Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2020-03-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1-484-1033/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-03-09
Bylos Nr.
1-484-1033/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-34704-2019-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rolandas Bužinskas
Kaltinamasis
V. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-484-1033/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-34704-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.3; 1.2.14.5.1; 2.3.6.4.2. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 9 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Rolandas Bužinskas,sekretoriaujant Akvilei Nemanienei,dalyvaujant prokurorui Romualdui Latveliui,kaltinamajam V. B.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis (turi neįgalumą), registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2019-11-18 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį - 34 MGL (1700 Eur) dydžio bauda, kuri privalo būti sumokėta per 16 mėnesių nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (įsiteisėjo 2020-01-07), teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. B., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau nei 2019 m. liepos 20 d., internetiniame tinklapyje (duomenys neskelbtini) patalpino skelbimą apie tariamai parduodamą vaikišką vežimėlį, o G. M. susidomėjus skelbime pateikta informacija ir 2019 m. liepos 20 d., pasinaudojant elektronine bankininkyste pervedus į pardavėjo V. B. nurodytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, 190 eurų ir 100 eurų, iš viso 290 eurų, pardavimo sąlygų neįvykdė, vežimėlio neperdavė ir pinigų negražino, tą pačią dieną iš G. M. į jo sąskaitą pervestus pinigus išgrynino bankomatuose: (duomenys neskelbtini), Vilniuje - 190 eurų, (duomenys neskelbtini), Vilniuje - 100 eurų, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą - G. M. priklausančias pinigines lėšas (290 eurų), t. y. šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis V. B. savo kaltę visiškai pripažino ir parodė, kad jis turėjo vežimėlį, kurį norėjo parduoti. Pirkėja G. M. paprašė papildomų vežimėlio nuotraukų, tačiau nuotraukų jis nenusiuntė. Tuomet nukentėjusioji paprašė grąžinti pinigus, o jis pasakė, kad grąžins pinigus, kai parduos vežimėlį, bet pinigų negrąžino. Paskui, kai pardavė vežimėlį, jam sugedo telefonas. Jis tikrai turėjo vežimėlį, kurį vėliau pardavė. Labai gailisi dėl savo veiksmų, atsiprašo, pažada, kad daugiau tokių veikų nebus. Nukentėjusiai pinigus grąžino, su ja susitaikė. Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Jis dirba, turi nepilnametį vaiką, moka jam išlaikymą.

Baudžiamoji byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Apklaustas įtariamuoju V. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. liepos mėnesį, tiksliai dienos neprisimena, skelbimų tinklapyje (duomenys neskelbtini) patalpino skelbimą, kad parduoda vaikišką vežimėlį. Skelbimas nebuvo melagingas, nes vaikišką vežimėlį turėjo ir tikrai norėjo jį parduoti. Skelbime nurodė savo telefono numerį ir kainą 290 eurų, įdėjo vežimėlio nuotrauką. Skelbimą patalpino iš savo mobiliojo ryšio telefono „Samsung S8“, kuris sudužo ir gal rugsėjo mėnesį pardavė detalėms. Gal po savaitės ar daugiau, tiksliai dienos neprisimena, bet tą patį liepos mėnesį, tikriausiai 2019-07-20, sulaukė skambučio. Skambino moteris, kuri norėjo pirkti vežimėlį. Su moterimi apkalbėjo detales, pasakė, kad vežimėlis be defektų. Jis paprašė moters pervesti avansą - 190 eurų. Savo duomenis, tai yra vardą, pavardę ir „Swedbank“ banko sąskaitos numerį (duomenys neskelbtini) išsiuntė moteriai SMS žinute į jos telefoną. Taip pat su moterimi sutarė, kad, gavęs avansą, vežimėlį išsiųs jai gyvenamosios vietos adresu. Moteris savo duomenis, tai yra vardą, pavardę ir gyvenamosios vietos adresą atsiuntė jam SMS žinute. Šie duomenys neišsisaugojo dėl telefono gedimo, todėl šių duomenų pateikti negali ir neprisimena. Tą pačią dieną, tik vėliau, laiko neprisimena, jis paskambino tai pačiai pirkėjai ir paprašė, kad ji pervestų į jo sąskaitą likusią pinigų dalį 100 eurų. Tai padarė todėl, kad jam kažkam, tikriausiai mašinos remontui reikėjo pinigų. Tą pačią dieną bankomate parduotuvėje (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, išgrynino 190 eurų, taip pat išgrynino 100 eurų, tik neprisimena kuriame bankomate tai padarė. Tą pačią ar kitą dieną pirkėja paprašė atsiųsti daugiau vežimėlio nuotraukų. Jis iškart to nepadarė ir pirkėja paprašė grąžinti pinigus. Kadangi jos atsiųstus į sąskaitą pinigus buvo išleidęs automobilio remontui, neturėjo galimybės grąžinti pinigų. Pirkėjos paprašė, kad ji palauktų, kol atsiras kitas pirkėjas, kuris nupirks vežimėlį, tada ir grąžins pinigus. Pirkėja sutiko, konkretaus laukimo laiko nesutarė. Greitai nepavykus parduoti vežimėlio kitam pirkėjui, moteris paprašė grąžinti pinigus dalimis. Kadangi pinigų neturėjo, pasakė, kad pinigus perves jai rugpjūčio mėnesį apie 10 dieną. Iki tol su pirkėja bendravo SMS žinutėmis. Rugpjūčio 10 dieną pavedimo pirkėjai nepadarė ir ji parašė, kad kreipsis į policiją. Daugiau su pirkėja nebendravo, nes sugedo jo telefonas, sudužo ekranas. Už dviejų savaičių nusipirko naują telefoną, įsidėjo SIM kortelę, tačiau jokių žinių iš pirkėjos nesulaukė. Pirkėjos duomenų, telefono numerio neturėjo, nes iš sugedusio telefono negalėjo ištraukti informacijos. Gal po mėnesio pardavė vežimėlį kitam pirkėjui už 290 eurų. Pinigus atidėjo, kad galėtų grąžinti skolą ir laukė moters skambučio. Nesulaukęs skambučio, neturėjo galimybės gražinti pinigų. Labai gailisi dėl tokios susidariusios situacijos, nori atlyginti G. M. padarytą žalą. Tikslo apgaule įgyti svetimą turtą neturėjo, skelbimas nebuvo melagingas ir pinigų pasisavinti nenorėjo (b. l. 93-95).

Nukentėjusioji G. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019-07-20 12.50 val. savo telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) susisiekė su (duomenys neskelbtini) portale patalpinto skelbimo autoriumi, numeriu (duomenys neskelbtini), kuris pardavinėjo vaikišką vežimėlį „Bugaboo camelion“. Pokalbio metu kalbėjo su vyru, sutarė, jog bankiniu pavedimu sumokės dalį pinigų ir prekę paims jos artimi asmenys, nes ji gyvena (duomenys neskelbtini), o vežimėlis yra Klaipėdoje. Tikslaus adreso pardavėjas nenurodė. Su pardavėju sutarė, kad pirks vežimėlį ir atliko 190 eurų bankinį pavedimą į pardavėjo nurodytą V. B. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Tos pačios dienos vakare apie 21.33 val. sulaukė SMS pranešimo su prašymu pervesti likusią sumą ir atliko dar 100 eurų bankinį pavedimą į tą pačią banko sąskaitą. Pardavėjas sakė, kad prie vežimėlio pridės priedus: puodelio laikiklį, papildomą medžiagų komplektą. Kitą dieną susisiekus telefonu ir bandant susitarti dėl prekės perdavimo, prasidėjo pardavėjo išsisukinėjimai. Jis teigė, kad dabar negali niekaip perduoti, nes yra išvykęs į Druskininkus. Ji paprašė palikti kam nors vežimėlį, kad jiems perduotų, bet jis atsakė, kad neturi kam palikti. Po diskusijų paprašius grąžinti pinigus pardavėjas nurodė, kad pinigų nebegali grąžinti ir teks laukti iki rugpjūčio 10 dienos. Paprašius pervesti bent dalį pinigų, pardavėjas to padaryti negalėjo, galiausiai 2019-07-24 bendravimą asmuo nutraukė ir 290 eurai jai grąžinti nebuvo. Nuo to momento su ja pardavėjas nebebendravo, neatsakinėjo į jos skambučius ir pranešimus. Ji mano, kad asmuo ją apgavo. Jai padaryta 290 eurų turtinė žala (b. l. 20-21).

Nukentėjusioji G. M. 2019-12-12 elektroniniame laiške ir 2020-01-24 prašyme dėl nedalyvavimo teismo posėdyje nurodė, kad materialinė žala jai atlyginta (b. l. 37, 124, 134-135).

Protokolas – pareiškimas patvirtina, kad 2019-08-24 G. M. pranešė, kad pagal skelbimą internete 2019-07-20 ji telefonu susisiekė su pardavėju, kuris pardavinėjo vaikišką vežimėlį, ir susitarė dėl jo pirkimo. Ji pervedė pardavėjui bankiniu pavedimu 190 Eur ir 100 Eur, iš viso 290 eurų, tačiau vežimėlio negavo, pardavėjas pinigų negrąžino, nutraukė su ja bendravimą. Jai padaryta 290 Eur turtinė žala (b. l. 1-2).

Įvykio registracijos kortelės duomenys patvirtina, kad G. M. 2019-08-12 16.13 val. pranešė policijai apie sukčiavimą ir pinigų pasisavinimą pagal internete patalpintą skelbimą apie parduodamą vaikišką vežimėlį. Nustatyta galimas įtariamasis V. B. (b. l. 14-15).

Savarankiško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad G. M. pateikė susirašinėjimo su pardavėju ir skelbimo informaciją, iš kurios matyti skelbimo internete duomenys apie parduodamą vežimėlį „Bugaboo chamelion 3“ ir jo nuotrauka, nurodyta kaina 290 Eur, pardavėjo telefono numeris ir vieta – Klaipėdos r. Taip pat pateikė mokėjimo pavedimus 190 Eur ir 100 Eur sumai (b. l. 28-33).

Daiktų apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėtas AB „Swedbank“ pateiktas V. B. banko sąskaitos išrašas ir nuotraukos iš bankomatų vaizdo stebėjimo kamerų įrašų, iš kurių matyti, kad V. B. 2019-07-20 gavo iš G. M. 190 Eur ir 100 Eur pervedimus už vežimėlį ir gautus pinigus tą pačią dieną išgrynino Vilniaus mieste bankomatuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjus CD laikmenoje pateiktas bankomatų nuotraukas matyti, kad 2019-07-20 14.16 val. iš bankomato Nr. H761, esančio (duomenys neskelbtini), pinigus nuima vyras, kuris pagal išorinius požymius panašus į V. B. (b. l. 52-54, 56-61).

2020-01-31 susitaikymo protokolas patvirtina, kad kaltinamasis V. B. ir nukentėjusioji G. M. susitaikė. V. B. atlygino turtinę žalą ir nukentėjusios atsiprašė. Nukentėjusioji atsiprašymą priėmė, jam atleido ir jokių materialinių pretenzijų jam neturi. Esant BK 38 straipsnyje numatytoms sąlygoms, nukentėjusioji ir kaltinamasis prašo teismo atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės šalims susitaikius ir baudžiamąją bylą nutraukti (b. l. 137-139).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamasis V. B. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. jis tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau nei 2019-07-20, internetiniame (duomenys neskelbtini) tinklapyje patalpino skelbimą apie tariamai parduodamą vaikišką vežimėlį, o G. M. susidomėjus skelbime pateikta informacija ir susitarus dėl vežimėlio pirkimo, 2019-07-20 pervedė į kaltinamojo nurodytą V. B. sąskaitą 190 eurų ir 100 eurų, iš viso 290 eurų, tačiau V. B. vežimėlio pirkėjai neperdavė ir pinigų negražino, o tą pačią dieną iš G. M. gautus pinigus išgrynino bankomatuose Vilniaus mieste, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą - G. M. priklausančius 290 Eur.

V. B. kaltę patvirtina jo paties prisipažinimas, nukentėjusios G. M. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, taip pat rašytiniai įrodymai: protokolas- pareiškimas, įvykio registracijos kortelės duomenys apie įvykdytą sukčiavimą, savarankiško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas ir daiktų apžiūros protokolas, banko „Swedbank“ pateiktas sąskaitos išrašas ir vaizdo medžiaga.

Kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, nes jis apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą (pinigines lėšas).

V. B. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi bei savo noru atlygino padarytą žalą. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Išnagrinėjus bylą, kaltinamasis prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį jam susitaikius su nukentėjusia G. M..

Prokuroras prašė šio prašymo netenkinti, kadangi nėra vienos iš BK 38 straipsnyje numatytų būtinųjų sąlygų, t. y. nėra pagrindo manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų, nes po 2019-07-20 nusikalstamos veikos padarymo 2019-11-18 jam buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Todėl prašo pripažinti V. B. kaltu ir skirti laisvės apribojimo bausmę.

BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, esant šioms būtinoms sąlygomis: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu; 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu ketveri metai.

Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai yra išvardintos sąlygos, teismas gali, bet neprivalo kaltininką atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, kas reiškia, jog kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia, ar pagal bylos aplinkybes yra tikslinga nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Teismo apsisprendimą taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, remiantis BK 38 straipsnio nuostatomis, gali lemti nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnio, kaltininko asmenybės ir kitų aplinkybių įvertinimas. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikymo pagrindu gali būti taikomas esant baudžiamajame įstatyme nurodytų imperatyvių pagrindų visumai. Priimdamas sprendimą nutraukti baudžiamąją bylą ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, teismas turi konstatuoti žalos atlyginimo (susitarimo atlyginti žalą) bei susitaikymo faktus, taip pat argumentuoti išvadą, kodėl yra pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-555-788/2015).

Nagrinėjamu atveju V. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisme savo kaltę visiškai pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, pilnai atlygino žalą ir susitaikė su nukentėjusiąja G. M., pasirašė susitaikymo protokolą.

V. B. teistas vieną kartą - 2019-11-18 jam priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamasis įsakymas, kuriuo nubaustas pinigine bauda už nusikalstamą veiką pagal BK 259 straipsnio 1 dalį (neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis), padarytą 2019-06-05, todėl iki 2019-07-20 nusikalstamos veikos prieš G. M. padarymo teistumo neturėjo. Po 2019-07-20 nusikaltimo prieš G. M. įvykdymo V. B. naujų nusikalstamų veikų nepadarė, pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis kitų baudžiamųjų bylų teismuose nėra, naujų ikiteisminių tyrimų jam nėra pradėta. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad V. B. 2019 metais buvo baustas administracine tvarka 11 kartų, tačiau iš jų beveik visais atvejais (10 kartų) už važiavimą viešuoju transportu be bilieto (ANK 446 str. 4 d.). Šis nusižengimas pagal teismų praktiką nelaikomas šiurkščiu. Taip pat V. B. 2019-07-19 buvo įvykdęs smulkią vagystę pagal ANK 108 straipsnį ir nubaustas 45 Eur bauda, kurią sumokėjo (b. l. 79-83). Pagal „Liteko“ informaciją, 2019-2020 metais teismuose nebuvo nagrinėta V. B. administracinių nusižengimų bylų.

Bylos duomenimis kaltinamasis V. B. anksčiau nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju, teismo baudžiamuoju įsakymu nustatytas terminas baudai sumokėti dar nėra pasibaigęs. Kaltinamasis nurodė, kad dirba (duomenys neskelbtini), tačiau „Sodros“ duomenimis jis dirbo šioje bendrovėje iki 2020-03-05, šiuo metu nedirba, registruojasi užimtumo tarnyboje, turi neįgalumą (darbingumo lygis 55 proc.), teigia, kad moka išlaikymą mažamečiam vaikui, pažadėjo nedaryti naujų nusikalstamų veikų, nukentėjusioji susitaikė su kaltinamuoju ir pretenzijų neturi.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, į tai, kad po 2019-07-20 naujų nusikalstamų veikų V. B. nepadarė, teismas turi pagrindo manyti, kad jis įvertino savo elgesį, padarė atitinkamas išvadas ir naujų nusikalstamų veikų nedarys, todėl jam galima taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiąja G. M., o baudžiamąją bylą nutraukti. Šiuo atveju pažymėtina, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius nėra absoliutus kaltininko atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės. Tai yra tik sąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis, kadangi nusikaltimą padaręs asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės nustatant vienerių metų išbandomąjį laikotarpį, per kurį kaltininkui padarius naują nusikalstamą veiką, sprendžiamas klausimas dėl šio asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas veikas.

Civilinė ieškovė G. M. 2019-10-03 pareiškė 290 Eur civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (b. l. 34), kurį V. B. 2019-12-10 atlygino (b. l. 97), todėl procesas dalyje dėl civilinio ieškinio nutrauktinas.

V. B. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 98-99), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Daiktiniai įrodymai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmena su AB „Swedbank“ pateikta vaizdo medžiaga (b. l. 55) ir CD laikmena su telefono numerių išklotinėmis (b. l. 75) - paliktini saugoti šioje baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 304-305 ir 307-308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

V. B., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltinamajam ir nukentėjusiajai G. M. susitaikius ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Bylą dalyje dėl civilinės ieškovės G. M. pareikšto 290 Eur civilinio ieškinio nutraukti.

Daiktinius įrodymus – CD laikmenas su vaizdo medžiaga ir telefonų numerių išklotinėmis – palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Išaiškinti V. B., kad: 1) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padaro baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas; 2) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Rolandas Bužinskas