Panevėžio apygardos teismo nutartis

Teisėjas Algimantas Brigadierius Baudž. byla Nr. 1A-00561-349-2009-59

2009 m. rugsėjo 11 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arnoldo Šukaičio (pranešėjas), teisėjų Sigito Bagdonavičiaus ir Bronės Vidzėnienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 15 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. nuteistas pagal BK 281 str. 2 d. 25 MGL (3250 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 67 str. 3 d., 68 str., A. S. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 metams.

Priteista ir A. S.: D. S. ir J. T. kiekvienai po 500 Lt advokato atstovavimo išlaidų.

Priteista iš Kėdainių rajono autoklubo: D. S. – 2529 Lt, J. T. – 2219 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

A. S. nuteistas už tai, kad 2008 m. lapkričio 13 d., apie 16 val. 50 min., Kėdainių mieste, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 p. reikalavimus, vairuodamas Kėdainių rajono autoklubui priklausantį automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. DNL 133, pažeidė KET 9, 37 punktų reikalavimus, tai yra būdamas eismo dalyviu ir privalėdamas laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui (KET 9 p.), artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, privalėdamas sulėtinti greitį arba sustoti, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį (KET 37 p.), nesulėtino vairuojamo automobilio greičio, jo nesustabdė, dėl to parbloškė ir sužalojo per pėsčiųjų perėją iš kairės į dešinę ėjusias pėsčiąsias I. S. ir L. T., dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų I. S. sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai, o L. T. – nežymiai.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nuteistasis neginčija savo kaltės dėl nusikalstamos veikos padarymo ir veikos kvalifikavimo, nesutikdamas tik su jam paskirta bausme ir civiliniais ieškiniais, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 str. 3 d.).

Teismas, skirdamas apeliantui švelniausią BK 281 str. sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą ir nustatydamas jos dydį, kuris yra žymiai mažesnis už galimos skirti šios bausmės rūšies už neatsargaus nusikaltimo padarymą dydį (BK 47 str. 3 d. 2 p.), teisingai įvertino BK 54 str. 1–2 d. išdėstytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus ir BK 61 str. 1–3 d. numatytas bausmės skyrimo taisykles. Teismas atsižvelgė į apelianto veikos pavojingumą – jis padarė neatsargų nusikaltimą, nesukėlusį sunkių pasekmių, elgesį po nusikaltimo padarymo – atlygino dalį nukentėjusiosioms padarytos žalos ir jų atsiprašė, apelianto asmenybę teigiamai apibūdinančius duomenis – jis dirba, yra neteistas ir nebaustas administracine tvarka, pagrįstai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi. Apeliantas savo skunde akcentuoja dvi aplinkybes, kurias, jo manymu, teismas nepakankamai įvertino – nedidelių jo gaunamų pajamų ir to, kad jam civiliniai atsakovai pareikš regresinius ieškinius, kuriuos jis turės atlyginti. Šie apelianto argumentai nepagrįsti. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad A. S. gynėjas baigiamojoje kalboje nurodė apelianto gaunamų pajamų dydį, todėl teismui ši informacija buvo žinoma. Teismas, bausmės skyrimo motyvuose nurodydamas, jog atsižvelgia į nuteistojo darbo laiko trukmę, šią informaciją neabejotinai įvertino. Be to, teismas pažymėjo ir tai, jog nuteistajam galimai bus pareikšti regresiniai ieškiniai. Taigi teismas, skirdamas bausmę, be kitų jos dydžio parinkimui reikšmingų aplinkybių, atsižvelgė ir į apelianto skunde nurodomas aplinkybes, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo joms suteikti išskirtinės reikšmės ir šiuo pagrindu mažinti apeliantui paskirtos bausmės dydį. Pažymėtina, kad vienas iš BK 41 str. 2 d. numatytų bausmės tikslų yra nuteistojo nubaudimas, todėl bausmės paskyrimas asmeniui visuomet sukelia neigiamas įvairaus pobūdžio pasekmes. Atliekant baudos bausmę, nuteistojo turtinės teisės bus laikinai apribotos, tačiau būtent tokie apribojimai sudaro jam paskirtos bausmės turinį. Apelianto prašymas mažinti baudos bausmės dydį iki 1 MGL, iš esmės motyvuojamas jo noru kiek galima labiau išvengti teisinių nusikaltimo padarymo pasekmių, rodo, kad apeliantas nevisiškai supranta už nusikaltimo padarymą skiriamos bausmės tikslus. Kolegija daro išvadą, kad A. S. paskirta 25 MGL dydžio baudos bausmė atitinka jo padaryto nusikaltimo pavojingumą, todėl nėra aiškiai per griežta, o nuteistasis, dirbantis ir gaunantis reguliarias pajamas, turi galimybę atlikti šią bausmę.

Apelianto prašymas į baudžiamojo poveikio priemonės terminą įskaityti jam skirtos kardomosios priemonės – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimo terminą netenkintinas, nes tokios galimybės baudžiamasis įstatymas nenumato. Pagal BK 66 str. nuostatas į bausmės laiką įskaitomas tik griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo – terminas. Baudžiamojoje teisėje įstatymo analogija netaikoma, todėl skunde esantys teiginiai apie galimybę į nuteistajam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminą įskaityti dokumento paėmimo terminą teisiškai nepagrįsti.

Apeliantas skunde ginčija civilinių ieškinių išsprendimo klausimą. Jis teigia, kad AB ,,Lietuvos draudimas“ atlyginus ieškovėms D. S. ir J. T. jų pareikštus ieškinius dėl turtinės žalos atlyginimo ir ieškovėms teisiamajame posėdyje atsisakius šių ieškinių, teismas, privalėjo ne priimti ieškovių atsisakymą, o išnagrinėti šiuos ieškinius ir juos atmesti kaip nepagrįstus. Šie apelianto argumentai neteisingi, nes CPK normos nenumato galimybės nagrinėti ieškinio pagrįstumo ir jo dydžio klausimą, kai ieškovas atsisako ieškinio. Apeliantas turės galimybę savo poziciją šiuo klausimu išdėstyti nagrinėjant civilinę bylą dėl žalą ieškovėms atlyginusios draudimo bendrovės jam pareikštų regresinių reikalavimų. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apeliacinio skundo argumentai dėl turtinės žalos dydžio ir jos atlyginimo plačiau nenagrinėtini.

Apeliantas prašo sumažinti nuosprendžiu ieškovėms D. S. ir J. T. iš atsakovo Kėdainių rajono autoklubo priteistos atlyginti neturtinės žalos dydį. Savo prašymą apeliantas motyvuoja tuo, kad dalį neturtinės žalos atlyginusiai draudimo bendrovei ir Kėdainių rajono autoklubui jam pareiškus regresinius reikalavimus, jis privalės atlyginti visą neturtinę žalą, o tai padaryti dėl jo gaunamo nedidelio darbo užmokesčio jam bus itin sunku.

Teismas, įvertinęs CK 6.250 str. išdėstytus neturtinės žalos nustatymo kriterijus, nustatė, kad dėl apelianto padaryto nusikaltimo I. S. patyrė 5000 Lt, o L. T. – 4000 Lt neturtinę žalą ir, atsižvelgdamas į AB ,,Lietuvos draudimas“ atlygintos neturtinės žalos dydžius, apelianto buvusiam darbdaviui – Kėdainių rajono autoklubui – priteisė atlyginti nukentėjusiųjų įstatyminėms atstovėms D. S. – 2529 Lt, o J. T. – 2219 Lt neturtinei žalai atlyginti. I. S. apelianto sukeltos avarijos metu padarytas nesunkus, o L. T. – nežymus sveikatos sutrikdymas. Žmogaus sveikata yra viena svarbiausių įstatymo saugomų vertybių, todėl pagrindinis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra žalos sveikatai padarymo pasekmės. Teismas, nuosprendyje motyvuodamas neturtinės žalos nustatymo dydžius, teisingai įvertino CK 6.250 str. numatytus neturtinės žalos nustatymo kriterijus ir įvertino tiek fizines nusikaltimo pasekmes – abiejų nukentėjusiųjų patirtų sužalojimų pobūdį ir sunkumą, sveikatos sutrikdymo trukmę, liekamuosius reiškinius, tiek dėl sužalojimo nukentėjusiųjų patirtus dvasinius išgyvenimus, bendravimo ir mokymosi galimybių sumažėjimą gydymo metu. Teismas atsižvelgė ir į apelianto interesus – tai, kad jis padarė neatsargų nusikaltimą, jo turtinę padėtį bylos nagrinėjimo metu. Apeliantas skunde teigia, kad teismas pastarąjį kriterijų įvertino nepakankamai. Tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį. Esminis kriterijus šiuo atveju yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Be to, būtina įvertinti ne tik kaltininko turtinę padėtį bylos nagrinėjimo metu, bet ir kitas aplinkybes, galinčias turėti įtakos jo turtinei padėčiai ateityje. A. S. yra sveikas, darbingas, turintis profesiją ir darbinę patirtį žmogus, dirbęs ir gaudavęs darbo užmokestį tiek iki nusikaltimo padarymo, tiek šiuo metu. Po nusikaltimo padarymo jis neteko vairavimo instruktoriaus darbo ir šiuo metu dirba mažiau apmokamą darbą, tačiau turi galimybę ieškoti geriau apmokamo darbo, todėl priteistų sumų atlyginimas iš esmės nepažeidžia jo turtinių interesų ir neviršija jo galimybių.

Kolegija, atsižvelgdama į skundžiamame nuosprendyje išdėstytus ir šioje nutartyje papildomai nurodytus duomenis, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nukentėjusiosioms priteistos neturtinės žalos dydis nustatytas teisingai įvertinus CK 6.250 str. 2 d. išdėstytus neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, šie dydžiai diferencijuoti, atsižvelgus į nukentėjusiųjų patirtas netektis, nesunkiai sužalotos I. S. motinai priteisus didesnę, o nežymiai sužalotos L. T. motinai – mažesnę sumą, tinkamai įvertinti abiejų šalių – nukentėjusiųjų ir nuteistojo – interesai, todėl tenkinti nuteistojo skundą ir mažinti priteistų atlyginti neturtinės žalos dydžių skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Kolegija atkreipia dėmesį, kad neturtinė žala turi būti priteisiama ne nepilnamečių atstovams pagal įstatymą, o tiesiogiai nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiesiems nepilnamečiams asmenims. Nagrinėjamoje byloje šio reikalavimo nebuvo laikomasi, nes neturtinė žala priteista nepilnamečių įstatyminėms atstovėms. Tačiau iš byloje esančių mokėjimo dokumentų matyti, kad nuteistojo darbdavys, atlygindamas žalą, pinigus perveda pačioms nukentėjusiosioms I. S. ir L. T. (185–187 b. l.), todėl toks netikslus teismo sprendimas nepažeidžia nukentėjusiųjų interesų ir nuosprendis dėl šios priežasties nekeistinas.

Rezoliucinė dalis

NUTARĖ:

Nuteistojo A. S. apeliacinį skundą atmesti.