Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Rasa Urbanavičiūtė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini), trečiasis asmuo M. A. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti 2016 m. rugpjūčio 23 d. atsakovės D. D. (CPK 123 str. 2 d.). Atsakovė per teismo nustatytą 14 dienų terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsakovui be pateisinamos priežasties per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį ir esant ieškovo prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 str. 4 d.). CPK 285 str. 2 d. numatyta, kad priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Trečiasis asmuo M. A. atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė. Trečiajam asmeniui M. A. ieškinys bei pranešimas, informuojantis apie atsiliepimo į pareikštą ieškinį pateikimą, įteiktas CPK 123 straipsnio 1 dalyje numatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Atlikus formalų ieškovės pateiktų įrodymų – būsto draudimo liudijimo, turto sunaikinimo, sugadinimo akto, nuotraukų, lokalinės sąmatos, draudimo išmokų apskaičiavimo, pranešimo apie žalos atlyginimą, mokėjimo nurodymo, pretenzijos, atsakymo - vertinimą bei atsakovei nepateikus įrodymų, patvirtinančių, kad jis savo kreditorinius įsipareigojimus ieškovei yra įvykdęs, darytina išvada, jog, pasitvirtinus paminėtų ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti ieškovės prašomą sprendimą.

CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas). Pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). LR CK 6.266 straipsnyje įtvirtintu objektyviosios civilinės atsakomybės atveju nustatytinos tokios deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos: 1) įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktas; 2) žalos asmeniui padarymas; 3) įstatyme nurodyto objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų ir padarytos žalos yra priežastinis ryšys. Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius.

CK 4.83 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių. Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 dalies 15 punkte numatyta, jog pastato bendrojo naudojimo objektai: 1) bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės ir išorinės (fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos, aptvarai, stogeliai, išorės durys, išoriniai laiptai), tarpaukštinių laiptų konstrukcijos, nuožulnos); 2) bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus); 3) pastato bendrojo naudojimo patalpos ir kitos pastato dalys – pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, bendrojo naudojimo balkonai, lodžijos, terasos, jeigu jie nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams; 4) vietiniai inžineriniai tinklai – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos statybos įstatyme; 5) bendrojo naudojimo žemės sklypas – bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų naudojamas ir (ar) valdomas žemės sklypas.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes bei įstatyminį reguliavimą, atsakovė privalėjo tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti bendrojo naudojimo objektus (konkrečiu atveju - vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus). Atsakovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių tinkamai atsakovės vykdytas pareigas, bei apie tai, jog 2015 m. vasario 4 d. draudiminis įvykis įvyko ne dėl jos kaltės. Todėl iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 163,27 Eur žalos atlyginimo regreso tvarka ir 12,35 Eur palūkanų (CK 6.38 str., 6.114 str., 6.263 str., 6.280 str., 6.1015 str).

Atsakovui, praleidusiam terminą įvykdyti piniginę prievolę ir teismui priėmus dėl to teismo sprendimą, kyla piniginės prievolės neįvykdymo teisinės pasekmės – mokėti ieškovui įstatyme numatytas 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl tenkintina ir ši ieškinio dalis (CK 6.37 str., 6.210 str. 1 d.).

Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovės ieškovės naudai priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos – 15,00 Eur sumokėtas žyminis mokestis, 70,08 Eur advokato pagalbai apmokėti.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo valstybei nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios 3 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. Įsakymas dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. Įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“ Nr. 1R-298/1K-290).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 92 str., 93 str. 1 d., 142 str. 4 d., 153 str. 2 d., 279 str., 2 d., 285 str., 286 str., 287 str. 1 d., 307 str. 1 d., teismas,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės (duomenys neskelbtini), j. a. k. (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, į. k. 110051834, buveinės adresas J.Basanavičiaus g. 12, Vilnius, a. s. Nr. LT77 7300 0100 0054 3713, AB „Swedbank“ naudai 163,27 Eur (vieno šimto šešiasdešimt trijų eurų 27 ct) turtinės žalos atlyginimą, 12,35 Eur (dvylika eurų 35 ct) palūkanų, 6 (šešių) proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą (175,62 Eur) skaičiuotinas nuo bylos iškėlimo teisme (2016 m. rugpjūčio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas – 15,00 Eur (penkiolikos eurų 00 ct) sumokėtą žyminį mokestį, 70,08 Eur (septyniasdešimt eurų 08 ct) advokato pagalbai apmokėti.

Sprendimo patvirtintą kopiją siųsti šalims.

Atsakovas, dėl kurio priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau jis turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 (dvidešimt dienų) nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos CPK 287 str. 1-4 d. d., 80 str. 3 d. reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas turi teisę per 30 (trisdešimt dienų) nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.