Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamasis įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Nijolė Žimkienė, supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąja byla, kurioje V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, išsiskyręs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2014 m. gruodžio 3 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 227 straipsnio 2 dalį 8 MGL dydžio bauda, bauda išieškota, teistumas neišnykęs, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. J. 2017 m. liepos 22 d., 13.19 val., Sodų g. 8, Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Volvo S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta mažiausia koncentracija etilo alkoholio 3,06 promilės).

Kaltinamasis V. J. kaltu prisipažino, parodė, kad 2017 m. liepos 22 d., apie 11.00 val., jis taksi atvažiavo į lombardą, esantį (duomenys neskelbtini), pasiimti pinigų, kadangi nuo 2017 m. liepos 20 d. vakaro vartojo alkoholį ir jam pritrūko pinigų. Lombardas buvo užrakintas, jis turėjo raktus ir užėjo į vidų. Kadangi lombarde pinigų nebuvo, jis nusprendė važiuoti į Sodų g., Vilniuje, pas pažįstamus pasiskolinti pinigų. Taksi buvo paleidęs, todėl nusprendė važiuoti automobiliu „Volvo S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris buvo pastatytas (duomenys neskelbtini). Automobilio rakteliai buvo palikti lombarde ant stalo. Automobilis „Volvo S60“ priklauso jo draugui Ž. Š.. Jo draugo automobiliu naudojasi visi lombarde dirbantys darbuotojai. Ž. Š. tai žino ir leidžia naudotis automobiliu. Privažiavęs Sodų gatvę sustojo. Lipdamas iš automobilio, per automobilio veidrodėlius pamatė už jo vairuojamo automobilio sustojusį policijos automobilį su įjungtais švyturėliais. Priėję pareigūnai paprašė pateikti dokumentus. Jis policijos pareigūnams pateikė automobilio dokumentus. Tada policijos pareigūnai jį nusivedė iki policijos automobilio, ten patikrino jo girtumą, po to jį pristatė į policijos komisariatą dėl to, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus. Automobilį, būdamas neblaivus, vairuoja ne pirmą kartą. Specialioji teisė vairuoti jam yra atimta dar 2013 m. teismo sprendimu, vairuotojo pažymėjimo grąžinimo sąlygų neįvykdė. Su savimi neturėjo jokio asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, buvo stipriai neblaivus, pareigūnai su juo nesusikalbėjo, gali būti, kad klausė, ar jis yra Ž. Š., kadangi automobilis, kurį vairavo, priklauso Ž. Š., ir jis tai patvirtino. Papildomai apklaustas parodė, kad 2017 m. liepos 22 d. jį sulaikę policijos pareigūnai įrašė jo vardą ir pavardę Ž. Š.. Jis šio asmens vardu neprisistatinėjo, buvo stipriai neblaivus. Pareigūnams paklausus, ar tai jo automobilis, pasakė, kad jo, nors jis priklausė jo draugui Ž. Š.. Įvyko nesusipratimas, kadangi asmens dokumentų jis neturėjo. Ką pareigūnai rašė protokoluose, net neskaitė, nes buvo neblaivus. Labai gailisi dėl to, kad vairavo automobilį „Volvo“ neblaivus (b. l. 46, 53).

Liudytojos R. A. apklausos duomenimis, 2017 m. liepos 22 d., apie 13.06 val., patruliuojant tarnybiniu automobiliu, borto Nr. V 1729, radijo ryšiu išgirdo pranešimą, kad Mindaugo g., Vilniuje, važiuoja automobilis „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas galimai girtas, pranešėjas važiuoja paskui šį automobilį. Netrukus, važiuodami Sodų g., pastebėjo minėtą automobilį stovintį šalikelėje, adresu Sodų g. 8, Vilniuje. Jie sustojo ir ji priėjo prie automobilio. Vairuotojo vietoje sėdėjo vyras, kaip vėliau paaiškėjo, Ž. Š., gim. 1971 m., kuris vairuotojo pažymėjimo nepateikė. Ž. Š. buvo akivaizdžiai neblaivus, jam iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba nerišli. Keleivio vietoje sėdėjo keleivė, A. Z., kuri paaiškino, kad važiuojant Sodų g. automobilį „Volvo“ vairavęs Ž. Š. išgirdęs garsines sirenas sustojo šalikelėje, užgesino variklį ir išėmęs raktelius iš užvedimo spynelės padavė jai. Apie galimai girtą vairuotoją pranešęs asmuo, J. Ž., priėjęs prie jų patvirtino, jog matė, kad būtent Ž. Š. vairavo minėtą automobilį, teigė, kad jo automobilyje yra video registratorius, policijai pareikalavus pateiks vaizdo įrašą. Į vietą taip pat buvo iškviestas Kelių policijos ekipažas V-1840, kuris alkotesteriu nustatė vairuotojo girtumą (3,19 promilės) ir Ž. Š. nuvežė į Vilniaus priklausomybės ligų centrą. Automobilis „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinai nutemptas į automobilių saugojimo aikštelę, adresu Minsko pl. 27 (b. l. 24).

Liudytojos A. Z. apklausos duomenimis, ji 2017 m. liepos 22 d., apie 12.00 val., atvyko į lombardą, adresu (duomenys neskelbtini), kad sužinotų juvelyrinio dirbinio kainą. Ten buvęs vyriškis, kurio ji nepažįsta ir anksčiau nėra mačiusi, suteikė jai dominančią informaciją ir paaiškino, kad šiuo metu kasoje nėra pinigų, todėl kažkam paskambinęs pasakė, kad reikia palaukti, tuoj atvažiuos žmogus, kuris atveš pinigų. Jis pasiūlė palaukti lauke, vėliau pakvietė prisėsti į automobilį „Volvo“. Jiems sėdint automobilyje, jis kažkam skambino ir pasakė, kad reikia nuvažiuoti į netoliese esančią parduotuvę ir ten su ja atsiskaitys. Ji vyriškiui pasakė, kad jis yra neblaivus ir niekur važiuoti nereikia, tačiau jis į jos perspėjimus nereagavo, užvedė automobilį ir pradėjo važiuoti. Važiavo apie 5 - 7 minutes, visą tą laiką ji vairuotojo prašė sustoti, nes jis buvo akivaizdžiai neblaivus ir ji labai pergyveno. Jis sustojo prie kelkraščio, adreso nežino. Ji suprato, kad sustojo dėl to, kad atvyko į kitą parduotuvę. Vairuotojas sustojęs užgesino automobilį, ištraukė užvedimo raktelius. Jis niekur nebuvo išėjęs. Jiems sėdint automobilyje vairuotojas vėl kažkam skambino ir tuo metu prie vairuotojo durelių priėjo policijos pareigūnas, kuris bendravo su vairuotoju ir vėliau vairuotoją nusivedė į policijos automobilį. Vairuotojas nuo to momento, kai atsisėdo į automobilį ir kol važiavo, iki to momento, kai priėjo policijos pareigūnas, alkoholio nevartojo (b. l. 28).

Liudytojo Ž. Š. apklausos duomenimis, 2017 m. liepos 20 d., apie 17 val., jis atvažiavo savo automobiliu „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į Smetonos g. esančią įmonę UAB (duomenys neskelbtini) ir atidavė savo pažįstamam A. V. pasinaudoti. Konkretaus laiko, kuriam palieka automobilį, nesitarė. 2017 m. liepos 22 d. jam paskambino pažįstamas V. J. ir pasakė, kad jis vairavo šį automobilį, buvo sulaikytas neblaivus. Pretenzijų V. J. jis neturi ( b. l. 32).

J. Ž. 2017 m. liepos 22 d. paaiškinimo duomenimis, važiuojant Mindaugo gatve, Vilniuje, pastebėjo įtartinai važiuojant automobilį „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis kėlė avarines situacijas, važiavo per raudoną šviesoforą. Susisiekė pagalbos telefono numeriu 112 ir informavo policiją. Turi filmuotą medžiagą. Minėtas automobilis sustojo Sodų g. Vairuotoją galėtų atpažinti. Vairavo vyras, apie 40 metų amžiaus (b. l. 6).

2017 m. rugpjūčio 1 d. nutarimo patikslinti asmens duomenis duomenimis, 2017 m. liepos 23 d., atliekant proceso veiksmus ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-36999-17, pildant pažymą apie proceso dalyvio duomenis, paaiškėjo, kad įtariamasis V. J. pateikė melagingus duomenis apie save, t. y. V. J. jį sulaikiusiems policijos pareigūnams pateikė automobilio „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą, kuriame nurodytas automobilio savininkas Ž. Š.. Kadangi kitų asmens dokumentų sulaikytasis neturėjo, todėl įtariamojo laikino sulaikymo protokole ir teisių įtariamajam išaiškinimo protokole buvo nurodyta įtariamojo vardas ir pavardė Ž. Š.. Nutarta ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-36999-17 visuose dokumentuose, kuriuose įrašytas Ž. Š. (Ž. Š.), gim. 1971 m. vasario 1 d., vardas, laikyti surašytais V. J. (V. J.), gim. (duomenys neskelbtini), vardu (b. l. 10).

Policijos registruojamų įvykių registro duomenimis, 2017 m. liepos 22 d., 13.06 val., gautas pranešimas, kad Mindaugo g. 22, Vilniuje, pranešėja važiuoja paskui galimai neblaivų vairuotoją, automobilis „Volvo“. Papildomos informacijos apie patikrinimą duomenimis, sulaikytas automobilis „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojui nustatytas 3,19 promilės girtumas. Vairuotojas pristatytas į Vilniaus priklausomybės ligų centrą, Iš centro pristatytas į 2 PK. Automobilis pristatytas į transporto priemonių saugojimo aikštelę (b. l. 7).

VšĮ „Emprekis“ pažymos duomenimis, automobilio „Volvo S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2003 metų gamybos, vidutinė kaina su PVM Lietuvoje yra 2830 Eur (b. l. 18).

VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilio „Volvo S60“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), nuo 2017 m. liepos 19 d. savininkas yra Ž. Š. (b. l. 17).

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus tyrėjos N. B. tarnybinio 2017 m. liepos 24 d. pranešimo duomenimis, suderinus su Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus prokuroru S. J. automobilį „Volvo S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį Ž. Š., leidžiama grąžinti savininkui ( b. l. 21).

Alkotesterio kvito duomenimis, 2017 m. liepos 22 d., 13.19 val., V. J. nustatytas 3,19 promilės girtumas (b. l. 10).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A 7413/2017(01) duomenimis, V. J. kraujyje, paimtame 2017 m. liepos 22 d., 13.50 val., nustatyta mažiausia koncentracija 3,06 promilės etilo alkoholio (b. l.13).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis V. J. kaltę pripažino visiškai. Jo parodymus patvirtina liudytojų R. A. ir A. Z. parodymų, J. Ž. paaiškinimo, tarnybinių pranešimų, policijos registruojamų įvykių registro, nutarimo patikslinti asmens duomenis, alkotesterio kvito ir specialisto išvados duomenys. Minėtų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis V. J. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. V. J. kaltė įrodyta, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.

Kaltinamojo V. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. Kaltinamasis V. J. su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausme bei jos dydžiu sutiko, prašė baudą išdėstyti ir sumažinti konfiskuotino automobilio vertę, nes jis tiek nevertas (b. l. 61-63).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, į kaltinamojo asmenybę - kaltinamasis teistas ( b. l. 56), administracine tvarka baustas (b. l. 57-59). Teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai kaltinamajam gali būti pasiekti, skiriant piniginio pobūdžio bausmę, jos dydis nustatytinas mažesnio, nei numatyto vidurkio, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos.

BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors nagrinėjamu atveju V. J. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarė neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kadangi ši teisė jam 2014 m. lapkričio 4 d. nutarimu buvo atimta, teismo nuomone, šis faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo. Priešingu atveju, asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, kurios vienas iš būtinųjų objektyviosios pusės požymių yra transporto priemonės vairavimas, būtų palikta galimybė po tokios nusikalstamos veikos įvykdymo įgyti teisę vairuoti transporto priemones bendra tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis V. J. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas sunkus, 3,06 promilės, neblaivumas, padarė itin pavojingą ir šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, praeityje buvo baustas už analogiškus pažeidimus - 2013 m. sausio 17 d. nutarimu buvo baustas administracine tvarka pagal Lietuvos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalį dėl to, kad nustatyta tvarka nesileido patikrinamas, ar nėra neblaivus (b. l. 57), 2014 m. lapkričio 4 d. nutarimu baustas pagal Lietuvos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130² straipsnį dėl to, kad pakartotinai vairavo transporto priemonę neblaivus, nustatytas 2,70 promilės girtumas (b. l. 58), V. J. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas vairuoti kelių transporto priemones, nustatant maksimalų įstatymo numatytą šios priemonės taikymo terminą.

Bylos duomenimis, veika padaryta naudojantis automobiliu, priklausančių ne kaltinamajam, o kitam asmeniui.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 21 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-138/2014 pasisakyta, kad BK 72 straipsnio 1 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija, galiojusi nusikalstamų veikų padarymo metu) buvo nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką, jo bendrininkus ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal šio straipsnio 2 dalį konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. BK 72 straipsnio 5 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija) buvo nustatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, parduotas ar dėl kitų priežasčių dingęs ir dėl to jo negalima paimti natūra, teismas iš kaltininko, jo bendrininkų ar kitų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Taigi, remiantis šiomis BK 72 straipsnio nuostatomis, turi būti konfiskuojami ir kaltininko iš nusikalstamos veikos gauti pinigai ir (ar) kiti materialą vertę turintys daiktai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tokiu būdu gauti pinigai ir (ar) kitą materialą vertę turintys daiktai konfiskuojami, jeigu kaltininkas iš nusikalstamos veikos neteisėtai praturtėjo, o byloje nereiškiamas civilinis ieškinys ar nėra duomenų, jog neteisėtai užvaldytas turtas buvo grąžintas nukentėjusiam (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-511/2010, 2K-329/2011, 2K-7-84/2012 ir kt.). Tais atvejais, kai nusikalstamu būdu užvaldytas turtas grąžinamas nukentėjusiajam asmeniui arba pareiškiami civiliniai ieškiniai, arba kitokiu būdu susitariama dėl padarytos žalos atlyginimo, turto konfiskavimas gali būti taikomas tik tada, kai asmuo neteisėtai įgytą turtą ar jo dalį yra pardavęs ar kitokiu būdu gavęs iš jo turtinės naudos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-368/2011).

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 30 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-242-870/2017 pasisakyta, kad BK 281 straipsnio ir ANK 422 straipsnio pakeitimų įstatymų projektų aiškinamuoju raštu nustatyta, jog nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusiais BK 281 straipsnio pakeitimais, kuriais už vairavimą kelių transporto priemonės arba mokymą praktinio vairavimo apsvaigus nuo alkoholio, kai vairuojančio ar vairuoti mokančio asmens kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, nustatyta baudžiamoji atsakomybė, siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Šių tikslų įgyvendinimas netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant ir buvo padaryta nagrinėjama nusikalstama veika, konfiskavimo, teisėjų kolegijos įsitikinimu, nėra įmanomas. Priešingu atveju susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį, galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik, kad formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą baudžiamajam įstatymui, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, tame tarpe ir turto konfiskavimo, pobūdžio. Akivaizdu, jog įvykdyti BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką be transporto priemonės, asmuo negali, kadangi ši veika gali būti padaryta tik panaudojant kelių transporto priemonę. Tokiu būdu, siekiant užkirsti kelią galimam pakartotiniam S. G. nusikalstamumui, jam priklausanti transporto priemonė turi būti konfiskuojama. Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nekonfiskavo transporto priemonės VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prašo konfiskuoti, tačiau ne patį automobilį, o jo vertę atitinkančią pinigų sumą – 3500 Eur. Kolegijos manymu, šioje dalyje pritartina nuteistojo gynėjo argumentams, kad išieškojus iš nuteistojo automobilio vertę, o ne konfiskavus transporto priemonę, nėra pasiekiamas šios priemonės taikymo tikslas, o vertės konfiskavimas iš esmės taps bauda.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teismų praktikos taikant turto konfiskavimą (BK 72 straipsnis) apžvalgoje pasisakyta, kad Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių ir priemonių konfiskavimo tikslai – konstatuota, kad kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų daroma, kaltininkas, atlikęs bausmę, kai kuriais atvejais turimą turtą gali vėl panaudoti nusikaltimams padaryti.

Teismas, remdamasis aukščiau išdėstyta teismų praktika, daro išvadą, jog byloje nenustatyta sąlygų (BK 72 straipsnio 4 dalis) konfiskuoti kitam asmeniui priklausančią transporto priemonę. Teismo vertinimu, šioje situacijoje automobilio vertę atitinkančios sumos konfiskavimas iš kaltinamojo neatitiktų baudžiamojo poveikio priemonės tikslo, iš esmės taptų bauda. Nenustačius baudžiamojo įstatymo numatytų sąlygų, baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, neskirtina.

V. J. buvo laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2017 m. liepos 22 d., 13.06 val. (b. l. 37), iki 2017 m. liepos 23 d., 17.19 val. (b. l. 38). Laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę.

V. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 48), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

V. J. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, skirti bausmę – 75 MGL (2824,50 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, V. J. skirti bausmę – 50 MGL (1883,00 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. liepos 22 d. iki 2017 m. liepos 23 d. (dvi dienas), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, laikyti, kad neatliktos bausmės dalis – 46 MGL (1732,36 Eur) dydžio bauda.

Nustatyti terminą baudai savanoriškai sumokėti – per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, skirti V. J. baudžiamojo poveikio priemonę - uždrausti jam naudotis teise vairuoti transporto priemones 3 (trejus) metus nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

V. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.

Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo jo nuorašo gavimo dienos turi teisę paduoti šį teismo baudžiamąjį įsakymą surašiusiam Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Nagrinėjant bylą teisme ir pripažinus kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta šiuo įsakymu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.