- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-12-23
- Bylos Nr.
- eI-4976-484/2019
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Ina Kirkutienė
- Pareiškėjas
- I. B.
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. B. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja I. B. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau – ir Inspekcija ar atsakovė) 2019 m. liepos 30 d. sprendimus Nr. 9.51-467-114306 ir 9.51-467-114304 (toliau – ir skundžiami sprendimai).
Pareiškėja skunde nurodo, kad butą, esantį (duomenys neskelbtini) Vilniuje, ji įsigijo pagal 1996 metų vasario mėnesio 5, 9, 22 ir 29 dienų pirkimo pardavimo sutartis. Tuo metu nebuvo reikalavimo pirkimo pardavimo sutartyje nurodyti, kad turtas įgyjamas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, nepaisant to, kad, pagal tuo metu galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnio 1 dalį santuokos metu įgytas turtas buvo laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Pagal to paties straipsnio 3 dalį – turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu.
Pareiškėja skunde pažymi, kad su J. B. yra susituokusi nuo (duomenys neskelbtini). Padalinus buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, apmokestinamąją vertę tarp abiejų sutuoktinių, nelieka prievolės mokėti mokesčius bei teikti nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijas. Mokesčių administratorius, spręsdamas dėl mokestinių prievolių bei prievolės teikti nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijas, apsiribojo Registrų centro duomenimis apie asmens vardu registruotą nekilnojamąjį turtą ir netikrino, ar šis asmuo yra susituokęs, nors, vykdydamas įstatymo nuostatas dėl objektyvių visų aplinkybių įvertinimo ir pagrįsto sprendimo priėmimo, tai turėjo padaryti (el. byla, I tomas, b. l. 1-2).
Atsiliepimas
Atsakovė su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo skundą atmesti. Atsakovė atsiliepime nurodo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo (toliau – NTMĮ) nuostatomis, nekilnojamojo turto mokestis (toliau – NTM) apskaičiuojamas pagal Nekilnojamojo turto registro (toliau – NTR) ir Nekilnojamojo turto kadastro duomenis. Todėl individualūs neapmokestinamieji nekilnojamojo turto (toliau – NT) dydžiai kiekvienam sutuoktiniui gali būti taikomi atskirai tik tuo atveju, jeigu NTR įregistruotas juridinis faktas – bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.
Inspekcija atsiliepime atkreipia dėmesį, kad neįregistravus bendrosios jungtinės nuosavybės NTR, mokesčių administratorius prezimuoja, jog NT nuosavybės teise priklauso vienam iš sutuoktinių ir mokestis skaičiuojamas tik tam vienam asmeniui, t. y. NT vertė nedalinama sutuoktiniams lygiomis dalimis. Inspekcijos teigimu, gyventojai, turintys NT, kuris buvo įgytas, pasistatytas ar įsigytas santuokoje, tačiau NTR nuosavybės teisė įregistruota vieno iš sutuoktinių vardu ir norintys pasinaudoti taikoma individualia neapmokestinamąją verte, turi kreiptis į Valstybės įmonės „Registrų centras“ (toliau – VĮ „Registrų centras“) bet kurį teritorinį padalinį su prašymu, pateikdami abiejų sutuoktinių pasirašytą sutikimą dėl juridinio fakto apie bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę įregistravimo. Įregistravus juridinį faktą apie bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, nuosavybės teisė į NT bus įregistruota abiejų sutuoktinių vardu.
Atsakovė atsiliepime nurodo, kad pagal VĮ „Registrų centras“ NTR duomenis I. B. priklausančio buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vertė 266 000 Eur (masinio vertinimo metu nustatyta 2016 m. sausio 1 d. – 2021 m. sausio 1 d. laikotarpiui). Kadangi I. B. priklausančio NT individuali vertė viršijo 220 000 eurų (nuo 2016 m. sausio mėn.), pareiškėjai atsirado prievolė teikti NTM deklaraciją (forma KIT715) už 2016 ir 2017 m. mokestinius laikotarpius.
Atsakovės tvirtinimu, 2017 m. gegužės 17 d. I. B. buvo išsiųstas priminimas pateikti NTM deklaraciją (forma KIT715) ar papildomus dokumentus, kurie patvirtintų, jog nėra prievolės deklaruoti ir mokėti NTM už 2016 m. mokestinį laikotarpį. Taip pat pareiškėjai 2018 m. lapkričio 26 d. buvo išsiųstas priminimas pateikti NTM deklaraciją (forma KIT715) ar papildomus dokumentus, kurie patvirtintų, jog nėra prievolės deklaruoti ir mokėti NTM už 2017 m. mokestinį laikotarpį. Per priminime nurodytą laikotarpį I. B. nepateikė deklaracijų ar kitų papildomų dokumentų, todėl 2019 m. liepos 30 d. buvo suformuota NTM mokestinė prievolė už 2016 ir 2017 m., apskaičiuota administratoriaus iniciatyva pagal Inspekcijos turimus duomenis (el. byla, I tomas, b. l. 21-23, 31-33, 53-55).
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas pareiškėjos skundą prašė tenkinti vadovaudamasis skunde nurodytais motyvais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl prievolės mokėti nekilnojamojo turto mokestį.
Nustatyta, kad mokesčių administratorius savo iniciatyva, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 104¹ straipsniu, 2019 m. liepos 30 d. sprendimu Nr. 9.51-467-114307 apskaičiavo pareiškėjai I. B. 230,04 Eur dydžio mokestinę prievolę už 2016 m. (el. byla, I tomas, b. l. 6, 28, 38, 60). Tos pačios dienos sprendimu Nr. 9.51-467-114305 mokesčių administratorius savo iniciatyva, vadovaudamasis MAĮ 104¹ straipsniu, apskaičiavo pareiškėjai I. B. 230,04 Eur dydžio mokestinę prievolę už 2017 m. (el. byla, I tomas, b. l. 5, 29, 39, 61).
Kaip matyti iš skundžiamų sprendimų, pareiškėjai apskaičiuotas nekilnojamojo turto mokestis ir mokestinė prievolė nustatyta pagal mokesčių administratoriaus turimus duomenis.
Vadovaujantis MAĮ 40 straipsnio nuostatomis, mokesčių mokėtojas privalo laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę. Už tinkamą mokesčių sumokėjimą pirmiausia yra atsakingas pats mokesčių mokėtojas. Nesumokėjus mokestinių prievolių, jos yra priverstinai išieškomos MAĮ numatyta tvarka.
Vadovaujantis NTMĮ 12 straipsnio 1 punkto nuostatomis, NTM apskaičiuoja, deklaruoja ir sumoka mokesčių mokėtojas, o pagal NTMĮ 3 ir 4 straipsnių nuostatas yra formuojama prievolė pateikti NTM deklaraciją už atitinkamus mokestinius laikotarpius.
Pagal NTR duomenis gyvenamoji patalpa – butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), yra įregistruotas I. B. vardu. Remiantis VĮ „Registrų centras“ NTR duomenimis, I. B. priklausančio buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vertė 266 000 Eur (masinio vertinimo metu nustatyta 2016 m. sausio 1 d. – 2021 m. sausio 1 d. laikotarpiui ). Byloje ginčo dėl šių faktinių aplinkybių nėra.
Daiktinė teisė – nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą registruojama Nekilnojamojo turto registre (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus nekilnojamojo turto registre registruojami su nekilnojamaisiais daiktais, daiktinėmis teisėmis į juos ir šių teisių suvaržymais susiję juridiniai faktai: sandoriai ir sprendimai, kurie keičia registruojamo nekilnojamojo daikto teisinį statusą ar iš esmės keičia jo valdymo, naudojimo ir disponavimo juo galimybes; registruojamo nekilnojamojo daikto bendraturčių sutartys dėl bendro daikto.
Juridiniai faktai, susiję su nekilnojamaisiais daiktais, daiktinėmis teisėmis į juos ir šių teisių suvaržymais, registruojami padarant Nekilnojamojo turto registro įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje numatytą žymą atitinkamo nekilnojamojo daikto registro įraše (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 15 straipsnio 1 dalis). Atitinkamo nekilnojamojo daikto registro įraše gali būti daromos žymos apie šiuos juridinius faktus:1) pirkimo–pardavimo sutartis; 2) mainų sutartis; 3) dovanojimo sutartis; 4) nuomos sutartis; 5) panaudos sutartis; 6) rentos sutartis; 7) bendrąją jungtinę nuosavybę ir kiti (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 15 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.
Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad pareiškėjos I. B. daiktinė teisė į nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Nekilnojamojo turto registre įregistruota 1996 m. vasario 5 d. Pirkimo-pardavimo sutarties Nr. ML15-509, 1996 m. vasario 9 d. Pirkimo-pardavimo sutarties Nr. ML15-611, 1996 m. vasario 22 d. Pirkimo-pardavimo sutarties Nr. Ml15-867 ir 1996 m. vasario 29 d. Pirkimo-pardavimo sutarties Nr. ML15-965 pagrindu (el. byla, I tomas, b. l. 24-25, 34-35, 56-57, 64-65). Tai, kad šių sutarčių pagrindu nurodytą nekilnojamąjį turtą įsigijo I. B. patvirtina ir pareiškėjos į bylą pateiktos Pirkimo- pardavimo sutartys (el. byla, I tomas, b. l. 7, 8, 9, 10).
Nekilnojamojo turto registre, jokių įrašų, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, priklauso kitiems bendraturčiams, nėra (NTMĮ 12 straipsnio 2 dalis).
Taigi, prievolė apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti nekilnojamojo turto mokestį, vadovaujantis NTMĮ 12 straipsnio 1 punkto nuostatomis, nagrinėjamu atveju tenka pareiškėjai I. B.
Pagal NTMĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, NTM vertė yra NT vidutinė rinkos vertė.
Vadovaujantis NTMĮ 11 straipsnio 1 dalies nuostatomis, NTR ir Nekilnojamojo turto kadastro duomenis, reikalingus mokesčiui apskaičiuoti, turto vertintojas (VĮ „Registrų centras“) pateikia vietos mokesčių administratoriui. Todėl mokesčių administratorius, spręsdamas NT apmokestinimo klausimą, pagrįstai vadovavosi VĮ „Registrų centro“ pateiktais duomenimis bei kita mokesčių administratoriaus turima informacija.
Kadangi I. B. priklausančio NT individuali vertė viršijo 220 000 eurų (nuo 2016 m. sausio mėn.), jai atsirado prievolė teikti NTM deklaraciją (forma KIT715) už 2016 ir 2017 m. mokestinius laikotarpius. Pareiškėja pripažįsta, kad jai 2017 m. gegužės 17 d. buvo išsiųstas priminimas pateikti NTM deklaraciją (forma KIT715) ar papildomus dokumentus, kurie patvirtintų, jog nėra prievolės deklaruoti ir mokėti NTM už 2016 m. mokestinį laikotarpį (el. byla, I tomas, b. l. 26, 36, 58). Pareiškėja neneigia, jog jai 2018 m. lapkričio 26 d. buvo išsiųstas priminimas pateikti NTM deklaraciją (forma KIT715) ar papildomus dokumentus, kurie patvirtintų, jog nėra prievolės deklaruoti ir mokėti NTM už 2017 m. mokestinį laikotarpį (el. byla, I tomas, b. l. 27, 37, 59).
Per priminime nurodytą laikotarpį I. B. deklaracijų ar kitų papildomų dokumentų nepateikė, todėl mokesčių administratorius pagrįstai 2019 m. liepos 30 d. nustatė pareiškėjai NTM mokestinę prievolę už 2016 ir 2017 m., apskaičiuotą administratoriaus iniciatyva pagal Inspekcijos turimus duomenis.
Tenkinti pareiškėjos skundą remiantis pareiškėjos skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos 2019 m. liepos 30 d. sprendimai Nr. 9.51-467-114306 ir 9.51-467-114304 yra teisėti ir pagrįsti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos I. B. skundą atmesti.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.