Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutarimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui R. L. ir jo atstovui advokatui Raimondui Jančiauskui,

nedalyvaujant institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą- Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto R. L. skundą dėl jo atžvilgiu priimto Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – ir Institucija) 2020 m. gegužės 26 d. nutarimo Nr. 20-ANR_N-8890-2020.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. L. Institucijos 2020 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N-8890-2020 buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 2 dalį 60 eurų dydžio bauda už tai, kad jis 2019 m. balandžio mėn. 19 d. 11.20 val. (duomenys neskelbtini) sankryžoje vairuodamas automobilį BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sustojo pirmoje eismo juostoje ties draudžiančiu važiuoti (raudonu) šviesoforo signalu, išlipo iš savo vairuojamo automobilio, o užsidegus žaliam šviesoforo signalui ir vykstant transporto priemonių eismui, vaikščiojo važiuojamojoje kelio dalyje, taip pat nepatraukė savo vairuojamo automobilio BMW, kuris stovėdamas pirmoje eismo juostoje trukdė kitų transporto priemonių eismui, tokiu būdu pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 150.10 punkto reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas R. L. dėl pirmiau minėto nutarimo pateikė skundą, kuriuo prašo šį nutarimą panaikinti. Skunde nurodė, kad nutarimas yra neteisėtas ir naikintinas.

Dėl grubaus procesinio pažeidimo, kuris sukliudė tinkamai ir teisingai išnagrinėti bylą. Nutarime nurodyta, kad nutarimas priimtas gegužės 26 dieną viešame posėdyje rašytinio proceso tvarka, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Tai prieštarauja faktinėms aplinkybėms, nes pareiškėjui nebuvo leista (sudaryta galimybė) dalyvauti bylos nagrinėjime ir nebuvo atsižvelgta į jo prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tokį prašymą R. L. bylą nagrinėjančiai institucijai iš karto po telefoninio pokalbio su protokolą byloje surašiusiu asmeniu J. S., jai patarus ir sutinkamai su protokole apie administracinį nusižengimą nurodyta galimybe byla nagrinėti žodinio proceso tvarka, dieną prieš bylos nagrinėjimą, t. y. 2020 m. gegužės 25 d. 15.47 val. nurodytu el. pašto adresu išsiuntė reikalavimą dėl administracinio nusižengimo bylos žodinio nagrinėjimo, kuriuo pareikalavo žodinio bylos nagrinėjimo ir papildomai nurodė, kad 2020 m. balandžio 15 d. el. pašto adresu: (duomenys neskelbtini) Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialistei J. S. išsiuntė paaiškinimą dėl įvykio aplinkybių bei išreiškė prašymą, kad jo atžvilgiu surašytą AN protokolą Institucija panaikintų, nes jo veiksmais nebuvo padaryta jokia nurodyta protokole priešinga teisei veika. Atsisakius panaikinti jam surašytą protokolą ir nagrinėjant šio administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, nurodė pageidaująs, kad būtų paskirtas žodinis administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimas bei liudytoju apklausti J. L., kuriam šio tiriamo įvykio metu, kaip ir matosi užfiksuotame vaizdo įraše, jis išlipęs iš automobilio ir iš karto po fizinio konflikto su kito automobilio vairuotoju skambino, ir kuris pokalbio metu jam liepė niekur nepatraukti automobilio ir kviesti policiją, kad būtų tinkamai užfiksuota įvykio vieta dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo. Nors reikalavimas buvo pateiktas tinkamai ir laiku, jis nebuvo išnagrinėtas ir be pagrindo nebuvo patenkintas, todėl tokiu būdu buvo grubiai pažeisti procesiniai bylos nagrinėjimo reikalavimai, kurie iš esmės sukliudė tinkamai išnagrinėti bylą.

Dėl netinkamo faktinių aplinkybių įvertinimo. Pažymėjo, kad pareiškėjas R. L. dėl kito asmens galimo teisės pažeidimo kreipėsi į policijos įstaigą, kur 2020 m. kovo 23 d. pareiškimu nurodė, jog: „ pateikiu Jums vaizdo įrašą, kuriame užfiksuota, kaip 2019 metų balandžio 19 dieną 11 vai. 20 min. (duomenys neskelbtini) sankryžoje automobilio „Mersedes Benz“ v/n (duomenys neskelbtini) vairuotojas D. P., sustojęs sankryžoje prie degančio raudono šviesoforo signalo, palieka transporto priemonę be priežiūros, taip faktiškai palikdamas automobilį stovėti neleistinoje vietoje, pažeisdamas kelių eismo taisyklių reikalavimus, padarydamas veiką, turinčią ANK 147 str. 2 d. požymius, nesant jokiam būtinumui prieina prie kito automobilio vairuotojo ir su juo pradeda pokalbį, kurio metu kilus konfliktui tarp vairuotojų įvyksta konfliktas, kurio aplinkybės, neapimančios nurodyto administracinio nusižengimo veikos, yra ištirtos Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi šio užfiksuoto eismo taisyklių pažeidimo motyvai ir aplinkybės man yra aktualūs teismui teikiant apeliacinį skundą dėl išnagrinėtos bylos, prašau Jus įvertinti vairuotojo D. P. padaryto kelių eismo taisyklių pažeidimo sudėties elementus, kvalifikuoti jo veiką kaip KET pažeidimą už kurį Administracinių nusižengimų kodekso 147 str. 2 d. numatyta administracinė atsakomybė ir imtis priemonių išaiškinti šio pažeidimo aplinkybes bei patraukti kaltą asmenį administracinėn atsakomybėn“. Tačiau Kelių policijos pareigūnai netinkamai įvertino nurodytas aplinkybes, jog pareiškėjo R. L. sustojimas sankryžoje buvo priverstinis, nes degė raudonas šviesoforo signalas, o jam degant prie jo neleistinai pažeisdamas kelių eismo taisykles priėjo kito automobilio vairuotojas ir fiziškai kontaktuodamas su pareiškėju neleido jam važiuoti toliau, ko pasėkoje įvyko nusikaltimas – dėl asmens sužalojimo (ką patvirtina pradėti ikiteisminio tyrimo duomenys) atsirado būtinybė apsaugoti nusikaltimo įvykio vietą, todėl užsidegus žaliam šviesoforo signalui pareiškėjas R. L. vykdė pareigą nepatraukti automobilio iš įvykio vietos ir taip apsaugoti įvykio vietą kol jis iškvietė policijos pareigūnus ir davė paaiškinimus jau pradėtame ikiteisminiame tyrime. Jį pradėjus R. L. paliktas sankryžoje automobilis buvo fiksuojamas kaip įvykio vieta ikiteisminiame tyrime, kurį atliko Kauno apskrities VPK. Šias aplinkybes R. L. nurodė Kelių policijos valdybai savo 2020 m. balandžio 15 d. paaiškinime, kuriuo pagrindė nurodytas aplinkybes pridėdamas Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 26 d. posėdžio protokolo 1 ir 6 lapo kopijas ir šiais pagrindais paprašė panaikinti surašytą 2020 m. kovo 31 d. protokolą dėl AN pagal ANK 147 str. 2 d.; įvertinti vairuotojo D. P. veiką kaip administracinį nusižengimą ir patraukti minėtą asmenį atsakomybėn; informuoti R. L. apie priimtus sprendimus, nes priimtas sprendimas yra su pareiškėju susijęs baudžiamojoje byloje vertinant tolimesnius D. P. veiksmus bei motyvus. Tačiau tokio prašymo Kelių policijos valdyba neįvertino, o tik formaliai surašiusi protokolą nusprendė administracinę bylą nagrinėti dėl paties pareiškėjo pažeidimo.

Institucija – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius – teismui pateiktame atsiliepime į skundą su juo nesutiko ir prašė netenkinti, skundžiamą nutarimą paliekant nepakeistą. Atsiliepime nurodė, kad įvertinus surinktus įrodymus mano, kad pareigūnas, priimdamas nutarimą, teisingai kvalifikavo padarytą pažeidimą, paskyrė nuobaudą, kuri atitinka padaryto nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kaip matyti iš asmens baustumo už 5 metus pažymos bei archyvinių įrašų policijos duomenų bazėje, apeliantas daug kartų baustas už Kelių eismo taisyklių nesilaikymą, kas rodo, kad jis nėra drausmingas vairuotojas.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas R. L. skundą palaikė jame nurodytais motyvais ir prašė tenkinti.

Į teismo posėdį skundžiamą nutarimą priėmusios Institucijos atstovas neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai. Neatvykimo priežastys nežinomos.

Skundas tenkintinas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Skundžiamu Institucijos nutarimu R. L. nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį už tai, kad pirmiau nurodytu laiku ir aplinkybėmis vairuodamas automobilį sustojo pirmoje eismo juostoje ties draudžiančiu važiuoti (raudonu) šviesoforo signalu, išlipo iš savo vairuojamo automobilio, o užsidegus žaliam šviesoforo signalui ir vykstant transporto priemonių eismui, vaikščiojo važiuojamojoje kelio dalyje, taip pat nepatraukė savo vairuojamo automobilio BMW, kuris stovėdamas pirmoje eismo juostoje trukdė kitų transporto priemonių eismui, tokiu būdu pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 150.10 punkto reikalavimus.

ANK 417 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sustojimas ir stovėjimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimas ir stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų.

Vadovaujantis Kelių eismo taisyklių 150.10 punktu, sustoti ir stovėti draudžiama ten, kur sustojusi transporto priemonė užstotų kitiems vairuotojams šviesoforo signalus ar kelio ženklus, trukdytų įvažiuoti (išvažiuoti) į (iš) stovėjimo aikštelę (-ės), stovėjimo vietą (-os), garažą (-o), kiemą (-o), teritoriją (-os), trukdytų įlipti į kitą transporto priemonę arba kitaip kliudytų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui.

Teismas pažymi ir tai, kad ANK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, o 4 dalyje – pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. ANK 7 straipsnyje nurodyta, kad asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Šiame straipsnyje nurodant kaltės formas – tyčią ir neatsargumą, detalizuojama minėta ANK 2 straipsnio 3 dalies nuostata, kad asmuo pagal ANK atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra padaręs administracinį nusižengimą būdamas kaltas. Kaltė yra vienas iš įstatyme numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymių, todėl jos turinio atskleidimas yra svarbus pagrindžiant administracinės atsakomybės taikymą, atitinkamo administracinio nusižengimo, numatyto ANK, požymių buvimą. Administracinio nusižengimo požymiai, apibūdinantys jo išorinę (objektyvieji požymiai) bei vidinę (subjektyvieji požymiai) puses, sudaro bendrą visumą. ANK 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra tyčinis, jeigu jis padarytas tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Tiesioginė tyčia yra tyčinės kaltės rūšis. ANK 8 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu: 1) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti; 2) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, ir jų norėjo. Valinis tyčinės kaltės elementas ANK 8 straipsnyje apibūdinamas atsižvelgiant į tyčios rūšis ir administracinio nusižengimo, kurio tyčinė kaltė konstatuojama, sudėties ypatumus (formalioji ar materialioji sudėtis). Veikų, ANK aprašytų formaliąja sudėtimi, valinis tiesioginės tyčios elementas, pagal ANK 8 straipsnio 2 dalies 1 punktą pasireiškia tuo, kad kaltininko valia sutelkta į pavojingos veikos padarymą. Psichinis santykis su pavojingos veikos padariniais įstatyme nenurodomas. Apibūdinant tiesioginę veikų, aprašytų materialiosiomis sudėtimis, tyčią (ANK 8 straipsnio 2 dalies 2 punktas), valinis elementas reiškia ne tik kaltininko psichinį santykį su padaryta veika, bet ir jo psichinį santykį su ANK numatyto nusižengimo padariniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-41-699/2018).

Kaip matyti iš byloje esančio vaizdo įrašo, R. L. vairuojamam automobiliui sankryžoje sustojus pirmoje eismo juostoje ties draudžiančiu važiuoti (raudonu) šviesoforo signalu, prie R. L. automobilio priėjo asmuo, išlipęs iš kito sankryžoje sustojusio automobilio, po ko iš automobilio išlipus R. L., tarp jo ir priėjusio asmens įvyko fizinis konfliktas. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad minėtos aplinkybės yra konstatuotos R. L. atžvilgiu priimtame apkaltinamajame nuosprendyje, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį („Viešosios tvarkos pažeidimas“) (Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 4 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)). Iš šio nuosprendžio matyti, kad R. L. dėl minėto incidento pareikštas kaltinamas dėl to, kad jis „ <...> 2019 m. balandžio 13 d., apie 11.20 val., (duomenys neskelbtini) sankryžoje, viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje, automobilio „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojui D. P. priėjus prie stovinčio jo automobilio „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir atidarius vairuotojo dureles, išlipęs iš automobilio, įžūliu elgesiu sudavė D. R. vieną kartą kumščiu į veidą, ko pasėkoje nukentėjusiajam D. R. iš lūpos pradėjo bėgti kraujas, sukeldamas jam fizinį skausmą, stūmė D. P., po ko įvyko tarpusavio grumtynės, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką“. Šis nuosprendis neįsiteisėjęs, yra apskųstas apeliacine tvarka.

Minėta, kad nagrinėjamoje byloje R. L. pripažintas kaltu padaręs ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą ir nubaustas atitinkamo dydžio bauda už tai, kad jis pirmiau minėtomis aplinkybėmis išlipęs iš savo vairuojamo automobilio vaikščiojo važiuojamojoje kelio dalyje ir nepatraukė savo vairuojamo automobilio BMW jau pasikeitus situacijai, tai yra užsidegus žaliam šviesoforo signalui, tokiu būdu pirmoje eismo juostoje stovėjęs pareiškėjo automobilis trukdė kitų transporto priemonių eismui.

Skundžiamame nutarime faktinės aplinkybės iš esmės yra nustatytos. Pareiškėjas jų neginčija, tačiau iš skundo turinio spręstina, jog nesutinka, kad jis dėl jų yra kaltas. Tuo tarpu Institucija atsiliepime į skundą nurodė, kad įvertinus surinktus įrodymus mano, kad pareigūnas, priimdamas nutarimą, teisingai kvalifikavo padarytą pažeidimą, paskyrė nuobaudą, kuri atitinka padaryto nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau Institucija priimdama skundžiamą nutarimą tinkamai neįvertino R. L. kaltės – tyčios rūšies, dėl to nepasisakė bei visiškai nedetalizavo R. L. kaltės ir atsiliepime į skundą.

Šiuo atveju teismas dar kartą pažymi, kad kaltė yra būtinas kiekvieno asmens, padariusio administracinį nusižengimą, administracinės atsakomybės subjektyvusis pagrindas. ANK 7 ir 8 straipsniuose, įtvirtinančiuose kaltės formas ir rūšis, apibūdinami kiekvienai kaltei – vientisam psichiniam procesui, santykiui su daroma veika ir jos padariniais – būtini, neatskiriamai kartu egzistuojantys ir vienas kitą lemiantys intelektinis bei valinis elementai. Kaip minėta, apibūdinant veikas, aprašytas formaliosiomis sudėtimis, intelektinis tiesioginės tyčios elementas pasireiškia ANK uždraustos pavojingos veikos pobūdžio suvokimu, o valinis elementas pasireiškia tuo, kad kaltininko valia sutelkta į pavojingos veikos padarymą. Kaltė, būdama subjektyvi kategorija, kartu yra objektyvus, realiai egzistuojantis reiškinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-41-699/2018).

Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad Institucija, spręsdama R. L. kaltės klausimą, neatsižvelgė į visus šiam klausimui spręsti pakankamai reikšmingus bylos duomenis, visiškai nereagavo ir nevertino pareiškėjo Institucijai pateikiamų paaiškinimų ir prašymų. Tai, kad po fizinio incidento su prie R. L. automobilio priėjusiu kitu asmeniu (D. P.) R. L. įvertinęs tai, kad incidentas gali turėti nusikalstamos veikos požymių, ir manydamas, kad saugant įvykio vietą jis negali patraukti transporto priemonės, transporto priemonės nepatraukė ir telefonu 112 iškvietė per bendrąjį pagalbos centrą policiją, bei tai, kad po to dėl įvykio R. L. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, Institucijai buvo žinoma, apie tai ne kartą raštu pareiškėjas buvo informavęs Instituciją (admin. b. l. 8-9, 10, 12-14, 15, 16, 17-18, 21). Be to, nebuvo atsižvelgta ir į pareiškėjo prašymą bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, siekiant išsiaiškinti visas objektyviam bylos nagrinėjimui reikšmingas aplinkybes. Kaltės esmę, jos turinį sudaro psichinis asmens santykis su teisinę reikšmę turinčiais veikos požymiais, pavojingais padariniais ir situacija, kuriai esant padarytas administracinis nusižengimas. Kaip matyti, į pirmiau minėtus duomenis nebuvo atsižvelgta, jie nebuvo laikomi turinčiais reikšmės Institucijai sprendžiant R. L. kaltės klausimą. Tačiau, teismo vertinimu, šiuo nagrinėjamu atveju iš esmės yra pateisintinas stresinėje situacijoje R. L. pasirinktas elgesio variantas nepatraukti automobilio iš įvykio vietos, kol atvyks policija. O kaip matyti iš skunde nurodytų aplinkybių, o taip pat su skundo pateiktų J. L. rašytinių paaiškinimų, nepatraukti iš įvykio vietos automobilio ir kviesti policiją R. L. patarė jo tėvas J. L., kuriam pareiškėjas paskambino tuoj pat po fizinio konflikto. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pirmiau minėtame nuosprendyje tarp kitų faktinių duomenų konstatuota ir 2019 m. balandžio 13 d. įvykio vietos apžiūros protokole fiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra, pateikta fotolentelė su įvykio vietos nuotraukomis (Liteko duomenys). Minėti įrodymai yra reikšmingi objektyviam ir teisingam baudžiamosios bylos išnagrinėjimui.

Teismas atsižvelgdamas nurodytas aplinkybes, susidariusią situaciją, kuriai esant užsidegus žaliam šviesoforo signalui pareiškėjas nepatraukė pirmoje eismo juostoje stovinčio savo vairuojamo automobilio BMW, įvertinęs tai, kad prieš tai įvykęs incidentas su prie jo automobilio priėjusiu asmeniu gali turėti nusikalstamos veikos požymių ir saugant įvykio vietą jis negali patraukti transporto priemonės, konstatuoja, kad R. L. veikoje nėra kaltės, jo valia buvo sutelkta ne į pavojingo administracinio nusižengimo padarymą, o į nepakitusios įvykio vietos išsaugojimą, kol atvyks policija.

Nesant administracinėn atsakomybėn patraukto R. L. veikoje būtinojo subjektyviojo požymio – kaltės, skundas tenkintinas, skundžiamas nutarimas naikintinas, o administracinio nusižengimo byla R. L. atžvilgiu nutrauktina ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punktu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

R. L. skundą tenkinti.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2020 m. gegužės 26 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-8890-2020 panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną R. L. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo teismo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.