, kuriais asmuo gali į ją kreiptis, jeigu nepavyksta atsidaryti nusiųsto *.adoc failo ar kyla kažkokios kitokios problemos. Administracinio nusižengimo protokolas iš ANR buvo išsiųstas elektroniniu paštu 2020 m. gruodžio 16 d., o duomenis pateikė 2020 m. gruodžio 17 d. Duomenys buvo pateikti iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) į pareigūnės tarnybinį elektroninį paštą margarita.kazlauskiene@policija.lt. Po to R. A. buvo susisiekusi elektroniniu paštu, prašė panaikinti nutarimą, bet buvo informuota, kad gali jį skųsti teismui. Administracinio nusižengimo protokole ir nutarime klaidingai nurodytas nusižengimo pradžios laikas, nes nurodytas nuo pranešimo išsiuntimo, neįvertinus trijų darbo dienų, per kurias turėjo būti pateikti reikalaujami duomenys. Surašydama administracinio nusižengimo protokolą ji turėjo omeny būtent 2020 m. lapkričio 17 d. pranešime nurodytų duomenų nepateikimą. Taip pat paaiškino, kad iki nuo pranešimo išsiuntimo 2020 m. lapkričio 17 d. iki administracinio nusižengimo protokolo surašymo R. A. 2020 m. gruodžio 16 d. ANR nebuvo jokių duomenų teikimo problemų. Problemos, kai nebuvo galima patekti į ANR dokumentų skiltį, buvo atsiradę jau po priimto nutarimo apskundimo.

Institucijos atstovas teismo posėdyje po bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo metu išsiaiškintą aplinkybę, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė R. A. skundžiamame nutarime nurodytu laiku, kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ institucijai neteikė duomenų apie šiai bendrovei priklausančios transporto priemonės vairuotoją, atostogavo, o ją pavadavo kitas minėtos bendrovės darbuotojas, prašė skundžiamą nutarimą panaikinti, grąžinti bylą tolimesniam tyrimui ir tuo pačiu įpareigoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir R. A., kaip įmonės vadovę, kad ji per teismo nutarties apskundimo laikotarpį pateiktų per jos atostogas ją pavadavusio asmens tikslius anketinius duomenis.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas teismo posėdyje po bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo paaiškino, kad tuo metu, kai institucija išsiuntė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. lapkričio 17 d. pranešimą su įpareigojimu pateikti informaciją apie bendrovei priklausančios transporto priemonės vairuotoją, R. A. atostogavo ir šio pranešimo negavo. Jos atostogų metu įmonėje buvo paskirtas atsakingas asmuo – direktoriaus pavaduotojas A. J. Kodėl direktoriau pavaduotojas nesužiūrėjo pranešimo, gavo jį ar ne, paaiškinti negali. Įmonė institucijai nepatvirtino, kad būtų gavusi pranešimą. Kai tik tyrėja jį 2020 m. gruodžio 14 d. persiuntė į R. A. asmeninį elektroninį paštą, duomenys institucijai buvo suteikti. Prašo institucijos atstovo prašymą dėl skundžiamo jos nutarimo panaikinimo patenkinti, o dėl įpareigojimo pateikti duomenis, kurių prašo institucija, – spręsti teismo nuožiūra, nes tyrimą atliekanti institucija turi teisę pati juos išsireikalauti.

Motyvuojamoji dalis

Skundžiamas nutarimas naikintinas.

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Pagal ANK 639 straipsnį skundams dėl ne teismo tvarka priimtų nutarimų administracinių nusižengimų bylose nagrinėti taikomos šio kodekso XXXV skyriaus nuostatos, jeigu kitaip nenustatyta ANK XXXVI skyriuje.

Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi, asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys, be kita ko, nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis ar vaizdo įrašais. ANK 569 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Skundžiamu nutarimu R. A. už ANK 431 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą paskirta 225,00 Eur bauda. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ginčija skundžiamame nutarime nustatytas faktines aplinkybes, t. y. neigia, kad į UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) gavo 2020 m. lapkričio 17 d. pranešimą su reikalavimu pateikti duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios transporto priemonės vairuotoją. Be to, nesutinka dėl administracinio nusižengimo protokolo su administraciniu nurodymu įteikimo, išsiunčiant į asmeninį elektroninį paštą.

ANK 431 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad transporto priemonės savininkui (valdytojui) Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų nevykdymas užtraukia baudą nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų. Reikalavimai transporto priemonių savininkams ir valdytojams nustatyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 20 straipsnyje. SEAKĮ 20 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, tikrinančio pareigūno reikalavimu juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo privalo šiam pareigūnui nurodyti ANK nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu naudojosi juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone; juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo, nepateikę šioje dalyje nurodytų duomenų, atsako už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą ANK nustatyta tvarka.

ANK 611 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta galimybė ANK 432 straipsnyje numatytus administracinius nusižengimus, įskaitant naudojimosi saugos diržais tvarkos pažeidimą, užfiksuoti ne asmens, įtariamo administracinio nusižengimo padarymu, akivaizdoje. Šiuo atveju, pagal ANK 611 straipsnio 3 dalį, nustatant tokius administracinius nusižengimus, daromos transporto priemonės nuotraukos arba vaizdo įrašas, kuriose (kuriame) užfiksuojami nusižengimai, arba nusižengimai užfiksuojami stacionariomis ar mobiliosiomis teisės pažeidimų fiksavimo sistemomis. Kaip matyti iš Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos Margaritos Kazlauskienės 2020 m. gruodžio 16 d. tarnybinio pranešimo, 2020 m. lapkričio 16 d. (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties jos (duomenys neskelbtini) namu, fotoaparatu CANON EOS 800D buvo užfiksuotas automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas šią transporto priemonę vairavo neprisisegęs saugos diržu (b. l. 15). ANR duomenimis nustatyta, kad minėta transporto priemonė priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Pagal ANK 611 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, kai administracinis nusižengimas užfiksuotas ne asmens, įtariamo administracinio nusižengimo padarymu, akivaizdoje, o transporto priemonės savininkas (valdytojas) yra juridinis asmuo, apie tokį administracinį nusižengimą pranešama šio juridinio asmens vadovui. Juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo per tris darbo dienas nuo pranešimo apie administracinį nusižengimą gavimo dienos privalo pranešti duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone. Atkreiptinas dėmesys, kad duomenys apie transporto vairuotoją turi būti pateikti per tris darbo dienas nuo pranešimo apie administracinį nusižengimą gavimo dienos. Taigi, nagrinėjamoje byloje aktualu nustatyti, ar pranešimas transporto priemonės savininkui UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo išsiųstas ir šio juridinio asmens vadovui įteiktas tinkamai, taip pat kada buvo gautas pranešimas, ar pats juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo privalėjo pareigūnui nurodyti ANK nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu naudojosi juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone.

Iš institucijos atstovo paaiškinimų ir liudytojos (policijos pareigūnės) parodymų teismo posėdyje, taip pat iš rašytinės bylos medžiagos matyti, kad pranešimas buvo sugeneruotas ANR ir iš jo 2020 m. lapkričio 17 d. 11.47 val. išsiųstas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektroninį paštą (duomenys neskelbtini). ANR dokumentų skilties peržiūros ekranvaizdyje užfiksuota, kad dokumentas pristatytas tuo pačiu momentu, kai buvo išsiųstas, t. y. 2020 m. lapkričio 17 d. 11.47 val. Tokiu būdu išsiųsdama pranešimą, institucija vadovavosi ANK 573 straipsniu, kuriame reglamentuojamas šaukimų ir kitų procesinių dokumentų įteikimas administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims. Pagal ANK 573 straipsnio 5 dalį šiame kodekse nustatytais atvejais ir tvarka įteikiant administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančiam asmeniui ar kitiems asmenims procesinį dokumentą elektroniniu paštu ar elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena. Tačiau bylos nagrinėjimo teisme metu iš R. A. paaiškinimų, vyresniosios tyrėjos Margaritos Kazlauskienės parodymų ir atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė R. A. pagal 2020 m. lapkričio 9 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl direktorės R. A. kasmetinių atostogų“ atostogavo nuo 2020 m. lapkričio 12 d. iki 2020 m. gruodžio 12 d. imtinai (b. l. 72). Direktorės atostogų metu pagal 2020 m. lapkričio 9 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl gamybos vadovo A. J. paskyrimo laikinai eiti direktoriaus pareigas“ nuo 2020 m. lapkričio 12 d. iki 2020 m. gruodžio 12 d. laikinai eiti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas buvo paskirtas gamybos vadovas A. J. (b. l. 71).

Aptarti duomenys rodo, kad atliekant tyrimą institucijoje nebuvo išsiaiškinta, ar pats juridinio asmens vadovas, o ne kitas atsakingas asmuo privalėjo pareigūnui nurodyti ANK nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu naudojosi UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančia transporto priemone. Taigi visi tyrimo veiksmai turi būti atlikti naujai paaiškėjusio galimai atsakingo asmens atžvilgiu ir galimai šiam asmeniui turi būti surašytas administracinio nusižengimo protokolas už ANK nustatytų duomenų nepateikimą. Kadangi to nebūtų galima padaryti bylą nagrinėjant teisme, darytina išvada, jog reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą, todėl institucijos atstovo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovo prašymai tenkintini, skundžiamas nutarimas naikintinas, o byla grąžintina institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Pagal ANK 593 straipsnio 1 dalies 7 punktą administracinius nusižengimus tiriantys pareigūnai turi teisę išreikalauti bylai turinčius reikšmės daiktus ir dokumentus, tyrimas bus atliekamas pačioje institucijoje, todėl yra perteklinis ir nenagrinėtinas jos atstovo prašymas, kad teismas įpareigotų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir R. A., kaip įmonės vadovę, kad ji per teismo nutarties apskundimo laikotarpį pateiktų per jos atostogas ją pavadavusio asmens tikslius anketinius duomenis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4-6 dalimis, teismas

nutaria:

Patenkinti R. A. skundą ir Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato atstovo prašymą dėl skundžiamo nutarimo panaikinimo.

Panaikinti administracinio nusižengimo byloje (ROIK (duomenys neskelbtini)) Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės policijos komisariato 2021 m. sausio 26 d. priimtą nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo R. A. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 431 straipsnio 1 dalį buvo paskirta bauda.

Grąžinti administracinio nusižengimo bylą (ROIK (duomenys neskelbtini)) Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės policijos komisariatui.

Palikti nenagrinėtą Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato atstovo prašymą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jos vadovės įpareigojimo pateikti duomenis.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per nutartį priėmusio Telšių apylinkės teismo Akmenės, Mažeikių arba Telšių rūmus.

Teisėja Jolanta Jasutienė