Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. T. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. balandžio 24 d. nutarimo, kuriuo S. T. pripažintas kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 173 straipsnio 1 dalyje, 209 straipsnio 5 dalyje, ir, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, jam skirta galutinė administracinė nuobauda – 1500 Eur bauda su 35 talpų, kuriose yra 766 lirai naftos produktų (dyzelino), konfiskavimu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

S. T. nubaustas už tai, kad 2017 m. gruodžio 13 d., apie 9 val. 30 min, (duomenys neskelbtini) gatvėje, garažų masyvo (duomenys neskelbtini) rūsyje, laikė 200 litrų talpos plastikinę talpą su 190 litrų dyzelino, neturėdamas naftos produktų įsigijimo dokumentų. Tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2010 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. VA-117 patvirtintų „Naftos produktų, bioproduktų ir kitų degiųjų skystų produktų gabenimo ir laikymo taisyklių“ 4, 5.1, 12, 18 ir 20 punktų reikalavimus. Tokiais veiksmais S. T. padarė ANK 173 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą.Be to, S. T. nubaustas už tai, kad 2017 m. gruodžio 13 d., apie 9 val. 30 min, (duomenys neskelbtini) gatvėje, garažų masyvo (duomenys neskelbtini), laikė ir realizavo akcizais apmokestintas prekes: 35 talpas, kuriose buvo 766 litrai naftos produktų (dyzelino), kuris, remiantis 2018 m. vasario 21 d. Muitinės laboratorijos atliktais tyrimų rezultatais, neatitinka Lietuvoje vartojamų automobilių degalų (dyzelino) Privalomųjų Kokybės rodiklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos, aplinkos ir susisiekimo ministrų 2010 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 1-348/D1-1014/3-742, bei LST EN 590 reikalavimų. Remiantis Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktais dyzelino vertės nustatymo kriterijais, rasto ir paimto dyzelino vertė yra 635,78 Eur, tokiais veiksmais S. T. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 209 straipsnio 5 dalyje.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Šiaulių apygardos teismui pateiktu skundu S. T. prašo panaikinti 2018 m. balandžio 24 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Skunde S. T. nurodo, jog jis atvyko į administracinės bylos nagrinėjimą, tačiau jam teisme buvo pasiūlyta parašyti prašymą dėl bylos nagrinėjimo jam nedalyvaujant. Atkreipia dėmesį, kad jis (S. T.) neturi specialių teisinių žinių, reikalingų bylinėjimosi procedūroms tinkamai vykdyti, todėl sutiko parašyti siūlomą prašymą, tačiau pateiktas prašymas neatitiko jo kaip asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, valios, nes jis ne tik norėjo, kad jam būtų paskirta minimali bauda, o skirta bauda ar jos dalis būtų pakeista viešaisiais darbais. Pažymi, jog akivaizdu, kad jis neturėjo galimybės išsakyti argumentų dėl jam paskirtos nuobaudos dydžio (nepaisant to, kad iš ANK 173 straipsnio 1 dalies ir 209 straipsnio 5 dalies sankcijos matyti, jog buvo paskirta minimali straipsnių sankcijoje numatyta administracinė nuobauda, tačiau, pvz., galimybė išreikšti savo poziciją dėl ANK 34 straipsnio 5 dalies ar 675 straipsnio 4 dalies taikymo, jam buvo atimta). S. T. teigia, kad prašyme jis neturėjo pagrindo dėstyti savo pozicijos dėl administracinės nuobaudos skyrimo, žodžiu išdėstyti savo pozicijos teismo posėdžio metu jis taip pat negalėjo, nes teisme jam buvo pasiūlyta nedalyvauti teismo posėdyje pateikiant rašytinį prašymą, todėl pirmos instancijos teismas 2018 m. balandžio 24 d. nutarimu pablogino jo padėtį, nebuvo sudarytos sąlygos jam dalyvauti procese pateikiant savo gynybos argumentus. Skunde nurodoma, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai suvaržė administracinėn teisinėn atsakomybėn patraukto asmens teisę į tinkamą teismo procesą ir teisingą bylos nagrinėjimą, neužtikrino efektyvios jo teisių gynybos, priėmė jam siurprizinį sprendimą, pažeidė rungimosi ir procesinio lygiateisiškumo principus, taip padarė esminį procesinį teisės pažeidimą.Be to, apelianto manymu, jis buvo nepagrįstai nubaustas pagal ANK 209 straipsnio 5 dalį, kurioje numatyta administracinė atsakomybė už akcizais apmokestinamų prekių įsigijimą (išskyrus energinius produktus ir elektros energiją). S. T. pažymi, kad teismas jo veiksmus kvalifikavo pagal ANK 209 straipsnio 5 dalį vadovaudamasis 2018 m. vasario 21 d. Muitinės laboratorijos atliktais tyrimų rezultatais, kad neatitinka degalų (dyzelino) Privalomųjų Kokybės rodiklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos, aplinkos ir susisiekimo ministrų 2010-12-22 įsakymu Nr. l-348/Dl-1014/3-742, bei LST EN 590 reikalavimų, nors Lietuvos Respublikos akcizų įstatyme yra išvardintos akcizinių prekių grupės, o būtent akcizais yra apmokestinamos šios prekės, kaip jos apibrėžtos šio įstatymo 3 straipsnyje: 1) etilo alkoholis ir alkoholiniai gėrimai; 2) apdorotas tabakas; 3) energiniai produktai; 4) elektros energija. Skunde nurodoma, kad iš įstatyme nurodytų akcizinių prekių grupių matyti, kad dyzelis nėra priskiriamas pirmoms dviem akcizinių prekių grupėms, kadangi jis yra energinis produktas, todėl jis nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 209 straipsnio 5 dalyje, dalykas. Pirmos instancijos teismas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą, apelianto nuomone, padarė materialiosios teisės pažeidimą, todėl nepagrįstai patraukė jį administracinėn atsakomybėn.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato Veiklos skyrius prašo S. T. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo nutartį.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

Apeliacinis skundas atmetamas.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog S. T. iš esmės neneigia byloje nustatytų faktinių įvykio aplinkybių, tačiau ginčija jų teisinį vertinimą, mano, jog jo veika negalėjo būti kvalifikuojama pagal ANK 209 straipsnio 5 dalį, teigia, kad jam nebuvo suteikta galimybė pasisakyti dėl skiriamos nuobaudos, todėl prašo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad S. T. padarė jam inkriminuotus administracinius nusižengimus. Nesutiktina su apelianto skundo argumentais, kad jam nebuvo suteikta galimybė pasisakyti dėl skirtinos nuobaudos dydžio. Pažymėtina, kad S. T. su 2018 m. balandžio 6 d. administracinio nusižengimo protokolu buvo supažindintas, jo teisės ir pareigos, bylos nagrinėjimo vieta ir laikas buvo nurodyti (b. l. 79). Iš 2018 m. balandžio 24 d. S. T. surašyto sutikimo administracinio nusižengimo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka matyti, kad S. T. prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka bei minėtame dokumente išreiškė savo poziciją dėl jam inkriminuojamų nusižengimų, t. y. jog gailisi, bei pasisakė dėl nuobaudos – prašė taikyti minimalią nuobaudą (b. l. 80). Tai, kad minėtą sutikimą S. T. parašė laisva valia ir nieko neverčiamas, patvirtina ir pats apeliantas savo skunde, teigdamas, jog jam buvo tik pasiūlyta bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (rašytinio proceso tvarka). Taigi, visiškai nepagrįsti apelianto teiginiai, kad jam buvo apribota teisė pasisakyti dėl paskirtos nuobaudos ar kad jam nebuvo užtikrinta teisė į tinkamą teismo procesą ir teisingą bylos nagrinėjimą. Priešingai, iš skundžiamo nutarimo matyti, kad teismas atsižvelgė į S. T. prašymą ir jam skyrė minimalias nuobaudas, numatytas ANK 173 straipsnio 1 dalies ir 209 straipsnio 5 dalies sankcijose. Apygardos teismas pažymi, kad vien tai, jog įstatyme yra numatytos griežtos nuobaudos dėl ANK 173 straipsnio 1 dalyje ir 209 straipsnio 5 dalyje numatytų pažeidimų padarymo ar yra priimamas sprendimas, kuris neatitinka apelianto interesų ar lūkesčių, dar nesudaro pagrindo teigti, jog toks sprendimas yra neteisėtas ar nepagrįstas. Atsakant į skundo argumentus dėl prašymo bylą nagrinėti iš naujo apylinkės teisme pažymėtina, kad apylinkės teismas visas esmines bylos aplinkybes ištyrė išsamiai, objektyviai ir nešališkai, todėl priėmė motyvuotą ir pagrįstą sprendimą. Pats apeliantas skunde nenurodo jokių esminių aplinkybių, kurios nebūtų buvusios byloje ištirtos ar patikrintos, tuo labiau, kad apeliantas iš esmės neneigia padaręs pažeidimus. Taigi, S. T. buvo užtikrinta teisė gintis ir dalyvauti bylą nagrinėjant apylinkės teise, tačiau jis pats sąmoningai atsisakė dalyvauti teismo posėdyje, todėl, apygardos teismo vertinimu, nėra pagrindo bylą grąžinti apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Pažymėtina, kad apylinkės teismas, skirdamas apeliantui nuobaudas, atsižvelgė į tai, kad S. T. prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytų pažeidimų, todėl pagrįstai šią aplinkybę pripažino jo atsakomybę lengvinančia (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta, be to, apeliantas yra baustas administracine tvarka, turi galiojančią nuobaudą (b. l. 78). Apeliaciniame skunde S. T. nenurodė jokių kitų aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip išimtinės, mažinančiomis padarytų pažeidimų ar pažeidėjo pavojingumą, tokių duomenų nėra ir bylos medžiagoje, todėl nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir S. T. skirti švelnesnes nei minimalios nuobaudos, numatytos ANK 178 straipsnio 1 dalies, 209 straipsnio 5 dalies sankcijose. Apygardos teismo vertinimu, S. T. buvo paskirtos adekvačios jo padarytiems pažeidimams nuobaudos, todėl švelninti apelianto teisinės padėties nėra pagrindo.Sutiktina su apelianto argumentais, kad pagal Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo nuostatas dyzelis yra laikomas energiniu produktu, todėl jis nėra laikomas administracinio nusižengimo veikos – įgijimo, numatyto ANK 209 straipsnio 5 dalyje, dalyku, tačiau dyzelinas yra laikomas ANK 209 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos veikos dalyku, kai asmuo dyzeliną laiko, gabena, naudoja ar realizuoja. Nagrinėjamu atveju S. T. buvo nubaustas pagal ANK 209 straipsnio 5 dalį ne už tai, kad pažeisdamas nustatytą tvarką įgijo dyzeliną, o todėl, kad jį laikė ir realizavo pažeisdamas teisės aktų nustatytus reikalavimus. Atsižvelgiant į šias aplinkybes nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad jis buvo nepagrįstai patrauktas atsakomybėn pagal ANK 209 straipsnio 5 dalį. Įvertinęs bylos medžiagą, skundžiamame pirmosios instancijos teismo nutarime išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog S. T. padarė jam inkriminuotus administracinius nusižengimus, paskyrė adekvačias nuobaudas už minėtų nusižengimų padarymą ir apeliacinio skundo argumentai nuobaudų paskyrimo ir veikų kvalifikavimo klausimais neduoda pagrindo daryti priešingas išvadas, negu skundžiamame nutarime padarė apylinkės teismas. Nutarimas, patikrinus jį neperžengiant apeliacinio skundo ribų, laikytinas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikinti Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. balandžio 24 d. nutarimą apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. balandžio 24 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir S. T. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.