- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-25
- Bylos Nr.
- 1S-156-843/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-37245-2016-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Liudvinavičienė, Aušra Bielskė, Jūratė Jakubonienė
- Kaltinamasis
- N. P.
- Advokatai
- Giedrius Danėlius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūratės Jakubonienės ir Virginijos Liudvinavičienės,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferenciniu būdu išnagrinėjo kaltinamojo N. P. skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutarties, kuria kaltinamajam N. P. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2022 m. balandžio 24 d.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Nagrinėjamo klausimo esmė
1. N. P. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad jis 2016 m. rugpjūčio 7 d., 4 val. 49 min., turizmo sodyboje „P. V.“, esančioje (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Turizmo sodyba), dėl asmeninių nesutarimų, konflikto metu sudavė ranka vieną smūgį į veidą nukentėjusiajam A. B., tokiu būdu sukeldamas jam fizinį skausmą.
2. N. P. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad jis 2016 m. rugpjūčio 7 d., laikotarpyje nuo 13 val. 13 min. iki 13 val. 18 min., Turizmo sodyboje, iš keršto, grasindamas užmušti, laikydamas kirvį abejomis rankomis ir taikydamasis suduoti kirviu į galvą, sudavė ne mažiau kaip 4 smūgius nukentėjusiajam A. B., padarydamas jam kirstinę žaizdą dešinėje momeninėje srityje, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimą, dešinės plaštakos sumušimą, pasireiškusį 5-ojo delnakaulio galvutės lūžiu, žaizdą kairiame dilbyje, odos nubrozdinimus pilvo srityje, taip padarydamas nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu, veikdamas tiesiogine tyčia, pasikėsino nužudyti A. B., tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes nukentėjusysis įbėgo į pastatą ir laikė uždaręs duris, o V. A. tuo metu atėmė iš N. P. kirvį.
3. N. P. pagal BK 284 straipsnį kaltinamas tuo, kad jis 2016 m. rugpjūčio 7 d., laikotarpyje nuo 13 val. iki 13 val. 30 min., viešoje vietoje – Turizmo sodyboje, kitų asmenų akivaizdoje, elgdamasis itin įžūliai, grasindamas užmušti su kirviu rankoje vaikėsi V. S., sudavė kirviu ne mažiau 4 smūgių nukentėjusiajam A. B. bei sudavė 1 smūgį ranka nukentėjusiajam Š. B., padarydamas jam galvos sumušimą, pasireiškusį muštine kiaurymine žaizda viršutinės lūpos dešiniame kampe, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimu, vertinamu nežymiu sveikatos sutrikdymu, tokiais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.
4. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam N. P. buvo skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas. Panevėžio apygardos teismo 2018 m. kovo 9 d. nutartimi šios kardomosios priemonės pakeistos į suėmimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas), paskelbiant kaltinamojo paiešką, 2018 m. liepos 19 d. jo atžvilgiu išduotas Europos arešto orderis (toliau – EAO). Kaltinamasis 2021 m. gruodžio 6 d. sulaikytas Ispanijos Karalystėje, 2021 m. gruodžio 30 d. jis pargabentas į Lietuvos Respubliką. Panevėžio apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 31 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1-1-830/2021 kaltinamajam palikta šio teismo 2018 m. kovo 23 d. nutartimi galioti kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. gruodžio 30 d. Panevėžio apygardos teismo 2022 m. sausio 24 d. nutartimi kaltinamajam palikta galioti šio teismo 2018 m. kovo 9 d. nutartimi skirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. sausio 24 d.
Žemesnės instancijos teismas
5. Skundžiama Panevėžio apygardos teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutartimi kaltinamajam N. P. suėmimo terminas pratęstas dar trims mėnesiams BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu. Apygardos teismas padarė išvadą, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.
Motyvuojamoji dalis
II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai
6. Kaltinamasis N. P. skunde prašo Panevėžio apygardos teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutartį pakeisti ir jam paskirti švelnesnę kardomąją priemonę. Skunde nurodė šiuos argumentus:
6.1. Byloje nėra įrodymų dėl jo kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Teigia, kad jis Panevėžio apygardos teismo 2018 m. kovo 9 d. nutarties, kuria jam ikiteisminio tyrimo metu skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas buvo pakeistos į suėmimą, negavo ir apie nutartį nebuvo informuotas. Taip pat nebuvo informuotas apie EAO. 2021 m. gruodžio 6 d. buvo sulaikytas Ispanijoje ir sutiko, tikėdamasis greito ir teisingo teisminio proceso, su ekstradicija, savo noru grįžti į Lietuvos Respubliką, nors jo sužadėtinė laukiasi ir jis neteisingai apkaltintas. Ispanijos Karalystės baudžiamajame kodekse už nesunkų sumušimą nėra numatoma bausmė, prilygstanti žmogžudystės bausmei.
6.2. Pažymėjo, kad jis yra kalinamas sąlygomis, neatitinkančiomis europinių kalinimo įstaigų standartų. Pratęsiant jam suėmimo terminą nebuvo atsižvelgta, kad šią bylą nagrinėjantis teisėjas serga, nenumatytas jo grįžimas į darbą ir sekančių posėdžių datos, taip pat nenustatytas terminas po artėjančių atostogų, todėl yra kalinamas be jokios priežasties bei bijo būti kalinamas be teisminių procesų.
6.3. Nurodo, kad iki suėmimo jis gyveno faktinėje šeimoje, turi tris nepilnamečius vaikus, kurių vienas naujagimis. Paleistas iš suėmimo turės gyvenamąją ir darbo vietas Lietuvos Respublikoje. Prašo leisti dirbti numatytoje darbo vietoje, finansiškai rūpintis savo nepilnamečiais vaikais ir padėti sužadėtinei auginti mažamečius vaikus. Taip pat prašo atsižvelgti į tai, kad jo įkalinimo laikas jau atitinka galimos bausmės terminą, todėl jam slėptis ar trukdyti nėra prasmės.
6.4. Nurodo, kad teismas neteisingai nurodė apie jam Panevėžio apylinkės teismo 2022 m. kovo 30 d. nuosprendžiu paskirtą baudos bausmę, kurią, įskaičius sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką, jis yra atlikęs. Dėl to teismas neteisingai vertino, kad jis, neturėdamas legalaus pragyvenimo šaltinio ir siekdamas išvengti baudos bausmės, o kartu ir nagrinėjamoje byloje galimai gresiančios bausmės, gali dar kartą bandyti slėptis nuo teisėsaugos institucijų ir teismo.
7. Teismo posėdyje kaltinamojo gynėjas prašė skundą tenkinti, o prokuroras – atmesti.
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
8. Teisėjų kolegija, įvertinusi kaltinamojo N. P. skundo argumentus bei pateiktą bylos medžiagą, konstatuoja, kad Panevėžio apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams, BPK 119, 121, 122, 127 straipsnių reikalavimų nepažeidė.
9. Suėmimas kaip griežčiausia kardomoji priemonė gali būti taikomas, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų. Pažymėtina, kad suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, privaloma sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Kaip matyti iš pateiktos bylos ir skundo, kaltinamasis N. P. neigia savo kaltę dėl šioje baudžiamojoje byloje jam inkriminuotų nusikaltimų, tačiau teisėjų kolegija šiuo aspektu atkreipia kaltinamojo dėmesį į tai, kad šioje proceso stadijoje teismas kaltės klausimo nesprendžia, baudžiamosios bylos medžiagoje surinktų duomenų neanalizuoja ir nevertina pagal BPK 20 straipsnio nuostatas, o tikrina tik tai, ar byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis padarė kaltinamajame akte nurodytus nusikaltimus. Kaltinamojo skundo argumentai dėl inkriminuojamų veikų faktinių aplinkybių, filmuotos medžiagos ir padarytų sužalojimų įvertinimo šioje proceso stadijoje nenagrinėjami. Klausimai dėl asmens kaltumo, veikos teisinio įvertinimo, o tuo pačiu bausmės, sprendžiami tik teisiamajame posėdyje, kur byloje surinkti įrodymai iš esmės ištiriami ir atitinkamai įvertinami atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes. Šiuo atveju baudžiamojoje byloje surinktų duomenų – iš dalies paties kaltinamojo N. P., nuteistojo V. A. (jo atžvilgiu byla buvo išskirta į atskirą), nukentėjusiųjų A. B., Š. B., liudytojų V. B., V. B., M. B., kitų teisme apklaustų asmenų parodymuose, vaizdo įrašuose, specialisto išvadose bei kitoje rašytinėje baudžiamosios bylos medžiagoje – pakanka pagrįstam manymui, kad kaltinamasis N. P. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas BPK 121 straipsnio 2 dalies taikymo klaidų nepadarė.
10. Nagrinėjamu atveju N. P. yra kaltinamas galimai padaręs ne tik nesunkius nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 1 dalyje, BK 284 straipsnyje, bet ir labai sunkų nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 1 dalyje, už kurio padarymą gresia didesnė nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmė. Todėl Panevėžio apygardos teismas galėjo pratęsti kaltinamajam kardomąją priemonę – suėmimą, jeigu būtų konstatuota, kad yra bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų ir švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti šio Kodekso 119 straipsnyje numatytų tikslų.
11. Panevėžio apygardos teismas suėmimo terminą kaltinamajam N. P. pratęsė nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo pagrindą, t. y. pagrįstai manydamas, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Pabrėžtina, kad teismų praktikoje pagrįsto manymo sąvoka nėra prilyginama įrodymų sąvokai. BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindai laikomi perspektyviniu pagrindu, t. y. remiantis pagrįstu spėjimu, prielaida, kad suimtasis gali imtis proceso požiūriu neigiamų veiksmų ateityje. BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kai pagrįstai manoma, jog įtariamasis (kaltinamasis) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.
12. Iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad kaltinamojo pasislėpimo nuo teismo rizika tebėra išlikusi ir esamoje proceso stadijoje, tai yra baigus įrodymų tyrimą ir išklausius baigiamųjų kalbų, nėra išnykusi. N. P., kaip minėta, kaltinamas dviejų nesunkių (BK 140 straipsnio 1 dalis ir 284 straipsnis) ir vieno labai sunkaus (BK 22 straipsnio 1 dalis ir 129 straipsnio 1 dalis) nusikaltimų padarymu. Pastarojo sankcijoje baudžiamuoju įstatymu numatyta tik laisvės atėmimo bausmė, kurios minimali riba – septyneri metai, o maksimali – penkiolika metų laisvės atėmimo. Nors gresianti laisvės atėmimo bausmė ir nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau ji yra reikšminga kitų aplinkybių kontekste, t. y. kartu su kitomis faktinėmis aplinkybėmis gali pagrįsti didelę galimą asmens pasislėpimo riziką (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto pagrindo egzistavimą).
13. Svarstant dėl manymo, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, skundžiamoje nutartyje buvo atsižvelgta į kaltinamąjį siejančius socialinius ryšius, jo padėtį iki sulaikymo, kitas reikšmingas šio klausimo sprendimui aplinkybes. Teisėjų kolegijos vertinimu, skunde akcentuojamos aplinkybės dėl kaltinamojo šeiminės padėties, kad jis paleistas iš suėmimo turėtų gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, dirbtų, yra svarbios, tačiau nepaneigia tikimybės, kad būdamas laisvėje jis gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Be to, šioms aplinkybėms negali būti suteikta išskirtinė reikšmė sprendžiant, ar kaltinamasis, būdamas laisvėje, nebėgs ir nesislėps nuo teismo. Jos turi būti ir yra vertinamos kartu su kitomis reikšmingomis aplinkybėmis. Šiuo atveju vertintina, kad šią bylą 2017 m. lapkričio 7 d. išnagrinėjus ir teismui išėjus priimti baigiamojo akto, bylą nagrinėjančiam teisėjui susirgus, procesinio sprendimo paskelbimas buvo atidėtas. 2018 m. sausio 26 d. buvo atnaujintas įrodymų tyrimas, paskirti 2018 m. vasario 28 d. ir 2018 m. kovo 9 d. teisiamieji posėdžiai. Kaltinamasis į šiuos posėdžius neatvyko, pasislėpė, todėl 2018 m. kovo 9 d. teismo nutartimi kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės (rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento paėmimas) buvo pakeistos į suėmimą ir paskelbta jo paieška, išduotas EAO. N. P. 2021 m. gruodžio 6 d. buvo sulaikytas Ispanijos Karalystėje. 2021 m. gruodžio 30 d. jis perduotas Lietuvos Respublikai. Šie duomenys leidžia spręsti, kad nei turimi socialiniai ryšiai, nei gyvenamosios vietos Lietuvoje turėjimas nebuvo tos aplinkybės, kurios efektyviai atgrasytų N. P. nuo pasislėpimo nuo teismo. Priešingai, iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Ispanijos Karalystėje jis gyveno kartu su sugyventine, vykdė komercinę veiklą, naudojosi brolio asmens dokumentu. Tai leidžia spręsti, kad turimi socialiniai ryšiai užsienyje ne mažina, o didina N. P. galimybes būnant laisvėje bėgti (slėptis) nuo teismo. Todėl apygardos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, kaltinamasis N. P. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
14. Kaltinamasis skunde nurodo, kad jis apygardos teismo 2018 m. kovo 9 d. nutarties, kuria jam minėtos švelnesnės kardomosios priemonės buvo pakeistos į suėmimą, negavo ir apie nutartį nebuvo informuotas. Taip pat nebuvo informuotas apie EAO. Teisėjų kolegija atkreipia kaltinamojo dėmesį, kad jam neatvykus be pateisinančių priežasčių į teisiamuosius posėdžius, nepavykus atvesdinti ir gavus duomenis iš Panevėžio apskrities VPK Biržų rajono PK, kad N. P. nurodytais adresais ((duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini)) nerandamas, jo buvimo vieta nežinoma ir jis yra paieškomas kitoje jo atžvilgiu šiuo metu Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-1-830/2022, dėl to teismas minėta nutartimi ir pakeitė minėtas švelnesnes kardomąsias priemones į suėmimą bei paskelbė jo paiešką. 2018 m. kovo 9 d. nutartis kaltinamajam ir negalėjo būti įteikta, nes buvo priimta jam pasislėpus, o EAO išduotas jį surasti ir perduoti Lietuvos Respublikai baudžiamajam persekiojimui vykdyti.
15. Sutiktina su kaltinamojo argumentu, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. kovo 30 d. nuosprendžiu kaltinamasis N. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį 230 MGL dydžio baudos bausme, kurią, įskaičius į bausmės laiką pagal išduotą EAO sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2021 m. gruodžio 6 d. iki 2021 m. gruodžio 30 d. (115 dienų), bausmę laikoma atlikęs. Visgi tai nepaneigia galimo N. P. bėgimo nuo teismo tikimybės šioje baudžiamojoje byloje, kuri konstatuota įvertinus ir kitas minėtas aplinkybes.
16. Pasisakant dėl skundo argumentų, susijusių su suėmimo taikymo trukme, pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog sprendžiant klausimą dėl suėmimo taikymo termino pagrįstumo, svarbu ne pats laikotarpis, kurį asmuo yra laikomas suimtas, o byloje esantys faktiniai duomenys, patvirtinantys, jog suėmimo taikymas net ir ilgą laiką yra būtinas, kadangi to reikalauja viešasis interesas. Pagal BPK 127 straipsnio 11 dalį viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Atsižvelgusi į tai, kad N. P. buvo suimtas 2021 m. gruodžio 6 d., į baudžiamojo įstatymo numatytą bausmę už sunkiausią N. P. inkriminuojamą nusikalstamą veiką (laisvės atėmimas iki penkiolikos metų), teisėjų kolegija daro išvadą, kad BPK 127 straipsnio 11 dalies reikalavimas nėra pažeistas.
17. BPK 119 straipsnyje numatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenų visumą, N. P. inkriminuotų nusikaltimų pobūdį ir sunkumą, galimai gresiančią bausmę, įtariamojo asmenybę, jo socialinius ryčius bei kitus duomenis, pritaria skundžiamoje nutartyje teismo padarytai išvadai, kad nėra pagrindo suimtą N. P. paleisti ir skirti vieną ar kelias švelnesnes kardomąsias priemones, nes jomis nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai. Paminėtina, kad procesas pirmosios instancijos teisme nėra baigtas, kaltinamasis nėra pasakęs paskutinio žodžio, be to, BPK 139 straipsnio nuostatos kardomosios priemonės pabaigą sieja ir su bausmės vykdymo pradžia (apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo atveju). Dvi švelnesnės kardomosios priemonės kaltinamajam jau buvo taikytos, tačiau nepasiteisino, nes kaltinamasis pasislėpė. N. P. taikoma kardomoji priemonė ir jos termino pratęsimas yra adekvatus kaltinamojo galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, o jo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo (BPK 11 straipsnis) bei kitų baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje suformuluotus kriterijus, į kuriuos būtina atsižvelgti sprendžiant dėl procesinių prievartos priemonių trukmės pagrįstumo.
18. Bylos duomenys patvirtina skunde nurodomą aplinkybę, kad šiuo metu kitas teismo posėdis byloje nėra paskirtas. Visgi šiuo atveju pagrindo spręsti apie bylos vilkinimą ir su tuo sietiną nepagrįstai ilgą kaltinamojo laikymą suėmime nėra. Paskutinis teismo posėdis įvyko 2022 m. kovo 8 d. Vėliau aptarta situacija susidarė dėl teisėto teisėjo nebuvimo darbe ir nėra pagrindo išvadai, kad ji nebus išspręsta artimiausiu metu.
19. Kiti skunde nurodyti argumentai, o būtent, kad Ispanijos Karalystės baudžiamajame kodekse yra numatyta švelnesnė bausmė už nesunkų sumušimą, europinių standartų neatitinkančios kalinimo sąlygos, nėra susiję su skundo dalyku ir nepatvirtina fakto, kad žemesnės instancijos teismas neįvertino duomenų, sudarančių pagrindą manyti, jog švelnesnėmis už suėmimą kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų visumos.
20. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiama nutartimi suėmimo terminas kaltinamajam N. P. pratęstas pagrįstai, todėl naikinti Panevėžio apygardos teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutartį nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
kaltinamojo N. P. skundą atmesti ir Panevėžio apygardos teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutartimi pratęstą suėmimą trijų mėnesių terminui palikti galioti.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.