Alytaus apylinkės teismo nutarimas

Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Laima Lubauskienė, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. J., išnagrinėjusi V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), deklaravusio gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), dirbančio UAB „DUV“ projektų vadovu, nebausto administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. J. 2014 m. liepos 5 d. 5 val. 20 min. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „BMW 530D XDRIVE“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus - jam nustatytas vidutinis 2,33 promilių girtumo laipsnis, nesuvaldė vairuojamo automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkęs apgadino pakelės pievoje paliktus stovėti du automobilius – M. A. priklausantį automobilį „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir L. K. priklausantį automobilį „Peugeot 406“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo. Tokiais veiksmais V. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 133 punktų reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 3 dalyje.

V. J. į teismo posėdį atvyko, savo kaltę pripažino, dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi. Paaiškino, kad įvykio išvakarėse su kolegomis plaukė baidarėmis, po to gėrė alkoholį. L. R. nugriuvo, labai rėkė, prašėsi pagalbos, niekas negalėjo padėti. Kadangi L. R. neseniai buvo stipriai diskiniu pjūklu susižalojęs ranką, jis, būdamas labai susijaudinęs dėl tokios L. R. būklės, siekdamas šiam padėti, sėdo į automobilį, ketindamas nuvežti jį iki pirmo namo, tačiau automobilio nesuvaldė ir apdaužė du automobilius. Vairavo neblaivus dėl būtino reikalingumo. Labai gailisi, kad vairavo neblaivus, dėl to labai pergyvena, padarė išvadas dėl tokio netinkamo elgesio. Dirba UAB „DUV“ projektų vadovu, charakterizuojamas teigiamai, ir prašo skirti kuo mažesnę baudą, paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti dalimis iki dvejų metų bei neatimti teisės vairuoti transporto priemones, nes vairuotojo pažymėjimas jam reikalingas darbo funkcijoms atlikti – vykti pas klientus, transportuoti medžiagas, netekus vairuotojo pažymėjimo, būtų neįmanoma jas tinkamai atlikti, o tai galėtų įtakoti net atleidimą iš darbo.

Remiantis ATPK 17 straipsniu, administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas šiame kodekse arba kitose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas būtinojo reikalingumo būklėje, tai yra siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala. Tačiau tam, kad būtinasis reikalingumas būtų teisėtas, jis turi atitikti penkias būtinojo reikalingumo teisėtumo sąlygas. Šios sąlygos, tai: 1) gresiantis pavojus valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai; 2) gresiantis pavojus turi būti realus; 3) gresiantis pavojus turi būti akivaizdus; 4) pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis; 5) padarytoji žala turi būti mažiau reikšminga negu išvengtoji žala (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 2 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. N63-884/2010, 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-2211/2010 ir kt.). Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad vadovaujantis protingumo principu, L. R. pagalba galėjo būti suteikta ir kitomis priemonėmis – iškviečiant greitąją medicinos pagalbą ir pan. Byloje nėra duomenų, kad L. R. sužalojimai būtų sukėlę jam sunkias pasekmes, dėl to vertinti, kad padaryta žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala, nėra objektyvaus pagrindo. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veikoje nėra visų būtinojo reikalingumo sąlygų, tai yra nėra pagrindo išvadai, kad V. J. veikė dėl būtinojo reikalingumo.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). Įstatymas iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N17-103/2007, 2007 m. rugpjūčio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N]-l396/2007, 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-3096/2010).

Teismas, įvertinęs pažeidėjo paaiškinimą ir bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta, todėl ATPK 30¹ straipsnio nuostatos netaikytinos. Pažeidėjo nurodyta aplinkybė, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga atlikti darbo funkcijas, kad netekęs vairuotojo pažymėjimo, gali būti atleistas iš darbo, nesudaro pagrindo jam taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, nes pažeidėjas turėjo numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam pačiam ir jo artimųjų ratui dėl padaryto šiurkštaus pažeidimo. V. J. padarytas pažeidimas yra tyčinis, pažeidėjas suprato savo veiksmų esmę ir veikė sąmoningai, vairavo automobilį, suprasdamas, jog po alkoholio vartojimo jis negali saugiai vairuoti transporto priemonės, tačiau ją vairavo, tuo sukeldamas pavojų ne tik sau, bet ir kitų asmenų sveikatai, turto saugumui bei aplinkai. Dėl šių jo tyčinių veiksmų potencialiai galėjo atsirasti labai sunkios pasekmės: žūti arba būti sužaloti žmonės, buvo sugadintas turtas. Esant aukščiau aptartoms aplinkybėms, pažeidėjui V. J. ATPK 30¹ straipsnio nuostatos netaikytinos, kadangi, jas pritaikius, nebūtų pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti tikslai, todėl pažeidėjo prašymas šioje dalyje atmestinas.

Be V. J. prisipažinimo jo kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, kuriame užfiksuotas pažeidimo faktas ir pažeidėjo kaltės pripažinimas, jo rašytiniu prašymu, asmens blaivumo testu, eismo įvykio schema ir nuotraukomis, policijos pareigūno D. Ž. tarnybiniu pranešimu, pažyma apie asmens baustumą bei kita bylos medžiaga.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. V. J. atsakomybę lengvina tai, kad jis nuoširdžiai gailisi padaręs pažeidimą (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (ATPK 32 straipsnis). V. J. dirba, neteistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, charakterizuojamas teigiamai. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, V. J. skirtina straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu. Manytina, kad paskyrus būtent tokias nuobaudas, bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti tikslai.

Atsižvelgdamas į traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, taip pat kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu, organas (pareigūnas), priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje arba ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį (ATPK 313 straipsnio 3 dalis). VSDFV duomenimis, V. J. mėnesio pajamos yra 1450,00 Lt, neatskaičius mokesčių. Įvertinus šią aplinkybę bei skiriamos baudos dydį, darytina išvada, jog V. J. iš karto sumokėti skiriamą 4000,00 Lt dydžio baudą yra sudėtinga. Todėl, atsižvelgiant į V. J. finansinę padėtį, jam skirtos baudos dydį, V. J. prašymu jam skiriamos 4000,00 Lt dydžio baudos mokėjimas išdėstytinas 20 (dvidešimties) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant pažeidėją mokėti po 200,00 Lt kas mėnesį iki paskutinės mėnesio dienos (ATPK 313 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 27, 30, 30², 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302², 302⁴ straipsniais, 313 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

V. J. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 3 dalyje, skirti 4000 (keturių tūkstančių) litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejų) metų laikotarpiui, įpareigojant baudą sumokėti per 20 (dvidešimt) mėnesių, kas mėnesį iki paskutinės mėnesio dienos sumokant po 200,00 Lt paskirtos baudos.

Nutarimas per 20 dienų gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.